Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Šios pataisos žada reikšmingus pokyčius, susijusius su pensijų kaupimu Lietuvoje. Aptarkime svarbiausius aspektus.
Pagrindiniai Pakeitimai
Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-374(3) balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė 5 parlamentarai.
Atsisakoma Automatinio Įtraukimo
Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes. Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųs priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.
Pereinamasis Laikotarpis Norintiems Pasitraukti
Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Seimas taip pat sutarė dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė siūlė pereinamąjį laikotarpį taikyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie naująjį Pensijų Fondų Įstatymą
Papildomos Galimybės Kaupiantiems Toliau
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebus ribojamas.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką - 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Lankstesnės Galimybės Atsiimti Sukauptas Lėšas
Naujomis nuostatomis sutarta iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos. Nustatytas 3 proc. atskaitymas nuo išsiimamų 25 proc. lėšų nebus taikomas, jei tokia teise pasinaudos senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo.
Neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, bus leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais:
- netekus 70-100 proc. dalyvumo;
- nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą;
- nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Tokiais atvejais žmogui jo sukauptas turtas bus išmokamas per 30 dienų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų Anuitetai
Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (t. y. pensijų anuiteto ribą) pensijų anuitetų mokėtojas nustatys kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę. Preliminariai skaičiuojama, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Dalyviai, kurie iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turės teisę iki 2027 m. pabaigos kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka.
Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turės teisę iki 2027 m. kreiptis dėl sutarties nutraukimo.
Pensijų fondų supratimas
Pensijų Fondų Valdymo Įmonės
Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė (toliau - bendrovė), turinti šio Įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisę verstis pensijų kaupimo veikla taip pat turi valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves bei atitinkančios šio Įstatymo nustatytus reikalavimus. Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus atitinkamas pensijų fondo taisykles šios nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Bendrovė, pageidaujanti verstis pensijų kaupimo veikla, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Vertybinių popierių komisija apie sutikimą (kartu pateikiant licenciją) ar atsisakymą išduoti licenciją pareiškėjui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
Valdymo įmonės nei pradinis, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 150 000 eurų. Tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo padidinti nuosavą kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento dydžio, kuriuo viršijama 250 000 000 eurų valdomų investicijų portfelių vertė. Didėjant valdomų investicijų portfelių vertei, toks valdomo ir nuosavo kapitalo santykis turi būti užtikrinamas nuolat, kol nuosavo kapitalo dydis pasiekia 10 000 000 eurų.
Valdymo įmonės įstatinį kapitalą sudaro įstatuose nustatytas visiškai apmokėtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų valdymo įmonės įstatinio kapitalo. Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
Tuo atveju, kai valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus garantuoti pensijų fondo dalyviams tam tikrą pajamingumą, turi būti formuojamas garantijų rezervas. Šio rezervo formavimo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija.
Asmuo, norintis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą arba tiek, kad įmonė taptų jo dukterine įmone (tuo atveju, kai įsigyja juridinis asmuo), turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą. Asmens turimi balsai skaičiuojami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Valdymo įmonės auditui taikomi Audito įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo nustatyti reikalavimai.
Pensijų turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (bei jų sutuoktiniams). Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Valdymo įmonė, veikianti pensijų fondo lėšomis, negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti.
Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija. Valdymo įmonės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinti su Vertybinių popierių komisija. Valdymo įmonė yra atsakinga už teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis asmenų tinkamą parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys būtų reikiamos kvalifikacijos.
Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės taikymo padarinius įmonei, dalyvių interesams ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto apie tai pranešus valdymo įmonei ir sudarius jai galimybes pasiaiškinti.
Neatidėliotinais atvejais, siekdama išvengti pensijų turto nuvertėjimo ar kitokio jo netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti savo laikinąjį atstovą valdymo įmonės veiklos priežiūrai.
Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę, turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos leidimas. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.
Po reorganizavimo, pertvarkymo veiksiančios valdymo įmonės turi iš naujo gauti licenciją.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Valdymo įmonės administratorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka organizuoja pensijų fondų valdymo perdavimą kitai valdymo įmonei.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdymo įmonė gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų pensijų fondų valdymą Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji Vertybinių popierių komisijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę. Ne vėliau kaip per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti valdymo įmonę apie tai turi būti raštu pranešta Vertybinių popierių komisijai bei juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nurodomi paskirto likvidatoriaus duomenys.
Apie likvidavimą valdymo įmonė privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Informacija apie valdymo įmonės likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, jos valdomo pensijų fondo dalyviui ir Vertybinių popierių komisijai.
Pensijų fondo taisykles tvirtina valdymo įmonės valdyba sprendimu. Valdymo įmonė privalo raštu pranešti kiekvienam valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamo pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Valdymo įmonė ne rečiau kaip kartą per 3 metus turi peržiūrėti investavimo strategiją ir prireikus ją pakeisti.
Pensijų Kaupimo Sutartys
Pensijų kaupimo sutartis - tai sutartis tarp valdymo įmonės ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią valdymo įmonė prisiima atitinkamo pensijų fondo taisyklių numatytus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviui, o įmokų mokėtojas įsipareigoja mokėti pensijų įmokas. Prieš sudarant pensijų kaupimo sutartį visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su to pensijų fondo, kurio dalyviais jie taps įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai, taisyklėmis. Pensijų kaupimo sutartyje turi būti numatyta pensijų fondo dalyvio teisė įstatymų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
Valdymo įmonė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be pensijų fondo dalyvio sutikimo, išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus. Valdymo įmonė tvarko pensijų fondų dalyvių bei asmenų, gaunančių pensijų išmokas, sąrašus. Šių sąrašų duomenys yra slapti. Kiekvieno pensijų fondo sąrašai tvarkomi atskirai. Sąrašų tvarkymo taisykles ir turinį nustato valdymo įmonė. Šios taisyklės ir sąrašų turinys turi būti patvirtinti valdymo įmonės valdybos. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, valdymo įmonė kiekvienam pensijų fondo dalyviui atidaro asmeninę pensijų sąskaitą.
Pensijų kaupimo sutartyje gali būti ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtų, nuostatų, neprieštaraujančių Civiliniam kodeksui, šiam Įstatymui, kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams, Vertybinių popierių komisijos nustatytiems reikalavimams, valdymo įmonės įstatams ir pensijų fondo taisyklėms, pagal kurias sudaroma (sudaryta) pensijų kaupimo sutartis.
Įmokų mokėjimo nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti pensijų fondo dalyvių nuosavybės teisę į pensijų turtą. Valdymo įmonė privalo kiekvienam dalyviui atidaryti pensijų sąskaitą. Kiekvienam dalyviui viename pensijų fonde atidaroma tik viena pensijų sąskaita. Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, apskaitos vienetai į jas įrašomi pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pensijų Turtas
Pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo nuosavo valdymo įmonės turto ir kito tos pačios valdymo įmonės valdomo pensijų fondo pensijų turto. Po pensijų fondo dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka. Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir pensijų fondo apskaitos vienetų vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pensijų fondo taisyklių nustatyta tvarka. Kartą per mėnesį apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio apskaitos vieneto vertė.
Pensijų kaupimo sutarties, sudarytos pensijų fondo dalyvio naudai, nutraukimas be pensijų fondo dalyvio sutikimo (kai toks sutikimas nebūtinas) nenutraukia asmens dalyvavimo pensijų fonde. Iš pensijų fondo išstojančiam dalyviui turi būti išmokėta suma, gauta konvertavus jo pensijų sąskaitoje įrašytus apskaitos vienetus į pinigus.
Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų to pensijų fondo, iš kurio jis pereina, ir to pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Už dalyvio perėjimą į kitą pensijų fondą valdymo įmonė gali imti 10 procentų pervedamos sumos neviršijantį mokestį, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Mokestis gali būti išskaičiuojamas iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba imamas kitais pensijų fondo taisyklėse numatytais būdais.
Valdymo įmonė, iš kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, perveda priimančiajai valdymo įmonei sumą, gautą dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus apskaitos vienetus konvertavus į pinigus ir išskaičius pensijų fondo taisyklėse numatytą mokestį už perėjimą į kitą pensijų fondą. Gauta suma, išskaičius iš jos atitinkamus to pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, taisyklėse numatytus mokesčius, konvertuojama į to pensijų fondo apskaitos vienetus. Pinigai į apskaitos vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pinigų gavimo priimančioje valdymo įmonėje dienos. Šiuo atveju pinigai į apskaitos vienetus konvertuojami jų gavimo priimančioje valdymo įmonėje dieną esančia pensijų fondo, į kurį dalyvis pereina, apskaitos vienetų verte.
Jeigu dalyvis pereina į kitą tos pačios valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, jam priklausančios lėšos pervedamos į tą pensijų fondą, į kurį jis pereina šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pensijų Fondo Panaikinimas
Pensijų fondas gali būti panaikinamas valdymo įmonės valdybos arba teismo sprendimu. Teismui pripažinus valdymo įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį likviduoti valdymo įmonę dėl bankroto, pensijų fondai, kurių pensijų turto valdymas ir įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis nebuvo perduoti kitai valdymo įmonei iki nutarties likviduoti valdymo įmonę priėmimo, teismo nutartimi skelbiami panaikintais.
Jeigu pensijų fondas panaikinamas ir jo pensijų turto valdymas bei įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis neperduodami kitai valdymo įmonei, panaikinto pensijų fondo pensijų turtas padalijamas dalyviams proporcingai jų pensijų sąskaitose įrašytų apskaitos vienetų kiekiui pagal jo būklę sprendimo panaikinti pensijų fondą priėmimo dieną arba pagal jo būklę teismo sprendimo likviduoti bankrutavusią valdymo įmonę priėmimo dieną. Visas panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti realizuotas ir su pensijų fondo dalyviais turi būti atsiskaityta už jį gautais pinigais. Panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti parduodamas per vertybinių popierių biržą ar aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles.
Mokamos pensijų įmokos, taip pat lėšos, pervestos į kitą pensijų fondą, į kurį pereina pensijų fondo dalyvis, turi būti konvertuojamos į apskaitos vienetus, o apskaitos vienetai įrašomi į pensijų sąskaitą. Pinigai į apskaitos vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po piniginių lėšų gavimo valdymo įmonėje.