Demografinio senėjimo pokyčiai Lietuvoje lemia integruotų paslaugų, orientuotų į senų, negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, teikimo namuose poreikio didėjimą. Šiuo metu Lietuvoje tik pradedamas analizuoti integruotų sveikatos priežiūros, tuo pačiu slaugos ir psichosocialinių paslaugų, poreikis sunkiai sergantiems pacientams namuose. Nors vis dažniau atkreipiamas dėmesys į integruotos slaugos ir psichosocialinės pagalbos organizavimą ir teikimą lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams namuose, tačiau reali tokio paciento priežiūros našta vis dar tenka jo artimiesiems.
Pastebima, kad apie sunkius pacientus namuose prižiūrinčių artimųjų sveikatą ir poreikius psichosocialinėms paslaugoms dar nesusimąstoma. Todėl integruota pagalba, apimanti slaugą ir socialines paslaugas kartu, tampa vis aktualesnė.
Integruotų Paslaugų Poreikis ir Organizavimas
Poreikį integruotoms sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms namuose turi senyvo amžiaus nuolatinį slaugos poreikį turintys asmenys, vieniši, kai artimieji gyvena kitur, ar artimieji gyvena kartu, bet turi derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Atsiskleidė senyvo amžiaus asmenų ne tik biofizinės, bet ir psichosocialinės pagalbos poreikiai: komunikacijos, autonomijos. Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų reikalauja iš paslaugų teikėjų paslaugų individualizacijos.
Integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo organizavimas senyvo amžiaus asmenims namuose apima komandos formavimą ir palaikymą, dirbančiųjų motyvavimą, užduočių paskirstymą, kylančių konfliktų atpažinimą ir jų sprendimą. Darbuotojai motyvaciją patiria dėl darbo prasmės, atsakomybės pojūčio, savo darbo rezultatų matymo.
Šiuo metu 21-oje savivaldybėje vykdomi bandomieji projektai ir kuriamos mobilios slaugos bei socialinių paslaugų specialistų komandos. Jos atvyksta pas senyvus arba neįgaliuosius žmones į namus ir teikia jiems integralią pagalbą - slaugos ir socialinės pagalbos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Projektų Pavyzdžiai ir Geroji Patirtis
2013 metais buvo pradėta įgyvendinti integralios plėtros pagalbos programa, finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų, kuria siekiama kokybiškos integralios pagalbos prieinamumo didinimo.
Konkretus pavyzdys - VšĮ Alytaus poliklinikos, kur yra teikiamos integralios pagalbos paslaugos. VšĮ Centro poliklinika bene vienintelė viešoji įstaiga Vilniaus mieste, teikianti integruotas slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialines paslaugas pacientams namuose.
Projektą “Integralios pagalbos paslaugų, teikiamų namuose, plėtra ir kokybės gerinimas Panevėžio mieste” VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centras įgyvendins kartu su partneriais - Panevėžio miesto savivaldybe bei VšĮ Šv. Juozapo globos namai. Vykdant projektą, Viešoji įstaiga Integruotų sveikatos paslaugų centras suformuoja dvi mobilias komandas, o Viešoji įstaiga Šv. Juozapo globos namai - vieną mobilią komandą.
Tikslui pasiekti iškeltas uždavinys - integralios pagalbos paslaugas teikia dvi mobilios komandos, 2-iems automobiliais. Paslaugos teikiamos 66 paslaugų gavėjams Pasvalio mieste ir kaimo vietovėse. Projekto vykdymui, slaugos paslaugų teikimui įdarbinta slaugytoja, kineziterapeutas, 5 slaugytojo padėjėjos. Globos paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir lankomosios priežiūros darbuotojai. Mobilių komandų nariai dirba vienoje įstaigoje - Pasvalio socialinių paslaugų centre. Teikiant integralią pagalbą laikomasi komandinio darbo ir savitarpio pasitikėjimo principų. Glaudus bendruomenės narių bendradarbiavimas gerina atliekamų paslaugų kokybę.
Paslaugų Spektras ir Prieinamumas
Integrali pagalba numatyta teikti neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, neįgaliems vaikams. Asmeniui teikiama iki 4,5 val. per dieną, iki 7 dienų per savaitę pagalba. Pagalbą taip pat gaus ir šeimos nariai slaugantys artimuosius, jiems bus teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Įgyvendinant projekto veiklas, teikiamos integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) į namus paslaugos, t. y. šeimose prižiūrimiems asmenims paslaugos, siekiant, kad juos prižiūrintiems artimiesiems būtų sudarytos geresnės sąlygos įgyti, patobulinti profesinę kvalifikaciją ir (arba) dalyvauti darbo rinkoje, o jų globojamiems šeimos nariams sudarytos sąlygos kiek įmanoma ilgiau likti gyventi savo namuose ir gauti reikiamą pagalbą, t. y. sudarytos sąlygos gauti aukštesnės kokybės integruotas paslaugas (globą ir slaugą) namuose.
Šiuo metu yra vykdomas mokslinis tyrimas, kad išanalizuotume, kuris gi pilotinis modelis iš 21-os savivaldybės yra geriausias ir kurį būtų galima perkelti į visą Lietuvos sistemą. Bandomajame projekte buvo užsibrėžta, kad integralios pagalbos paslaugos bus suteiktos apie 900 neįgalių ir senyvų žmonių, bet, matome, kad tas skaičius auga. Tai šių paslaugų poreikis yra didelis.
Keliami du pagrindiniai reikalavimai: reikia turėti nustatytą nuolatinės slaugos poreikį (SP1) ir būti poliklinikos pacientu, prisirašiusiu prie Alytaus poliklinikos. Pirmieji pacientai į projektą pateko rekomenduojami šeimos gydytojo. Nebuvo jokios atrankos. Dabar jau yra susidariusi eilė.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Atsakydama į šį klausimą, galiu pasakyti aiškiai: trūksta bendradarbiavimo tarp Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Mano, kaip tyrėjos, nuomone, turėtų būti glaudus bendradarbiavimas tarp socialinių paslaugų centrų, šeimos gydytojų ir poliklinikų, kur yra viskas parengta ir paruošta. 2007 metais yra pasirašyta pakankamai bendradarbiavimą skatinančių dokumentų. Vis dėlto kada tik teisiškai reglamentuota, bet nėra pačio veiksmo - ne taip paprasta.
Vadovaudamiesi lygiateisiškumo principu, netgi nenorėdami diferencijuoti pacientų, kartais susiduriame su tuo, kad žmogus, matydamas paslaugos multifunkciškumą ir didesnį jos spektrą (mes suteikiame ne tik sveikatos, bet ir socialines paslaugas), tiesiog nori pereiti iš prieš tai buvusios schemos, kai gaudavo paslaugas iš socialinės paramos skyrių, į mūsų projektą.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Kaip įstaigos vadovas matau, kad finansavimo šaltiniai šiuo momentu sąlyginai yra du. Vienas iš socialinės srities - tai per savivaldybę, per valstybės dotacijas. O antras - tai europinio projekto finansavimas. Būtina slaugos integracija į socialines paslaugas. Deja, to gali nepakakti projekto tęstinumui.
Kaip tik rugsėjo pabaigoje integralios pagalbos projektas baigiamas ir net baisu pagalvoti, kaip jausis žmonės, kuriems staiga nutrūktų taip gyvybiškai reikalingos paslaugos...
Šiuo metu yra atliktas kokybinis tyrimas, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Po to bus atliekamas kiekybinis tyrimas. Ir lygiai taip pat bus integruota Europos Sąjungos geroji patirtis. Mes, tyrėjai, tikrai sukursime modelį, apskaičiuosime tris alternatyvas, kaip integrali pagalba turėtų geriausiai adaptuotis Lietuvoje.
Noriu akcentuoti, kad integruota paslauga yra mobili komanda, kuri turėtų atvykti pas pacientą ir paslaugų prieinamumas turėtų būti daugiau įgyvendinamas. Pastebėjome tokį momentą: socialiniai darbuotojai arba socialinių darbuotojų padėjėjai bei slaugytojų padėjėjai pas vieną žmogų dažnai užtrunka po keturias valandas. Kai kur taip neturėtų būti. Būtų galima aplankyti daugiau klientų pagal poreikį, o ne užsibūti namuose pas vieną pacientą po keturias valandas. Čia mano, kaip tyrėjos, nuomonė.
Gydytojai kartais pamiršta, o ypač pirminėje grandyje, ir aš galvoju, kad ir ministerijose, ir ligoninių kasose - kad mes nesame vien tik ligų gydytojai. Nepamirškime apibūdinimo, kas yra sveikata: tai yra socialinė gerovė, tai yra visuma visų psichologinių, teisinių, socialinių ir daugelis kitų kriterijų, apie kuriuos mes visi sveikatos sistemoje neturėtume pamiršti.
Apklausa
Straipsnyje vertinamas integruotų slaugos ir psichosocialinių paslaugų poreikis VšĮ Centro poliklinikos lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir juos namuose prižiūrintiems artimiesiems. Tyrimas atliktas 2013 m., įgyvendinant poliklinikos inicijuotą ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuotą visuomenės sveikatos programą „Saugios aplinkos namuose užtikrinimas namuose slaugomiems pacientams bei socialinė, psichologinė ir dvasinė pagalba jų artimiesiems“.
Iš viso apklaustas 431 lėtinėmis sunkiomis ligomis sergantis pacientas, turintis nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos ar paliatyviosios pagalbos poreikį, bei 220 jų šeimos narių. Nustatyta, kad lėtinėmis ligomis sergantiems, ilgai namuose prižiūrimiesiems pacientams reikalinga integruota kompleksinė pagalba ir priežiūra, teikiama multidisciplininės specialistų komandos, taikant konkrečiam pacientui atvejo vadybos principus, organizuojant ir teikiant įvairiapuses į konkretaus paciento ir jo šeimos narių poreikius orientuotas paslaugas.
Tyrimo Metodika
Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis atvejo analizės tyrimas. Tyrime duomenys rinkti vadovaujantis metodų trianguliacija: duomenų rinkimo, giluminio pusiau struktūruoto interviu, stebėjimo ir dokumentų analizės. Apklausti 12 trijų komandų skirtingus lygmenis ir sritis atstovaujantys specialistai: socialinė darbuotoja - projekto administratorė, kineziterapeutė, 4 socialinio darbuotojo padėjėjos, 4 slaugytojo padėjėjos, 2 bendrosios praktikos slaugytojos.
Tyrimo Rezultatai
Integruotų paslaugų poreikis bei teikimo organizavimas senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems namuose, atsiskleidė per apklaustųjų patirtis ir požiūrį, per socialinių aplinkybių, kuriose gyvena senyvi asmenys, analizę, pastebima su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduria paslaugų gavėjai ir teikėjai. Pažymima, kaip yra identifikuojami ir įvertinami poreikiai senyvo amžiaus asmenims bei kas tai atlieka.
Integruotos pagalbos komandos sudėtis:
| Specialistas | Skaičius |
|---|---|
| Socialinė darbuotoja - projekto administratorė | 1 |
| Kineziterapeutė | 1 |
| Socialinio darbuotojo padėjėjos | 4 |
| Slaugytojo padėjėjos | 4 |
| Bendrosios praktikos slaugytojos | 2 |
tags: #integruota #slauga #namuose