Šiandien tvarumas tampa vis svarbesniu aspektu verslo pasaulyje. Nuo verslo pokyčių priklauso planetos būklė, o nuo planetos būklės - verslas ir ekonomika. SEB bankas, kaip ir kitos įmonės, supranta savo vaidmenį visuomenėje ir siekia būti socialiai atsakingas.
Slapukų naudojimas SEB interneto svetainėje
Savo interneto svetainėje SEB naudoja slapukus ir dalija juos į dvi kategorijas:
- Privalomieji slapukai: Būtini svetainės veikimui užtikrinti ir automatiškai įdiegiami įrenginyje, pirmą kartą apsilankius svetainėje.
- Neprivalomieji slapukai: Statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukai, skirti suteikti geriausią naršymo patirtį ir personalizuotą informaciją apie paslaugas.
Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.
Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje.
Slapukai, naudojami SEB interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti svetainėje.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Atsakomybė
Kova su sukčiavimu
SEB bankas siekia apsaugoti savo klientus ir savo verslą. Bankas moko savo darbuotojus, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir sukčiavimui, bei nuosekliai dirba, kad užtikrintų savo skyrių ir elektroninių kanalų saugumą. Būdami vienais didžiausių kreditavimo, mokėjimo sistemų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų, jie yra svarbi visuomenės dalis.
Bankui tenka atsakomybė apsaugoti žmones, kuriuos aptarnauja, ir jų lėšas, kurias jie yra bankui patikėję.
Įspėjimas dėl investicinių sukčių:
- Sukčiai dažnai apsimeta didelių JAV technologijų kompanijų, tokių kaip „Tesla“, darbuotojais.
- Jie siūlo pagalbą atidarant sąskaitas kitose finansų įstaigose, kad galėtų lengviau pagrobti pinigus.
- Tariama pagalba, pamokos ir instrukcijos, kaip bendrauti su banko specialistais, yra sukčiavimo požymis.
Svarbu nepamiršti, kad investicinių bendrovių, kaip ir visų finansų rinkos dalyvių, veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko.
Informacinių technologijų bendrovės „Cloudfare“ 2023 m. „fišingo“ grėsmių ataskaita rodo, kad beveik 52 proc. Daugėja atvejų, kai į gerai paspęstas pinkles įkliūva smulkių verslų savininkai ar buhalterės. Susižavėjusios galimybe greitai užsidirbti aukos sukčiams patiki ne tik savo asmenines, bet ir įmonių lėšas.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pastebime, kad investiciniai sukčiai tarpusavyje neretai dalijasi savo aukų duomenimis. Pavyzdžiui, vienas klientas į sukčių pinkles papuolė net šešis kartus. Bent pusė atvejų buvo pagrįsti pažadais padėti susigrąžinti prieš tai prarastas lėšas.
Pasinaudodami psichologinės įtaigos metodais, sukčiai savo aukoms sugeba sukelti būseną, kai ir artimųjų, ir banko specialistų bandymai padėti atsimuša kaip į sieną. Kad pelnytų aklą pasitikėjimą, apgavikai demonstruoja paveikslėlius ir piešia grafikus su įspūdingais investicijų augimo rezultatais. Tuo pat metu piktavaliai kruopščiai ir įtikinamai moko, kaip elgtis su banku, kokius atsakymus pateikti banko specialistams.
SEB Banko Dėmesys Tvarumui
SEB bankas skiria dėmesį trims pagrindinėms sritims:
- Atsakingas kreditavimas ir investavimas.
- Aplinkos apsauga.
- Parama bendruomenėms.
Jei teikdami kreditus ir investuodami, bankai atsižvelgia į aplinkos apsaugos ir socialines problemas, jie gali sumažinti riziką ir išnaudoti įvairias galimybes.
Bankas vadovaujasi tokiu požiūriu:
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
- Matuoja išmetamo anglies dioksido kiekį ir teikia apie tai ataskaitas.
- Kiek įmanoma stengiasi išvengti veiklos, kuri sukelia didelę anglies dioksido emisiją.
- Mažina energijos suvartojimą ir dalykinių kelionių skaičių.
- Vietoj iškastinio kuro naudoja atsinaujinančių šaltinių energiją.
SEB bankas supranta, kad klestinti visuomenė yra ypač svarbi sėkmingai bankų veiklai ateityje. Šio banko veikla atlieka svarbų vaidmenį bendruomenės gyvenime, be to, remia vietos bendruomenes, dalinasi i ir savo laiku, ir finansiniais ištekliais.
Tvarumo Strategijos Kūrimo Etapai
Iš viso galima išskirti šešis tvarumo strategijos kūrimo etapus:
- Pasirengimas.
- Suinteresuotųjų šalių analizė.
- Svarbumo analizė.
- Rizikos valdymas.
- Uždavinių ir rodiklių nustatymas.
- Veiksmų plano parengimas, stebėseną ir atskaitomybę.
Pirmasis etapas - pasirengimas. Jis prasideda nuo susipažinimo su organizacijos vizija, misija, vertybėmis ir strateginiais tikslais, po to - dabartinės tvarumo padėties vertinimas ir rekomendacijos.
Antras etapas yra suinteresuotųjų šalių analizė. Praktika rodo, kad ne kiekvienas vadovas gali išvardinti visas suinteresuotąsias šalis. Tai suprantama, nes nustatant suinteresuotąsias šalis paprastai sudaromas 40-60 šalių sąrašas.
Trečias etapas yra svarbumo analizė: nustatoma įmonės socialinė, aplinkosaugos, ekonomikos ir valdysenos įtaka, svarbi verslui ir suinteresuotosioms šalims. Tai - bene svarbiausias etapas. Svarbos analizė atskleidžia, kaip įmonė kuria atsakingą ir atvirą tvarumo praktiką, palaikydama darnius santykius su suinteresuotosiomis šalimis. Būtent tokia elgsena būdinga tvariam verslui, siekiančiam kurti ilgalaikę vertę.
Rizikos valdymas yra ketvirtas tvarumo strategijos kūrimo etapas. Rizikos valdymo specialistai turi parengtus rizikos valdymo planus ir geba juos keisti, papildyti, atsižvelgdami į situaciją.
Per penktąjį etapą įmonės komanda turėtų nustatyti uždavinius, konkrečių tikslų rodiklius ir parengti veiksmų planą. Verta atkreipti dėmesį, kad tikslai turi būti reikšmingi, ambicingi ir pagrįsti, t. y. turintys išmatuotą poveikį.
Paskutinis šeštasis etapas apima stebėseną ir atskaitomybę. Įmonės tvarumo ataskaita yra geriausiai matoma viso darbo dalis, pasiekiama ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims, rodanti įmonės veiklą tvarumo srityje, problemų suvokimą ir sprendimus, progresą arba regresą.
Tvarus verslas save suvokia kaip visumos dalį - daug dėmesio skiria ne tik siekdamas akcininko gerovės, bet ir geba kurti vertę visoms susijusioms šalims - darbuotojams, partneriams, tiekėjams, klientams, bendruomenėms ir kt.
Finansų įstaigos tampa transformacijos katalizatoriais, nes bankai finansuoja du trečdalius visos ekonomikos Europoje.
Jau dešimtą kartą atliekamos įmonių, kurių apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų, finansų vadovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse apklausos rezultatai rodo, kad kas penkta Lietuvos įmonė artimiausiu metu neplanuoja investuoti į tvarumą. Nors šioje srityje jau netrukus verslo laukia didelės permainos, akivaizdu, kad pokyčiams skiriama nepakankamai dėmesio.
Savo ruožtu bankai jau dabar vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principus ir į tai atsižvelgia teikdami finansavimą.
SEB Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa rodo, kad Lietuvoje penktadalis (20 proc.) didelių įmonių per ateinančius 12 mėnesių neplanuoja investuoti į tvarumą. Įmonių, kurios matuoja savo produktų ar paslaugų poveikį aplinkai, dalis Lietuvoje pastaruosius trejus metus yra sustojusi ties 60 proc. riba, kai Latvijoje nuo 2021 metų iki 2023 metų šis rodiklis padidėjo 22 procentiniais punktais ir dabar yra 73 proc., Estijoje - 62 procentai.
Beveik kas antras finansų vadovas per apklausą nurodė, kad įmonė ruošiasi matuoti veiklos sukeliamą CO2 kiekį, taip pat - kurti tvarios veiklos strategiją.
Kaip svarbiausias iššūkis per apklausą Lietuvoje nurodytas žinių trūkumas rodo, kad įmonėms nepakanka informacijos, jaučiamas neužtikrintumas dėl atitikties reikalavimų laikymosi.
Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų bendras mūsų šalies CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. Šis tikslas leidžia suprasti, kad visos didelės bendrovės, pirmiausia energetikos, transporto, sunkiosios pramonės, žemės ūkio ir nekilnojamojo turto, turėtų padaryti didžiausią pažangą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, nes būtent jos Lietuvoje generuoja daugiausiai CO2 emisijų.
Kelio atgal nėra - reikalavimai ir taisyklės griežtėja ir toliau griežtės, rinka bus vis labiau reguliuojama.
Svarbu paminėti, kad rengiant tvarumo ataskaitas, bus reikalingi ne tik pačios įmonės veiklos duomenys, bet ir jos tiekėjų, partnerių, kartais klientų informacija.
Įmonių Socialinė Atsakomybė
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - tai įmonių praktika bei politika, atspindinti tokį įmonių elgesį, kai jos į savo verslą savanoriškai įtraukia aplinkosauginius ir socialinius principus, kuriuose yra suderinti įvairių suinteresuotų šalių interesai, kurie vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Socialiai atsakingo investavimo vykdymas gerina ne tik bendrovės įvaizdį, bet ir didina konkurencinį pranašumą, padeda išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, didina prekės ženklo populiarumą, veiklos efektyvumą.
Analizuojant užsienio šalių įmonių patirtį, kaip įgyvendinamos ĮSA idėjos, ryškėja, jog įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas įgyvendina įvairios įmonės, neatsižvelgiant į jų priklausomybę tam tikrai ūkio šakai, dydį, kapitalą ar veiklos pobūdį. Be to, atsakingo verslo veikla gali būti labai įvairi ir į ją gali būti įtraukti skirtingi naudos gavėjai.
AB „SEB“ veiklos charakteristika
Žinoma, kaip ir visos kitos įmonės, AB ,,SEB“ turi savų vertybių. Vertybės rodo įsipareigojimus visiems, kuriems siekiama kurti vertę: klientams, akcininkams ir darbuotojams.
Pagrindinės įmonės vertybės:
- Abipusė pagarba - darbuotojai atviri ir visuomet stengiasi pelnyti kitų ir vienas kito pasitikėjimą.
- Atsakomybė - įmonė pasirengusi padaryti viską, kad dar labiau sustiprėtų ryšiai su klientais.
SEB ženklas žinomas visoje Lietuvoje ir turi užsitikrinęs jau savo pozicijas rinkoje.
Aukšti etikos standartai turi būti ir yra neatskiriama SEB banko verslo dalis. Bankas žino, kad, norint išsaugoti pasitikėjimą ir toliau sėkmingai dirbti, turi pateisinti vis didėjančius reikalavimus, keliamus socialiai atsakingoms įmonėms.
Įmonių socialinės atsakomybės sąvoka Lietuvoje yra dar visai naujas dalykas, nes ši sąvoka pradėjo formuotis tik atgavus nepriklausomybę t.y. po 1990 m. kovo 11-osios. Lietuva organizacijų socialinės atsakomybės principus kuria remiantis Vakarų šalių patirtimi, tačiau ĮSA srityje Lietuva labai skiriasi nuo seniau šią sąvoką priėmusių šalių. Socialinius įsipareigojimus Vakarų verslininkams skatina priimti visuomenės spaudimas.