Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Smurto Rūšys ir Jų Poveikis
Specialistai išskiria keturias smurto rūšis artimoje aplinkoje - fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą.
- Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių.
Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Smurto Mastai ir Tendencijos
Kasmet smurto aukomis vis dažniau tampa vaikai. Galimai kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs ir seksualinį smurtą. Per praėjusius metus nuo smurto nukentėjo net 2803 vaikai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
SPIS duomenimis 2018 metais 2161 vaikai augo aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama (smurtauta) ir/arba tapo galimo smurto liudininkais. Tačiau tiek patiriamas, tiek matomas bet kokios rūšies smurtas palieka pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime - atsiliepia jo raidai.
Pasak Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėjos ir vadovės dr. Dalios Puidokienės, vien tik jos vadovaujamas centras, apimantis Klaipėdos miestą, Palangą ir Neringą, per dieną kartais gauna iki 50 pranešimų iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje.
Dauguma pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuos gauna policija, susiję su fiziniu smurtu. Taip yra todėl, kad fizinis smurtas ne tik lengvai atpažįstamas, bet ir jį lengva įrodyti, nes matosi jo požymiai.
Psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Neretai žmonės jo net nesuvokia. „Toks gyvenimas“, „toks charakteris“, - jie tiesiog stengiasi susitaikyti su esama situacija. Todėl smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.
Ilgalaikės Pasekmės Vaikams
Patirtas smurtas artimoje aplinkoje turi ilgalaikių pasekmių vaiko psichikos sveikatai, elgesiui, esamiems ir būsimiems santykiams. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, patiria ne tik laikinų, bet ir ilgalaikių neigiamų pasekmių tokių kaip: neigiama įtaka asmenybės formavimuisi (agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją), jų gyvenimo kokybė ir fizinė sveikata yra kur kas prastesnė, taip pat jiems išauga ankstyvos mirties, savižudybės rizika.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Anot specialistės, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas susidūrė su smurtu, jis vis tiek išgyvena beviltiškumą, pyktį, baimę, nusivylimą. Vaikas patiria visą skalę skausmingų, jį stipriai paveikiančių, žalojančių jausmų. Augant šeimoje, kurioje kasdien matomas smurtas, vaikas ima jaustis bejėgis dėl patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų. Jis pats gali pradėti jausti nevaldomą pyktį ir jį išreikšti destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje - darželyje, mokykloje. Toks elgesys byloja apie vaiko jaučiamą nesaugumą.
Augdamas aplinkoje, kur kasdien mato smurtą, vaikas yra „programuojamas“ tokį santykių modelį traktuoti kaip „normalų“ ir atkartoti ateityje. Pasak specialistės, sąlytis su smurtu visada sukrečia vaiko pasaulį ir gali atsitikti taip, kad vaikas kartos tėvų elgesį, priims, kad būti smurtiniuose santykiuose jam atrodys kaip normalus šeimos modelis. Vėliau sąmoningai ar nesąmoningai vaikai tai perkels į savo santykius.
Smurtą patyręs vaikas savo sunkumus vėliau gyvenime gali spręsti ir jėgos kalba, nes taip matė, kai augo, ir jis nežino kitų elgesio modelių, neturi įgūdžio rasti sprendimą kitu būdu.
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Kaip Atpažinti Smurtą ir Padėti Vaikui
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pokalbis su vaiku
Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti?
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens.
Svarbu siekti, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam. Tačiau tokiose situacijose labai svarbu korektiškas pokalbis, tad nereikėtų smerkti ir nuvertinti tėvų. Tai gali paskatinti vaiko gynybiškumą. Be to, kad svarbu padėti vaikui, taip pat svarbu padėti ir tėvams, kad jie galėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatinti juos spręsti susikaupusias problemas, įkvėpti stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Specialistė pasakojo, kad vaikai, kurie yra išgyvenę smurtą artimoje aplinkoje, atsiveria tik tais atvejais, kuomet yra tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko.
Kur kreiptis pagalbos?
N. Martišienė ragina išdrįsti ieškoti pagalbos, išdrįsti pranešti, kai matome, kad tai vyksta šalia mūsų, pas kaimynus, pažįstamų šeimoje ar gatvėje. Pastebėjus netinkamą elgesį su vaiku arba įtarus, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Pati išsamiausia informacija apie smurtą artimoje aplinkoje, jo rūšis, požymius ir pagalbą jį patyrusiems asmenims surinkta tinklapyje atpazinksmurta.lt, kuriame nurodyti Lietuvos teritorijoje veikiančių įstaigų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju, kontaktai. Paieškos laukelyje (mygtukas INFOGRAM) tereikia įvesti savivaldybę, kurioje gyvenate.
Smurto pavojų patiriantys asmenys gali keisti smurtinį elgesį dalyvaudami smurtinio elgesio keitimo programose. Šias paslaugas pagal savo gyvenamąją vietą galima susirasti jau minėto tinklapio atpazinksmurta.lt infografiko paskutinėje lentelėje, pasirinkus skiltis „Smurto pavojų keliantiems“ arba „Smurtinio elgesio keitimas“. Čia rasite psichikos sveikatos centrų, krizių centrų, probacijos tarnybų ir kitų šias paslaugas teikiančių įstaigų kontaktus.
Taip pat galite kreiptis į:
- Policiją.
- Vaikų liniją.
- Jaunimo liniją.
- Krizių centras Telšiuose.
Pagalbos Centrai Lietuvoje
Visoje Lietuvoje veikia 24 akredituoti specializuotos pagalbos centrai, kurių sąrašą galima rasti čia.
Kai gaunamas pranešimas iš policijos, minėtų centrų specialistai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu, išsiaiškina, kokios pagalbos jam reikia, tuomet pagal poreikį nukreipia nemokamai specializuotai psichologo arba teisininko konsultacijai.
Paramos vaikams centras įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kuriame teikia psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą.
Statistika
Ši lentelė apibendrina smurto prieš vaikus statistiką:
| Metai | Vaikų, augančių smurtinėje aplinkoje | Nukentėjusių nuo smurto vaikų |
|---|---|---|
| 2018 | 2161 | - |
| Praėję metai | - | 2803 |