Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. galiojo Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nuostata, pagal kurią darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, gali būti mokamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą tokią darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Vėliau įvyko pereinamieji etapai ir galutinis sprendimas - 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi DK pataisa visiškai panaikino kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį. Šio straipsnio tikslas - išsamiai aptarti pokyčius, jų priežastis, skirtingus taikymo scenarijus ir praktinius pavyzdžius, remiantis pateiktu ruošu.
Pagrindiniai teisiniai pokyčiai (nuo 2022 iki 2023 m.)
Iki 2022 m. spalio 31 d. buvo galiojęs senasis modelis: kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą lauko sąlygomis galėjo būti mokamos iki 50 proc. bazinio darbo užmokesčio ir tik tiek, kiek neapmokamos komandiruotės išlaidos. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo DK 144 str. 8 d. pakeitimas, kuris ribojo kompensacijų dydį iki 30 proc. bazinio (tarifinio) atlyginimo. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo dar viena DK pataisa, kuria iš viso atsisakoma galimybės mokėti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, lauko sąlygas ar keliones/važiavimus. Pereinamasis laikotarpis truko nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., per kurį darbdaviams buvo suteikta galimybė prisitaikyti prie naujųjų taisyklių ir įforminti pereinamuosius terminus.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo DK pataisa, kuri iš esmės panaikina kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą. Apie šias sąlygas darbdaviams rekomenduojama informuoti darbuotojus iš anksto ir užtikrinti, kad darbo sutarties sąlygos atitiktų naująjį reglamentavimą (DK 45 str. 1 d.). Be to, darbuotojų teisinio saugumo užtikrinimui svarbu aiškiai nurodyti darbo pobūdį darbo sutartyje ir galimybę keisti darbo sutarties sąlygas tik susitarimu su darbuotoju (DK 45 str.).
Kodėl kilo būtinybė keisti kompensacijų tvarką?
VDI duomenimis, ankstesnės kompensacijos kartais buvo taikomos net ir tiems darbuotojams, kurių darbas nėra kilnojamojo pobūdžio ar nesusijęs su lauko sąlygomis, o kartais tai buvo daroma siekiant kompensuoti darbo užmokestį netgi tuose sektoriuose, kur tai nepriklausė nuo faktinės darbo pobūdžio. Taip sukeltos rizikos dėl galimo mokesčių nemokėjimo, netiesioginio darbo užmokesčio už kūną, taip pat piktnaudžiautojų - darbdavių, siekiančių mokėti mažesnius mokesčius ir didinti neapmokestinamų priemokų dalį. Lietuvos teisės aktais ir ES direktyvomis buvo siekiama efektyviau kontroliuoti tokias praktikas, užtikrinti teisingą apmokestinimą ir labiau tiksliai atskirti kilnojamąjį darbą nuo komandiruotės.
Specialūs techniniai punktai: kaip buvo taikomos kompensacijos anksčiau
Prieš įsigaliojant pokyčiams, kompensacijų dydis galėjo būti laikomas patenkančiu į dydžio ribas iki 50 proc. bazinio užmokesčio, o jų mokėjimas vykdavo tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Tokios išmokos buvo mokamos kartu su darbo užmokesčiu tik už faktiškai dirbtą laiką ir neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Nuo šių išmokų neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Be to, jos galėjo būti taikomos kaip neapmokestinamos pajamos kai kuriems darbuotojams, priklausomai nuo geros esamos situacijos, o jų dydžio nustatymas dažnai buvo nustatomas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje.
Taip pat skaitykite: Kas naujo dėl kompensacijų už kilnojamąjį darbą?
Didžiausios rizikos: piktnaudojimo tendencijos ir praktiniai pavyzdžiai
VDI ir VMI vertinimu, buvo pastebėta, kad kompensacijos kartais buvo taikomos net ir biuro darbuotojams, o didžiausias piktnaudojimo rizikas kelia tai, kad jos pradėdavo mokėti kaip darbo užmokestis. Pavyzdžiui, per kontrolės veiksmus nustatyta, kad įmonės mokėjo dideles kompensacijas vadovams, skirtingiems administracijos padaliniams, net kai jų darbo pobūdis buvo ne kilnojamojo pobūdžio. Taip pat pasitaikė atvejų, kai kompensacijos buvo mokamos per dideliu procentu, viršijančiu tik dalį jų darbo funkcijų. Tokie atvejai skatino papildomą apmokestinimą bei korekcijas, kai išmokos buvo priskiriamos prie apmokestinamų pajamų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. šie konfliktai įgauna dar didesnį svarbumą, nes kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą yra visiškai panaikintos, o įmonės turės persvarstyti savo darbo užmokesčio struktūrą ir sklandžiai perkelti darbuotojus į naująją tvarką.
Praktiniai pavyzdžiai ir skaičiavimai
- Ūkininkas samdo du darbuotojus, Joną ir Antaną, kurie dirbs lauko sąlygomis. Jonui gegužės mėnesį priskaičiuotas 300 Eur mėnesinis atlyginimas ir 114 Eur kompensacija už darbą lauko sąlygomis. Jono kompensacijos sąnaudos yra visa suma - 114 Eur, nes tai yra leidžiami atskaitymai. Antanui kompensacijos sąnaudos leidžiami tik iš dalies: 5,70 Eur už vieną darbo dieną, turinčią 20 darbo dienų gegužėje, leidžiančios priskirti 114 Eur leidimiems atskaitymams, o likusi suma (86 Eur) - neleidžiami atskaitymai.
- Iki 2022 m. spalio 31 d. galiojo senoji taisyklė: kompensacijos iki 50 proc. bazinio atlyginimo. Pereinamajame laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos dydis sumažintas iki 30 proc. bazinio atlyginimo. Po 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nebeliko.
- Statybų sektoriuje kompensacijų išmokų mastas augo: 2016 m. apie 22 mln. eurų, 2020 m. - apie 71,6 mln. eurų (didžioji dalis mokėta už kilnojamo pobūdžio darbus). Tuo pat metu VMI užfiksavo piktnaudojimo atvejų, kai kompensacijos mokamos kaip dalis darbo užmokesčio pernelyg plačiai, įskaitant biurų darbuotojus.
- Po naujųjų taisyklių įsigaliojimo darbdaviams reikės įvertinti, ar jų darbo sutartimis nustatyti kompensacijų dydžiai atitinka naująją tvarką (galimi vienoks ar kitoks sprendimas), ir ar įmanoma kaip alternatyva taikyti dienpinigių išmokas, kurios paprastai nėra apmokestinamos, tačiau priklauso nuo to, ar darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir ar kelionės laikomos komandiruote.
Dažni klausimai ir atsakymai
Ką daryti, jeigu darbo sutartyje jau buvo numatyta kompensacijų mokėjimo tvarka, o DK nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikino šias kompensacijas? Sunku vienu šūviu įvykdyti, nes darbuotojai gali suvokti, kad jų pajamos sumažėjo. Darbdaviai turės laikytis DK 45 str. dėl rašytinio sutikimo pokyčiams ir galbūt siūlyti pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka - gali būti svarstomas atleidimas su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str.).
Ar galima laikyti darbuotojų keliones kaip komandiruotes, kai prieš tai buvo kilnojamojo pobūdžio darbas? Komandiruotės apibrėžimas (DK 107 str.) - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje negu nuolatinė darbo vieta. Tačiau, kai nustatyta kilnojamojo darbo pobūdis, galima skatinti, kad dienpinigiai būtų laikomi pajamomis už pagalbą, o ne kaip kompensacijos. Tačiau juridinė praktika rodo, kad komandiruotės gali būti sunkiai priskiriamos tokiai situacijai be nuolatinės darbo vietos. Po 2023 m. birželio 1 d. situaciją reikės nagrinėti individualiai, atsižvelgiant į teisinę konstrukciją ir faktinę darbo pobūdį.
Ekonominio ir mokesčių pobūdžio aspektai
Pagal esamą teisinę tvarką kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą lauko sąlygomis bei keliavimo pobūdžiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (išskyrus tam tikras išimtis). Tačiau pasikeitus DK reglamentams, kai kurios išmokos gali būti laikomos pajamomis, o su tomis išmokomis susijusios mokesčių pasekmės gali būti pritaikytos atsižvelgiant į pagarbusis situacijas.
Pristatymas ir įprastiniai įsipareigojimai darbdaviams
Darbdaviai turi paruošti iš anksto darbų vykdymo planus, įvertinti darbuotojų darbo pobūdį ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pokyčius. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo sutarties sąlygos atitiktų DK naująją redakciją, ir atnaujinti tiek kolektyvinę sutartį, tiek vietinius teisės aktus, jei reikia. Svarbu įtraukti įrašuose apie tai, kad kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nebus mokamos, ir kokios alternatyvos (pvz., dienpinigiai, jeigu taikytina) bus taikomos ateityje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Baigiamosios nuostatos
Kilus kintamiesiems klausimams dėl praktinio įgyvendinimo, rekomenduojama konsultuotis su darbo teise atsakingais juristais arba advokatų kontoromis, kurios gali pateikti tikslius nurodymus apie tai, kaip teisingai pereiti prie naujosios tvarkos. VDI ir VMI taip pat siūlo atsižvelgti į įmonių sektorių ypatumus, nes kai kuriose situacijose gali būti taikomos skirtingos metodologijos (komandiravimo vietos nustatymas vs. kompensacijų neteikimas), laikantis įstatymų ir mokesčių taisyklių.
Infografikoje iliustruota, kaip pasikeitė kompensacijų dydžių ribos (50 proc. -> 30 proc.) ir kada įsigaliojo galutinis panaikinimas (2023 m. birželio 1 d.).
Advokatė Evelina Kiznė: „Darbdaviai turi piktybinių darbuotojų, tačiau nežino, kaip juos atleisti.“
Video apžvelgia esminius teisinius pokyčius, priežastis ir praktines gaires darbdaviams bei darbuotojams, kurių darbas gali būti kilnojamojo pobūdžio.
Galimos lentelės dalys (pateiktos iš turimo teksto)
| Laikotarpis | Buvo galiojęs režimas | Pokytis |
|---|---|---|
| Iki 2022-10-31 | Laikytas kompensacijų dydis iki 50% bazinio atlyginimo | Sąlyginis mokėjimas kartu su kompensacijomis už kilnojo pobūdžio darbus |
| 2022-11-01 - 2023-06-01 | Kompensacijos iki 30% bazinio atlyginimo | Pereinamasis laikotarpis |
| Nuo 2023-06-01 | Kompanijos kompensacijos panaikintos | Visiškas perėjimas prie naujų tvarkų ar kitų kompensacijų (dienpinigiai kaip alternatyva esant tinkamam teisynui) |
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
tags: #kilnojamo #darbo #kompensacija