Ir pradedantys, ir patyrę investuotojai kelia sau tuos pačius klausimus - kur ir kiek investuoti, ką ir kada pirkti bei parduoti. Pirmiausia, žinokite savo investavimo tikslą, laikotarpį ir rizikos toleranciją. Tai padiktuos, kokius finansinius instrumentus į portfelį rinktis naudingiausia, ir kokią dalį investicijų portfelyje skirti akcijų turto klasei. Pavyzdžiui, jeigu turite tikslą per porą metų sukaupti lėšų pradiniam būsto įnašui, geriau portfelyje turėti mažiau rizikingus investavimo instrumentus (trumpalaikes obligacijas ar trumpalaikių obligacijų fondus). Tačiau, jeigu kaupiate ilgalaikiam tikslui, pavyzdžiui, 7-10 metų periodui, galite toleruoti kiek didesnę riziką ir didesnę dalį investicijų skirti akcijų turto klasei.
Diversifikavimas kaip pagrindinis rizikos valdymo būdas
Pagrindinis būdas valdyti investicijų riziką - investicijų diversifikavimas. Jūs galite mažinti riziką paskirstydami investicijas į skirtingas turto klases (dalį lėšų investuoti į akcijas ar akcijų fondus, kitą dalį - į obligacijas ar obligacijų fondus). Įdomus faktas: jeigu esate ilgalaikis investuotojas, investavimo teorija siūlo itin paprastą būdą įsivertinti, kokią dalį jūsų portfelio turėtų sudaryti akcijos. Tam tereikia iš 100 atimti savo amžių. Pavyzdžiui, jeigu jums 30, akcijų dalis portfelyje turėtų būti 70 proc. (100 - 30 = 70).
Kai nusistatote portfelio struktūrą, metas jį užpildyti atitinkamomis finansinėmis priemonėmis. Svarbus faktorius jas renkantis - investicijoms skiriama suma. Ji gali padiktuoti, kokius instrumentus labiau apsimokės įsigyti. Pavyzdžiui, jeigu kiekvieną mėnesį ketinate periodiškai investuoti po 50 ar 100 eurų, į tokį portfelį nelabai apsimokės įtraukti Vakarų Europos bendrovių akcijų ar ETF fondų, nes vien jų tiesioginiam įsigijimui gali būti taikomas didelis sandorio mokestis, o tai mažintų investicijos dydį.
Norintiems nesudėtingai investuoti į akcijų turto klaseės sprendimus, paprasčiausia yra rinktis akcijų fondą, kuris investuoja į pagrindines akcijų rinkas visame pasaulyje. Tokie fondai jau būna diversifikuoti ir generuoja rezultatus, artimus vidutinei akcijų grąžai. Pavyzdžiui, Swedbanko Baltijos šalių bendrovių tyrimų santraukos pateikia banko analitikų vertinimus dėl atskirų bendrovių.
Portfelio dalį, skirtą obligacijų turto klasei, galima formuoti tiesiogiai renkantis atskirų emitentų (privačių įmonių ar valstybės institucijų) išleistas obligacijas. Perkant obligacijas ir laikant jas iki išpirkimo, investuotojas įsigyja fiksuoto pajamingumo priemones, kurios užtikrins stabilias pajamas, nepriklausomai nuo svyravimų obligacijų rinkose. Taip pat galima rinktis kitas įvairias finansines priemones, investuojančias į skolos vertybinius popierius. Obligacijų fondai būna įvairūs - vieni investuoja į bendrovių išleistas aukštos kredito kokybės (investicinio reitingo) obligacijas, kiti - į žemesnės kokybės obligacijas (neinvesticinio reitingo). Pastarieji yra šiek tiek rizikingesni, tačiau esant palankioms ekonomikos plėtros sąlygoms gali sugeneruoti didesnę grąžą.
Taip pat skaitykite: Rizikos įtaka portfeliui
Rizikos masto matavimas ir jo svarba
Rinkdamiesi finansines priemones, galite atsižvelgti ir į tvarumo kriterijų, kad jūsų investicijos atitiktų jūsų asmeninį požiūrį į tvarumą. Valdant portfelį ilgesnėje perspektyvoje, svarbu jį reguliariai subalansuoti. Subalansavimas - tai iš anksto apsibrėžto turto klasių (akcijų / obligacijų) santyko portfelyje atstatymas. Subalansuodami portfelį atstatote ir jums priimtiną rizikos / potencialios grąžos santykį. Pradiniame portfelio formavimo etape rekomenduojama nuspręsti, kaip dažnai planuojate peržiūrėti savo portfelio proporcijas pagal turto klases.
Kiekvienam portfeliui svarbu įvertinti mokesčius: sandorio mokestis, vertybinių popierių saugojimo mokesčiai, administraciniai fondų mokesčiai. Šie mokesčiai mažina investicijos pelningumą ir reikalauja iš anksto įvertinti jų dydį. Parduodant turimas investicijas, dažnai tenka sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pelno, be to Lietuvoje yra neapmokestinama 500 eurų dydžio pajamų suma iš vertybinių popierių perleidimo.
Rizikos tipai ir jų apibūdinimai
Yra dvi investavimo rizikos rūšys: techninė ir fundamentali. Fundamentalios rizikos analizė apima makroekonomiką, mikroekonomiką, pramonės sektoriaus analizę ir politinį bei psichologinį klimato įvertinimą. Techninė rizika rodo, kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kainos. Beta rodiklis lygina investicijų svyravimą su rinkos indeksu ir rodo, ar investicija rizikinga. Kai beta = 1, svyravimas atitinka rinkos vidurkį; kai beta > 1 - didesnis svyravimas; kai beta < 1 - mažesnis svyravimas. R2 rodiklis parodo, ar portfelio beta teisingai lyginamas su pasirinktu indeksu. Alfa rodiklis įvertina papildomą grąžą, kurią sukūrė fondo valdytojas, palyginti su lyginamu indeksu. Standartinis nuokrypis rodo, kaip stipriai portfelio metinė grąža skiriasi nuo vidurkio, ir yra naudojamas vertinant fondų veiklos stabilumą.
Šarpo rodiklis (Sharpe ratio) apibūdina grąžos ir rizikos santykį: didesnis rodiklis reiškia, kad už vieną riziką gaunama daugiau grąžos. Svarbu suprasti, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities stabilumo, todėl rizikos vertinimo priemonės turi būti kelių rodiklių derinys.
EMIR reguliavimas ir jo įtaka asmeniniams portfeliams
EMIR (European Market Infrastructure Regulation) nustato tvarką, kaip valdymo įmonė turi teisę naudoti išvestines priemones, ir kaip centrinės sandorių šalys (CCP) bei kliringas veikia. EMIR riboja rizikingas pozicijas ir nustato kliringo ribas bei rizikos mažinimo priemones. EMIR klasifikacija skirtų FC (finansinė sandorio šalis) ir NFC (nefinansinė sandorio šalis), taip pat NFC+ / FC+ ženklina, ar įmonė privalo kliringuoti OTC išvestines priemones centrine sandorių šalyje. Kliringas reikalauja naudotis CCP, portfelio suderinimas ir ginčų sprendimo procedūros, užstato mainai ir kitų rizikos mažinimo priemonių taikymas.
Taip pat skaitykite: Skaitmeninių portfelių įtaka miego kokybei ir psichologinei būklei
LEI (Legal Entity Identifier) kodai yra būtini sandorių ataskaitoms teikti. LEI užtikrina juridinių asmenų identifikavimą tarptautinėje rinkoje. Pateikus LEI kodą bankui, galima teikti sandorių ataskaitas ir vykdyti EMIR reikalavimus. LEI kodai išduodami specialiomis organizacijomis, o jų sąrašai yra skelbiami tarptautinėse platformose, kaip gleif.org.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems ir portfelio formavimas
Pradiniame portfelio formavimo etape svarbu nuspręsti, kaip dažnai peržiūrėsite portfelio proporcijas, įvertinti mokesčius ir diversifikaciją. Siūloma pradėti nuo „amžiaus metodo“: dalį saugioms priemonėms, kuri atitinka jūsų amžių, o likusi dalis - rizikingoms turto klasėms. Siūlome sukurti tris portfelių tipus: konservatyvus (70% saugių priemonių), subalansuotas (lygiai saugios ir rizikingos priemonės) ir agresyvus (70% rizikingų priemonių). Toks požiūris padeda sumažinti riziką be didelio pelno praradimo.
Taip pat būtina įvertinti mokesčius: sandorių mokestis, saugojimo mokesčiai, administravimo mokesčiai ir kt. Daugeliu atvejų mokesčiai mažina portfelio pelningumą, todėl svarbu įtraukti jų įvertinimą planuojant portfelio dydį ir pasirinkimus.
Kaip išvengti klaidų ir pasiekti tikslus
Dauguma pradedančiųjų investuotojų pradeda nuo didelio rizikingumo priemonių, tikėdamiesi greito pelno. Tačiau toks požiūris dažnai baigiasi dideliais nuostoliais. Diversifikavimas, rizikos ir pelno balansavimas bei realių laikotarpių tikslų nustatymas padeda pasiekti stabilesnę grąžą. Jei turite laiką ir kantrybę, galite išvengti trumpalaikių šuolių ir pasiekti panašų ar didesnį pelną per ilgesnį laiką.
Orion teikia paslaugas nuotoliniu būdu ir ragina peržiūrėti esamą investicinio portfelio būklę: ar jis pakankamai diversifikuotas, kaip pasikeitė rizikos laipsnis ir koks jo likvidumas. COVID-19 situacija ir recesija paveikė rinkas, todėl svarbu įvertinti likvidumą ir galimas papildomas priemones. EMIR ir LEI reguliavimai užtikrina skaidrumą ir atsakomybę rinkoje, o teisingas jų laikymasis sumažina netikėtus posūkius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Apibrėžkite tikslus ir rizikos toleranciją, nustatykite laiko horizontą.
- Pasirinkite portfelio struktūrą (akcijos, obligacijos, alternatyvios investicijos) ir diversifikacijos lygį.
- Apmąstykite mokesčių poveikį ir ataskaitų teikimo reikalavimus (LEI).
- Reguliariai subalansuokite portfelį ir vertinkite rizikos rodiklius (beta, alfa, R2, Sharpe).
- Apsvarstykite EMIR reikalavimų taikymą ir įsitikinkite, kad sandorių duomenys teikiami tinkamai.
tags: #vp #portfelio #priklausomybe #isvestinems #finansimems #priemonems