Institucinės socialinės globos paslaugų sistema žaloja žmogų. „Įstaigose gyvenantiems asmenims teikiama perteklinė pagalba, todėl savarankiško gyvenimo įgūdžiai ne auga, o nyksta“, - įsitikinęs Utenos regiono Pertvarkos procesų ekspertas Gytis Baltrūnas. Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta.
Pagrindinė idėja ir tikslai
Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslauga - tai namų aplinkos sąlygų ir reikalingų paslaugų suteikimas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą. Šias paslaugas gali gauti iš dalies nesavarankiški asmenys, siekiant sudaryti jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis asmeninį ir socialinį gyvenimą, skatinant ir ugdant jų saviraišką pagal turimus gebėjimus ir teikiant nežymią pagalbą, kad būtų kompensuojami prarasti/neturimi savarankiško gyvenimo gebėjimai.
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur. „Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė Pertvarkos ekspertas.
Kam skirti savarankiško gyvenimo namai - tikslinė grupė
- Suaugę asmenys su negalia;
- Senyvo amžiaus asmenys;
- Socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos;
- Likę be tėvų globos vaikai nuo 16 m. ar sulaukę pilnametystės asmenys iki 24 m., kuriems buvo teikta socialinė globa arba kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose;
- Kiti asmenys ir jų šeimos, kuriems socialinių paslaugų namuose poreikis nustatytas ir kuriems nereikia intensyvios nuolatinės priežiūros.
Savarankiško gyvenimo namų tikslinė grupė - suaugę, negalią turintys asmenys, pensijinio amžiaus asmenys, kuriems nustatytas savarankiško gyvenimo namuose paslaugos poreikis, kurie dėl sveikatos būklės negali gyventi visiškai savarankiškai savo namuose ir socialinių paslaugų, teikiamų jų namuose ar kitose nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, nepakanka.
Paslaugų turinys ir funkcijos
Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos sudėtis gali būti plati ir pritaikoma individualiai, ji apima:
Taip pat skaitykite: Batukai vaikui namuose: ką sako specialistai
- informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir (ar) atstovavimą;
- apgyvendinimą ir namų aplinkos sąlygų sukūrimą;
- kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, namų ruošos darbai, namų saugumas, švaros virtuvėje ir namuose palaikymas, maisto ruošimas);
- biudžeto planavimą, pinigų taupymą ir valdymą bei naudojimąsi banko paslaugomis;
- apsipirkimo įgūdžių, orientavimosi aplinkoje ir naudojimosi viešuoju transportu ugdymą;
- socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą;
- asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas bei asmens sveikatos priežiūros organizavimą;
- transporto organizavimą pagal savivaldybės nustatytą tvarką;
- kitas paslaugas, reikalingas asmens savarankiškumui užtikrinti.
Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugų gavėjai patys, iš dalies padedami socialinio darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojų, tvarkosi buitį, gaminasi maistą, moka už komunalines paslaugas, apsiperka. Gyventojai aprūpinami buitinėmis ir asmens higienos priemonėmis pagal numatytus normatyvus (tualetinis popierius, muilas, šampūnas, dantų šepetėlis ir pasta). Gyventojai aprūpinami minkštu inventoriumi, pagal poreikį ir galimybes - rūbais ir avalyne.
Gyvenimo organizavimas ir trukmė
Apsigyvenimo trukmė savarankiško gyvenimo namuose - 6 mėnesiai. Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos teikiamos pagal poreikį. Grupinio gyvenimo namuose žmogus turi savo privačią erdvę, jam nebereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės; apsigyvenęs grupinio gyvenimo namuose žmogus pradeda save traktuoti kaip sveiką eilinį visuomenės narį.
Kam pasiekti - integracija į bendruomenę
Pasak Pertvarkos eksperto G. Baltrūno, jokios švietėjiškos akcijos nepakeis požiūrio į neįgaliuosius taip, kaip jį keičia vadinamųjų kitokių žmonių apsigyvenimas šalia, kai galima juos matyti kasdien. Tie žmonės gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Gyvenimas grupinio gyvenimo namuose suteikia daugiau galimybių, o svarbiausia - kad neįgalūs žmonės išeitų į darbą ar užimtumą.
Kaip gauti paslaugas - procedūros ir dokumentai
Pirmiausia reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Specialistai įvertins jūsų poreikius ir savarankiškumo lygį. Asmuo į Savarankiško gyvenimo namus atvyksta turėdamas savo miesto ar rajono savivaldybės administracijos siuntimą, asmens tapatybę patvirtinančius, išrašus iš medicininių dokumentų ir kitus reikalingus dokumentus.
Dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugų skyrimo asmuo turi kreiptis į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ar seniūniją, taip pat į socialinių paslaugų centrą ir pateikti šiuos dokumentus: užpildytą Prašymo‑paraiškos SP-8 formą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ir, jeigu reikia, darbingumo lygio arba specialiųjų poreikių pažymą.
Taip pat skaitykite: Socialinė pašalpa: ką reikia žinoti
Mokėjimai ir finansavimo principai
Mokėjimo už apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose ir socialinės priežiūros paslaugos dydis nustatomas individualiai atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. Už socialinės priežiūros paslaugas asmenys turi mokėti: kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį - mokama 20 procentų asmens pajamų; asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.
| Asmens pajamos (vienam šeimos nariui) | Mokėjimo dydis už apgyvendinimą |
|---|---|
| Didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP | 5 % pajamų |
| Didesnės kaip 3 VRP, bet mažesnės kaip 4 VRP | 10 % pajamų |
| Didesnės kaip 4 VRP, bet mažesnės kaip 5 VRP | 15 % pajamų |
| Didesnės kaip 5 VRP | 20 % pajamų |
Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, nustatant finansines galimybes, į pajamas įkaitoma tik ši kompensacija, o mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į kompensacijas: pirmo arba antro lygio kompensacijos atveju mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 40 % kompensacijos, trečio arba ketvirto lygio - neturi viršyti 60 % kompensacijos.
Gyventojai už savo būsto komunalines paslaugas moka patys; jie taip pat įsigyja maisto produktus, vaistus ir kitas reikalingas prekes bei moka už papildomas paslaugas (pvz., šaldytuvo ar televizoriaus naudojimą kambaryje, drabužių skalbimą, kambario sutvarkymą).
Praktiniai pavyzdžiai ir paslaugų vietos
Šiuo metu Lietuvoje veikia 29 grupinio gyvenimo namai. Kupiškio savarankiško gyvenimo namai įsikūrę Krantinės g. 28, Kupiškyje. Paslaugų teikimo vieta nurodoma konkrečiu adresu (pvz., Vasaros g., Lauko g.). Paslaugų teikimo vietose dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia palydėjimo paslaugas jaunuoliams likusiems be tėvų globos ir kitoms tikslinėms grupėms, siekiant palengvinti socialinę integraciją bendruomenėje.
Paslaugų trukmė ir prioritetai
Šios paslaugos yra alternatyva teikiamai socialinei pagalbai kliento namuose. Sprendžiant dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos, prioritetai teikiami pirmiausia vienišiems asmenims, kuriems nėra galimybių socialinės priežiūros teikti jų namuose ar tokių paslaugų nebepakanka.
Taip pat skaitykite: Socialinio būsto dokumentai
Kas svarbu žinoti norint apsigyventi
- Dėl apgyvendinimo teikimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ir užpildyti prašymą (SP-8 formą).
- Parengti reikiamus dokumentus: tapatybės dokumentą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, medicinos išrašą (027/a), pajamas patvirtinančius dokumentus ir kt.
- Įvertinti, ar asmeniui nereikalinga intensyvi nuolatinė priežiūra - tai yra sąlyga paslaugos teikimui.
- Suprasti, kad apsigyvenimo trukmė pagal numatytą tvarką - 6 mėnesiai, o paslaugų sudėtis pritaikoma individualiai.
Taigi savarankiško gyvenimo namai yra būtinas sprendimas siekiant pakeisti perteklinį globą institucinėse įstaigose, skatinti asmenų savarankiškumą, integraciją į bendruomenę ir užimtumą, taip suteikiant galimybę gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #kam #reikalingi #socialiniai #savarankisko #gyvenimo #namai