Sparčiai tobulėjant visuomenėje vykstantiems procesams, vis labiau akcentuojama investicijų į mokslinius tyrimus, kaip į prioritetinę visuomenės raidos kryptį, svarba.
Gyvenimo kokybė gerėja per mokslinius tyrimus visuomenei rūpimais klausimais, o tai reikalauja aukštos tyrimų atlikimo kokybės, jie turi būti subalansuoti ir patikimi, atitikti etinius ir moralinius principus.
Šiame straipsnyje siekiama išsamiau atskleisti socialinių tyrimų ypatumus, ypač akcentuojant kokybinio (antipozityvistinio) požiūrio į socialinius reiškinius svarbą.
Mokslinių tyrimų metodologijos svarba
Vadovėlyje "Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai" pateikiamos mokslinių tyrimų metodologijos žinios, kurios būtinos studentams ir doktorantams, rašantiems mokslinius darbus ir atliekantiems mokslinius tyrimus.
Aukštosiose mokyklose yra dėstomas tiriamojo darbo pagrindų kursas, daug kur vadinamas tyrimų metodologijos studijomis, nes visų lygių baigiamieji darbai privalo turėti mokslinio tiriamojo darbo elementų ir atitikti loginę jų ataskaitų struktūrą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Nors yra parengta ir publikuota daug metodologinio pobūdžio literatūros, dėstantys šį kursą bei baigiamųjų darbų autoriai ne visada vienodai supranta ir aiškina tuos pačius tyrimo metodologijos elementus, bando savaip juos interpretuoti ir keisti.
Pagrindiniai metodologijos elementai
Knygoje aptariami įvairūs tyrimų metodologijos elementai, įskaitant pažinimo procesą, mokslo sampratą, socialinius tyrimus, mokslo metodologiją ir metodus.
Taip pat nagrinėjami tyrimų metodai, tyrimų būdai, kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, imties tūris ir jo parinkimo būdai, tyrimo reikšmingumo įvertinimas bei būdingiausios tyrimų metodologijos klaidos.
Knygos turinys apima:
- Pažinimo procesą
- Mokslo sampratą
- Socialinius tyrimus
- Mokslo metodologiją ir metodą
- Tyrimų metodus
- Tyrimų būdus
- Kiekybinius ir kokybinius tyrimus
- Imties tūrį ir jo parinkimo būdus
- Tyrimo reikšmingumo įvertinimą
- Būdingiausias tyrimų metodologijos klaidas
- Mokslinio darbo ataskaitos struktūrą ir turinį
- Mokslinio darbo įforminimą
- Mokslinių publikacijų rengimą spaudai
- Tyrėjų, atliekančių edukologijos ir kitų socialinių mokslų tyrimus, kompetencijos skiriamuosius bruožus
Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Naujomis įžvalgomis papildyti ir pakoreguoti empirinių tyrimų metodų bei kiekybinių ir kokybinių tyrimų skyriai, skiriant didesnį dėmesį filosofinei kokybinių tyrimų bazei.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Šiame knygos leidime buvo stengtasi kiek išsamiau atskleisti socialinių tyrimų ypatumus, ypač akcentuojant kokybinio (antipozityvistinio) požiūrio į socialinius reiškinius svarbą.
Knygos skyriai papildyti naujesniais mokslinio ir kasdienio žinojimo pavyzdžiais, naujais faktais apie žinių įgijimą, jų atitikimą tikrovę bei apie žinių ir nuomonės santykį.
Skyriuje apie mokslą papildytos mokslinių tyrimų prielaidos, kalbama apie mokslinį aiškinimą, mokslo žinių lygius, pateikta nauja mokslo sričių ir krypčių klasifikacija, o XX amžiaus mokslo raidos koncepcijos papildytos naujais teiginiais.
Tyrimo metodologijos klaidos
Išplėstas ir būdingiausių tyrimo metodologijos klaidų skyrius, jame nagrinėjama įvairių sąvokų vartojimas, teorinių samprotavimų tyrimo duomenų aptarimo skyriuje svarba, klaidos, susijusios su tiriamąja imtimi, hipotezės formulavimu.
Pakoreguotas mokslinių darbų ataskaitos turinys (išryškinta jo specifika, naujai parašytas teorinės dalies skyrelis, išplėtoti rezultatų aptarimo skyriaus rašymo ypatumai).
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Savaime suprantama, kad pildant ir koreguojant knygos turinį remtasi ne tik savo samprotavimais ir sukaupta ilgamete patirtimi dėstant įvairaus studijų lygmens tyrimų metodologijos kursą, bet ir mūsų šalies bei užsienio autorių teiginiais ir įžvalgomis.
Literatūra
Šaltiniai, kuriuos galite naudoti gilinantis į socialinių tyrimų metodologiją:
- Grigorjeva, T., Andriušytė A. Mokslinių tyrimų pagrindai.
- Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir tyrimų metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai): vadovėlis. 4-asis leidimas. Šiauliai: Lucilijus.
- Rienecker, L., Stray J.P. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.
- Čekanavičius, V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai.
- Graff, G.,Birkenstein, C. „They say / I say": the moves that matter in academic writing, with readings. Third edition. New York: W. W. Norton & Company.
- Luobikienė, I. Sociologinių tyrimų metodika: mokomoji knyga, Kaunas.: Technologija.
- Jackson S. Research Methods and Statistics: A Critical Thinking Approach. Wadsworth Cengage.
- Gray, P.S., Williamson J.B., Karp, D.A., Dalphin J.R. The Research Imagination: An Introduction to Qualitative and Quantitative Methods.
- Tidikis, R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. - V.: LTU.
- Raudonius, S. Mokslinių tyrimų planavimas ir analizė. Mokomoji knyga.
- Čekanavičius, V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II TEV, Vilnius.
Šiame straipsnyje aptarėme Kardelio socialinių tyrimų metodologiją, jos svarbą, pagrindinius elementus, kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumus bei dažniausias tyrimo metodologijos klaidas. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga studentams, doktorantams ir visiems, besidomintiems socialiniais tyrimais.
tags: #kardelis #socialiniai #tyrimai