Kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi negalią, tačiau darbo rinkoje neįgaliųjų dalyvavimas išlieka ribotas - dauguma įmonių dar neturi neįgalaus kolegos. Žmonės su negalia susiduria su daugybe stereotipų, kurių dauguma prasilenkia su realybe, o darbdaviai dažnai nesupranta, kokia pagalba ar pritaikymai reikalingi jų darbo vietose. Siekiant keisti požiūrį ir skatinti įdarbinimą, Lietuvoje pirmą kartą pradedama organizuoti iniciatyva DUOday, kurios metu žmonės su negalia gali susipažinti su įvairiomis darbo vietomis ir išbandyti profesinius gebėjimus.
DUOday - pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje
DUOday - tai jau daugiau nei dešimtmetį Europoje populiarėjanti iniciatyva, skirta žmonių su negalia integracijai darbo rinkoje. Gegužės 16 dieną pirmąkart Lietuvoje įmonės kviečia neįgaliuosius praleisti dieną kartu su darbuotojais, stebėti veiklą ir aktyviai dalyvauti įvairiose darbo užduotyse. Kartu su darbuotoju dienos metu žmogus su negalia ne tik stebi, bet ir išbando jam specialiai pritaikytas funkcijas ar užduotis.
Socialinė įdarbinimo agentūra „SOPA“, kuri jau 13 metų padeda žmonėms su negalia susirasti darbą, yra svarbiausia iniciatyvos organizatorė Lietuvoje. „DUOday“ suteikia galimybę ne tik neįgaliajam pažinti darbo aplinką ir „pasimatuoti“ svajonių profesiją, bet ir įmonių darbuotojams bei darbdaviams geriau suprasti šių žmonių gebėjimus ir talentus, nes dažnai stereotipai neatitinka realybės, - teigia „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė.
Šalyje dirba tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 143 tūkstančius darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik apie trečdalį jų. Nedarbo lygis tarp negalią turinčių asmenų siekia 70 proc., o 35 proc. jų gyvena žemiau skurdo ribos. Ši statistika atspindi iššūkius, su kuriais susiduria neįgalieji bandydami įsilieti į darbo rinką.
Iki šiol darbo rinkos integracijos modelis ribojo žmonių su negalia galimybes, nes valstybės parama ir paslaugos priklausė nuo įmonės statuso. Naujieji teisiniai pakeitimai siekia užtikrinti, kad parama keliautų tiesiogiai pas žmogų, nepriklausomai nuo darbdavio statuso, taip sudarant vienodas galimybes dirbti.
Taip pat skaitykite: Paramos priemonės ieškant darbo su negalia
Paramos priemonės žmonėms su negalia darbo rinkoje
| Priemonė | Paskirtis | Detalės |
|---|---|---|
| Įdarbinimas subsidijuojant | Padeda įsitvirtinti rinkoje kompensuojant dalį darbo užmokesčio | Subsidijos mokėjimo trukmė pailginta iki 36 mėn. asmenims su 30-40 % negalia |
| Darbo vietos pritaikymas | Darbo vietos ir aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia | Nuo 2023 m. - iki 26 tūkst. eurų pritaikymui; iki 4 tūkst. eurų darbo aplinkos patalpoms |
| Subsidijos darbo asistento išlaidoms | Padeda kompensuoti darbo asistento darbo užmokestį | 62 % minimalaus valandinio atlygio už faktinį asistento darbo laiką |
| Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas | Profesinis mokymas, stažuotės, subsidijos ir kt. | Finansavimas iki 26 tūkst. eurų per asmenį |
Darbdavių ir visuomenės iššūkiai bei stereotipai
Daugelis darbdavių vis dar nepasiryžta įdarbinti žmonių su negalia dėl baimių ar stereotipų. „DUOday“ iniciatyvos dalyviai ir specialistai, dirbantys su neįgaliaisiais, atkreipia dėmesį, jog daugelis stereotipų - pavyzdžiui, kad neįgalieji negali efektyviai dirbti arba jiems reikalinga pernelyg didelė pagalba - yra klaidingi.
Vienas iš tokių stereotipų yra, kad psichikos negalią turintys asmenys yra nepatikimi ar sunkiai valdantys save. Iš tiesų jie dažniausiai tik nori būti išgirsti, suprasti ir rasti savo vietą. Verslininkė Irma Spudienė, įdarbinusi žmogų su negalia, dalijasi, kad nors iš pradžių buvo papildomų iššūkių, ši patirtis praturtino jos įmonės kolektyvą ir pakeitė jos požiūrį.
Darjuš Tankeliun iš Valakupių reabilitacijos centro pabrėžia, jog svarbu ne tik darbo vietos fizinis pritaikymas, bet ir kolektyvo pasiruošimas priimti „kitokį“ žmogų, o tai reikalauja išmokti naujų socialinių įgūdžių ir empatijos.
Fizinei negaliai įsidarbinti reikia ne tik aplinkos pritaikymo, bet ir tinkamų darbo sąlygų
Fizinę negalią turintys asmenys neretai susiduria su konkrečiomis darbo vietos problemomis - pavyzdžiui, nepilnai pritaikytais pastatais ar darbo užduotimis, kurios neatitinka jų galimybių. Šiaulių Neįgaliųjų draugijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad darbdaviai dažnai žiūri tik į darbingumo procentą popieriuje, o ne į realias galimybes atlikti darbą, tokius kaip valymo srityje skirtumą tarp neįgalaus ir sveiko žmogaus pajėgumo.
Darbuotojams dažnai reikia kilnoti sunkesnius daiktus, dirbti laiptais, o negalios turintys asmenys greičiau pavargsta ar lėčiau juda dėl sveikatos ribojimų. Tai lemia, kad darbdaviai mieliau renkasi įdarbinti lengvesnes užduotis ir neretai žmonės patys išeina iš darbo, jei darbovietėje nesusikuria tinkamos paramos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Integracija į darbo rinką: pavyzdžiai ir problemos
Vis gerėja socialinė įmonių padėtis, tačiau daugelis neįgaliųjų dar dirba uždaruose sektoriuose ir nepakankamai integruoti į atvirą darbo rinką. Pasak prof. Jono Ruškaus, valstybės įsipareigojimas yra ne tik prisidėti prie darbo vietų pritaikymo, bet ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų dirbti drauge su kitais visuomenės nariais, pavyzdžiui, viešojo maitinimo įstaigose. Pavyzdys Šiauliuose, kur asmuo su dviem pirštais dirbo laborantu, rodo, kad integracija vis dar didelis iššūkis.
Užimtumo statistika ir paramos teikimas
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 30 % darbingo amžiaus žmonių su negalia yra užimti, o Užimtumo tarnyba aktyviai teikia paramą šioms grupėms per įvairias priemones, tarp kurių populiariausia yra įdarbinimo subsidija - dalinis darbuotojų su negalia darbo užmokesčio kompensavimas, dėl kurio 65 % darbuotojų po finansavimo laikotarpio išlieka įsidarbinę.
Užimtumo tarnybos specialistai pabrėžia, kad atlyginimas neturėtų priklausyti nuo žmogaus negalios, o nuo užimtumo rūšies, darbo atsakomybės ir patirties. Svarbus yra visos visuomenės įsiliejimas į procesą, siekiant mažinti diskriminaciją ir skatinti toleranciją bei empatiją.
Paneigiant mitus apie žmonių su negalia gebėjimus dirbti
DUOday iniciatyvos dalyviai dalijasi teigiamomis patirtimis. Vienas iš jų, matęs oro uosto darbą, teigia: „Man labai patinka lėktuvai, o per DUOday galėjau pamatyti, kaip įmonės gyvenimas atrodo iš vidaus. Ši diena buvo tikras iššūkis, tačiau gavau daug įdomių įspūdžių ir jėgų pasitikėti savimi.“
Tokios iniciatyvos leidžia ne tik praplėsti žmonių su negalia galimybes, bet ir keisti požiūrį bei mažinti visuomenės baimes, skatinant įvairovę darbo kolektyvuose.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
DUOday Pakruojis 2025 renginio akimirkos ir patirtys
Teisiniai pokyčiai ir pagalba įdarbinant žmones su negalia
Nuo 2023 metų įsigalioję teisiniai pakeitimai siekia sudaryti vienodas sąlygas dirbti tiek darbuotojams su negalia, tiek darbdaviams, panaikinant ribojimus, kurie anksčiau priklausė nuo įmonės statuso. Valstybė teikia paramą darbo vietų pritaikymui, subsidijas darbo asistento atlyginimui, aktyvios darbo rinkos politikas, kurios apima profesinį mokymą, stažuotes bei subsidijas.
Tokia sistema leidžia efektyviau įtraukti į darbo rinką žmones su skirtingo pobūdžio negaliomis ir sudaryti pritaikytas darbo sąlygas.
Darbo rinka miestų pavyzdžiuose: Šiauliai ir Alytus
Fizinę negalią turinčių žmonių įsidarbinimo situacija Šiauliuose liudija, jog nors darbo pasiūla yra, daug kas priklauso nuo asmens įgūdžių ir pageidavimų. Kadangi nemaža dalis neįgaliųjų renkasi nekvalifikuotą darbą dėl savo sveikatos, darbo rinka tokiais atvejais yra riboto dydžio.
Alytaus mieste ir rajone apie 4000 darbingo amžiaus žmonių turi negalią, tačiau tik 30 % jų yra užimti - panaši statistika kaip ir nacionaliniu lygiu. Užimtumo tarnyba šiuose regionuose aktyviai teikia subsidijas ir profesinių gebėjimų ugdymo programas, tačiau reikalinga ir visuomenės bei darbdavių sąmoningumo didinimo veikla.
Žmonių su negalia integracijos darbo rinkoje pokyčių perspektyvos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslai iki 2025 metų yra, kad atvirojoje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 metų - 47 proc. žmogaus su negalia. Tai reikšmingas iššūkis, reikalaujantis tęstinumo, kompleksinių priemonių ir visuomenės įtraukimo.
Įvairios iniciatyvos, tokios kaip DUOday, teisiniai pokyčiai, įdarbinimo subsidijos ir darbo vietų pritaikymas sukuria nuoseklų pagrindą šiai integracijai skatinti.