Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris lemia socialinių įgūdžių lėtesnę raidą ar trūkumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti pirmuosius autizmo požymius vaikams, kokie yra autizmo spektro sutrikimai, kokie diagnostikos metodai taikomi ir kokia pagalba gali būti suteikta autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims.
Autizmo požymiai pastebimi maždaug po 2 gimtadienio: raidos sutrikimai, pasikartojantys elgesio modeliai ir sunkumai bendraujant su kitais. Manoma, kad autizmo spektro sutrikimui svarbų vaidmenį atlieka genetikos ir aplinkos veiksniai. Universalaus gydymo nėra, tačiau yra taikomi įvairūs socialinių įgūdžių lavinimo metodai.
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Autizmo spektro schema
Kas Yra Autizmo Spektro Sutrikimai?
Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas (asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria daug autistiškų socialinių bei elgesio problemų).
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Aspergerio Sindromas
Išgirdus terminą „Aspergerio sindromas“ - daliai žmonių prieš akis iškyla keistuolio, į akis nežiūrinčio, vienatvę mėgstančio, tačiau labai protingo moksliuko stereotipas. Todėl šio straipsnio tikslas - pasidalinti informacija apie tai, kas iš tiesų yra Aspergerio sindromas, kokie teiginiai apie šį sindromą yra tiesa, ir kokie - viso labo mitai.
Tradiciniame supratime, Aspergerio sindromas įvardijamas kaip autizmo spektro sutrikimas. Remiantis neuroįvairovės teorija - galima pasakyti, kad tai tiesiog kitoks žmogaus neurologinio veikimo būdas. Dėl kitokios neurologinės veiklos ypatumų, Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais.
Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atitinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią.
Aspergerio sindromo simptomai suaugusiesiems (9 dalykai, kuriuos turite žinoti!)
Ankstyvieji Autizmo Požymiai
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus - neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus - nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus - nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesako prasmingų frazių.
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Socialinės Komunikacijos Sunkumai
Tam tikri sunkumai, susiję su socialine komunikacija, kontakto užmezgimu ir palaikymu. Sunkiai identifikuoja vadinamąją kūno kalbą, kitų žmonių žodžius supranta tiesmukai, neatpažįsta sarkazmo ir ironijos. Nesivelia į „socialinius žaidimus“, nepasižymi klasta.
Yra tiesūs ir atviri, nelinkę meluoti, todėl netyčiomis gali įžeisti kitus. Nejaučia asmeninės erdvės - gali stovėti per arti arba per toli. Taip pat Aspergerio sindromo turėtojai beveik visada pasižymi netipiniu akių kontaktu - arba jis yra palaikomas labai ribotai, į akis žiūrima mažai, arba akių kontaktas yra pernelyg intensyvus ir į pašnekovą nemandagiai spoksoma.
Viso to pasekoje, kiti žmonės dažnai padaro klaidingą prielaidą, kad Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugęs yra nemandagus, netaktiškas, arogantiškas keistuolis, kuris nemėgsta kompanijos. Tačiau tiesa dažniausiai yra priešinga - Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai labai nori turėti draugų, ir jie patys yra labai lojalūs, patikimi draugai. Tačiau, turintiems šį sindromą, sunku užmegzti kontaktą ir jį palaikyti kitiems priimtinu būdu.
Aspergerio sindromą turintys žmonės gana sunkiai identifikuoja kito žmogaus savijautą ir emocijas iš antrinių faktorių - kūno kalbos, balso tono pokyčių. Taip pat gali stokoti žodžių savo emocijoms įvardinti. Dažnai tai klaidingai traktuojama kaip nejautrumas, atjautos neturėjimas.
Kiti Požymiai
- Labai dažnai pasitaikantis bruožas yra ir fizinis nerangumas, prastesnė judesių koordinacija - keistoka eisena, prastesni nei kitų rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus, ypač tuos, kuriuose reikia mesti ar gaudyti kamuolį.
- Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas specifiniams garsams, kvapams, tekstūroms ar prisilietimams.
- Netolygus mokymosi gebėjimų profilis.
- Žmonės su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, o neretai ir labai aukšto intelekto.
- Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema - specialusis interesas.
- Dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti.
- Labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus.
- Tiesumas ir sąžiningumas.
- Dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą.
- Paprastai yra visiškai nešališki ir labai tolerantiški, neturi diskriminacinių nuostatų dėl rasės, amžiaus, lyties ir kitų skirtumų.
Specialusis Interesas
Pirmuosius neįprastus Aspergeriuko interesus galima pastebėti jau 2-3 metų amžiuje. Ir dažniausiai jie pasireiškia neįprastu susidomėjimu tam tikromis objektų detalėmis - pvz., besisukančiais mašinėlių ratais. Pas kiek vyresnio amžiaus vaikus jau galima pastebėti fiksacijas ir stiprų susidomėjimą specifinėmis objektų kategorijomis, stiprų polinkį sukaupti ko daugiau tokių objektų pavyzdžių.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Specialiuoju interesu tai pat gali būti ir traukinių lokomotyvų modeliai ar Napoleono karai. Paprastai būna dviejų kategorijų specialusis interesas - kolekcionavimas arba siekis sukaupti kuo daugiau informacijos tam tikra tema.
Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą.
Specialusis interesas gali būti džiaugsmo ir savigarbos šaltinis, ypač jei yra tėvų, mokytojų ar terapeuto konstruktyviai panaudojamas.
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Vienas atsakymo, kodėl gimsta vaikai autizmo spektre nėra, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių arba aplinkos veiksnių derinio.
- Genetiniai rizikos veiksniai. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių.
- Aplinkos rizikos veiksniai. Kiti riziką didinantys veiksniai.
Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas bus autizmo spektre, visgi, svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo spektro rizika, susirgs šia liga.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais:
- Vaiko stebėjimu.
- Užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys.
- Standartizuotais testais (klausimynais).
Autizmo testas
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.
Svarbu Bendraujant Su Vaiku, Turinčiu Aspergerio Sindromą:
- Būti kantriems ir supratingiems.
- Naudoti aiškią ir konkrečią kalbą. Venkite metaforų ir sarkazmo.
- Skatinti vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus.
- Suteikti struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.