Miastenija - tai reta autoimuninė liga, kurią apibūdina raumenų silpnumas ir greitas nuovargis. Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Didesnę riziką susirgti šia liga turi 20-30 metų moterys ir 60-70 metų vyrai. Birželis visame pasaulyje yra miastenijos žinomumo mėnuo, kurio metu siekiama supažindinti visuomenę su šios retos ligos simptomais ligos sukeliamais sunkumais. Skaičiuojama, kad pasaulyje miastenija serga apie 700 tūkst. žmonių.
Miastenijos žinomumo mėnuo
Neįgalumo nustatymas sergant miastenija Lietuvoje
2026 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Kriterijai, taikomi nustatant neįgalumą sergant miastenija
Žemiau pateikiami kriterijai, pagal kuriuos vertinamas neįgalumas sergant miastenija, remiantis funkcijos sutrikimo lygiu:
- Lengva forma: Galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (55%).
- Lengva generalizuota forma: Dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (45%).
- Vidutinio sunkumo generalizuota forma: Dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas (40%).
- Didelio sunkumo generalizuota forma: Reikalinga pagalba kasdienėje veikloje (35%).
- Sunki forma: Reikšmingai paveikta orofaringinė ar kvėpavimo raumenų funkcija (25%).
- Labai sunki forma: Kvėpavimo nepakankamumas, reikalinga nuolatinė pagalba (15%).
- Terminalinė forma: Intubacija, kvėpavimo nepakankamumas, visiškas silpnumas (0%).
Svarbu paminėti, kad neįgalumo lygis gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir poveikio asmens kasdieniam gyvenimui. Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Myasthenia gravis | Patofiziologija, požymiai ir simptomai, diagnozė, gydymas
Kiti neurologiniai sutrikimai ir neįgalumo lygis
Be miastenijos, yra ir kitų neurologinių sutrikimų, kuriems esant nustatomas neįgalumo lygis. Štai keletas pavyzdžių:
Smegenų pažeidimai
- Lengvi pažintinių funkcijų sutrikimai: Dalinė motorinė ar lengva anominė afazija (60%).
- Vidutiniai pažintinių funkcijų sutrikimai: Pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija (45%).
- Dideli pažintinių funkcijų sutrikimai: Pilna sensorinė afazija (35%).
- Sunkūs pažintinių funkcijų sutrikimai: Globali afazija (25%).
Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai
- Lengvi: Reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses (90%).
- Vidutiniai: Reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole (55%).
- Didelė pagalba: Kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra (40%).
- Reikia pagalbinių priemonių: Kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė (30%).
- Visiškas priklausomumas: Kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės (25%).
Išsėtinė sklerozė (pagal Kurtzke EDSS skalę)
- EDSS 1-1.5: Nėra negalios (80%).
- EDSS 2-2.5: Lengva negalia, iki 2 FS iš 7 (55%).
- EDSS 3-3.5: Vidutinė negalia, 1 FS sunki arba >2 FS (40%).
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai
- Neryškūs: Pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus (90%).
- Lengvi ortostatiniai simptomai: >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai (70%).
- Vidutiniai simptomai: Dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę (50%).
- Ryškūs simptomai: Stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. (40%).
- Labai ryškūs simptomai: Visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos (25%).
Socialinė parama sergantiesiems miastenija Lietuvoje
Neįgalumo nustatymas suteikia teisę į įvairias socialinės paramos formas, įskaitant:
- Neįgalumo pensiją.
- Techninės pagalbos priemones (pvz., vežimėlius, vaikštynes).
- Socialines paslaugas (pvz., asmeninio asistento pagalbą).
- Lengvatas įsigyjant vaistus ir medicinos prekes.
Neįgalumo nustatymo schema
Miastenijos gydymas
Gydytoja neurologė pastebi, kad kiekvienas ligos atvejis yra unikalus, tad taikomas individualizuotas gydymas pagal kiekvieną pacientą. Dalis pacientų ligos simptomus kontroliuoja vartodami vaistus simptomų mažinimui. Vaistai pagreitina nervinio impulso plitimą, tad raumenų veikla palengvėja ir sumažėja jų nuovargis. Šie vaistai turi būti naudojami reguliariai.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
tags: #miastenijs #ar #priklauso #invalidumas