Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Kas gali gauti senatvės pensiją?
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės pensijos amžius ir stažas
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 8 mėnesiai, vyrų - 64 metai ir 10 mėnesių. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis?
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Vidutinė senatvės pensija šalyje siekia apie 670 eurų. Tiksliai tokią sumą gauna tik dalis pensininkų, bet daugiausia gavėjų 10,2 proc. Mažiausias pensijas - iki 400 eurų - gauna apie 7 proc. visų pensijos gavėjų (43 390 gyventojų). Beveik tiek pat (apie 6,7 proc.) pensijų viršija 1000 eurų (42 215 gyventojų). Pensijų virš 1500 eurų gavėjų - mažiau nei 1 proc. (5363 gyventojai), o didesnę nei 2000 eurų gauna 0,1 proc.
Pensijų skirtumai: kodėl jie atsiranda?
Kaip susiformuoja tokie skirtumai?
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
| Rodiklis | Reikšmė (2024 m.) |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 605 EUR |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 644 EUR |
| Minimalus socialinio draudimo stažas | 15 metų |
| Būtinasis socialinio draudimo stažas (2025 m.) | 34 metai |
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos prognozės Lietuvoje