Klientų skambučiai ir pretenzijos rodo, kad ligos pašalpos klausimais nepakanka informacijos. Aptarsime ligos pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, skaičiavimo tvarką, minimalius ir maksimalius pašalpų dydžius.
Ligos pašalpos skyrimą susirgus ar slaugant ligonį reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai. Šiuose dokumentuose nurodytos ligos pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, skaičiavimo tvarka, minimalūs ir maksimalūs pašalpų dydžiai.
Kas turi teisę į ligos pašalpą?
Ligos pašalpą gauti turi teisę asmenys, kurių laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:
- Ligos ar traumos
- Epidemijų
- Šeimos nario ligos (kai būtinumą jį slaugyti patvirtina gydytojas)
- Gydymosi proteziniame ortopediniame stacionare
Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį.
Pagrindinės sąlygos norint gauti ligos pašalpą:
- Yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
- Pirmai laikinojo nedarbingumo nustatymo dienai turi ne trumpesnį kaip 3 mėn. per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
- Turi nedarbingumo pažymėjimą.
Sodra skiria bei moka ir ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinio susirgimo pašalpas. Jos skiriamos tais atvejais, kai asmenys dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
Teisę į ligos pašalpą apdraustieji tokiais atvejais įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Asmenys, kurie draudžiami tik pensiniu draudimu, neturi teisės į ligos pašalpą.
Tokią apdraustųjų grupę sudaro savarankiškai dirbantieji (IĮ savininkai, IĮ nuomininkai, advokatai bei jų padėjėjai, notarai, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai, asmenys, dirbantys pagal patentus).
Kas moka ligos pašalpą?
Ligos pašalpą moka darbdavys ir Sodra. Už pirmas dvi kalendorines sergančiojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą iš savo lėšų moka darbdavys, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos - Sodra.
Pašalpos dydis
Ligos pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio ir kt.), nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Kuo mažesnės draudžiamosios pajamos, tuo bus mažesnė ir ligos pašalpa.
Darbdavio mokamos ligos pašalpos dydis turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. ir ne didesnis kaip 100 proc. vidutinio sergančiojo asmens darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Slaugos perdegimo priežastys ir prevencija
Sodros mokamos pašalpos dalis yra skaičiuojama pagal kompensuojamą uždarbį, kuris nustatomas iš užpraėjusio kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną.
Į kompensuojamą uždarbį įskaitomos visose darbovietėse gautos darbuotojo pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tačiau pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nedarbingumo nustatymo dieną, 3,5 dydžio sumos.
Sodros mokamos pašalpos dydis visą ligos ar slaugos laiką yra 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Jei apdraustasis asmuo, turintis reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ligos pašalpai gauti, užpraėjusį ketvirtį neturėjo pajamų, nes buvo nemokamose, vaiko priežiūros nuo vienerių iki trejų metų atostogose ar apskritai nedirbo, jam skiriama minimalaus dydžio ligos pašalpa.
Minimali mėnesio ligos pašalpa negali būti mažesnė už laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį galiojusių einamųjų metų šalies draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti invalidumo pensiją Airijoje?
Ligos pašalpa mokama iki sergantysis atgaus darbingumą arba jam bus nustatyta invalidumo grupė. Apdraustiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, ligos pašalpa iš Sodros lėšų mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Įsidėmėtina tai, kad jei apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darbo užmokestį, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Todėl tais atvejais, kai apdraustasis asmuo dirba keliose darbovietėse ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bent vienoje iš jų dirba ir gauna darbo užmokestį, ligos pašalpa jam nebus mokama nė iš vienos darbovietės.
Pašalpos slaugai už visą slaugymo laikotarpį yra mokamos iš Sodros biudžeto lėšų. Slaugant šeimos narį, kai slaugai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- slaugančiajam stacionare ar vaikų reabilitacijos įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, o taip pat vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal patvirtintą sąrašą), ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad slaugant šeimos narį ar vaiką apdraustojo mokamų kasmetinių atostogų metu ligos pašalpa nemokama.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, ligos pašalpos, skiriamos Sodros teritoriniuose skyriuose, yra mokamos pervedant jas į klientų asmenines sąskaitas bankuose.
Dokumentai reikalingi ligos pašalpai gauti:
- Nedarbingumo pažymėjimą, kurį užpildo ir patvirtina įmonės antspaudu atsakingas įstaigos ar įmonės darbuotojas (jei apdraustasis dirba keliose darbovietėse, pažymėjimą turi užpildyti kiekviena darbovietė).
- Pažyma iš įmonės, kurioje nurodomas darbo užmokestis iki ligos (pažyma pildoma tik tuo atveju, jei apdraustasis atleidžiamas iš darbo). Pažymoje turi būti nurodytas už ligos mėnesį apskaičiuotas atlyginimas, išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma, pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis. Nepateikus šios kopijos, gyventojų pajamų mokestis (33 proc.) bus išskaičiuotas nuo pirmojo pašalpos lito.
Prašymus ir dokumentus ligos pašalpai gauti Sodros skyriui gali pristatyti įmonės ar įstaigos buhalteris ar kitas įpareigotas asmuo, ar pats sirgęs asmuo.
Tais atvejais, kai apdraustieji dirba ir/ar gyvena vieno Sodros teritorinio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje, o jų draudėjas yra įregistruotas kitame teritoriniame skyriuje, pašalpoms skirti dokumentai yra priimami apdraustojo pasirinktame Sodros skyriuje.
Įsidėmėtina, kad teritoriniai skyriai per 10 dienų nuo pareiškėjo prašymo skirti ligos pašalpą ir visų dokumentų gavimo Sodroje dienos priima sprendimą ir per 5 darbo dienas ligos pašalpą perveda į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke. Sodros skyriuose pašalpos nėra išmokamos.
tags: #profesinio #susirgimo #invalidumo #apskaiciavimo #tvarka