Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių raidos nukrypimais. Šis sutrikimas dažniausiai išryškėja ankstyvoje vaikystėje ir yra visą gyvenimą trunkanti neurologinės raidos būklė, kuri paveikia žmogaus elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje.
Autizmo raida ir jo simptomų stiprumas labai skiriasi tarp asmenų - sutrikimas vadinamas „spektro“ dėl simptomų ir jų intensyvumo įvairovės. ASS turinčio vaiko smegenys pradeda vystytis kitaip dar būnant motinos įsčiose, o gimusiam šio sutrikimo požymiai gali išryškėti labai anksti. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70-as vaikas, o visame pasaulyje šis rodiklis siekia apie 1 %.
Autizmo požymiai ir diagnostika
Pagal TLK-10 (Tarptautinį ligų klasifikatorių), autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams, kuriems būdingas nenormalus ar sutrikęs vystymasis iki trejų metų amžiaus ir psichopatologija visose trijose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio, pasikartojančio elgesio.
Socialinės sąveikos sutrikimai
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nesugebėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvaus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas
Bendravimo ir kalbos sutrikimai
- Kalbos, kūno kalbos bei gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį, pradėti pokalbį ir jį tęsti
- Nesugebėjimas pasakoti, retas dalijimasis įspūdžiais
- Echolalija (kitų kalbėjimo atkartojimas)
- Sutrikęs socialinis žaidimas
Elgesio ypatumai
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis griežtos rutinos
- Susidomėjimas neįprastais dalykais, stereotipiniai veiksmai
- Sensorinės savybės: per didelis ar per mažas jautrumas garsams, šviesai, lietimui
Ankstyvieji požymiai pagal amžių
| No amžius | Galimi požymiai |
|---|---|
| 6-12 mėn. | Mažai reaguoja į šypseną, nestoja ieškoti akių kontakto |
| Iki 24 mėn. | Nesidomi kitais žmonėmis, vėluoja kalbos raida |
| Iki 36 mėn. | Sunkų mokosi kalbos, nesupranta žaidimų taisyklių, rodo per didelį prisirišimą prie rutinos |
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi paminėti požymiai. Kiekvieno vaiko raida yra individuali, tačiau, jei pastebima bent keletas požymių ar raidos ypatumų, rekomenduojama konsultuotis su vaikų raidos specialistais.
Autizmo priežastys
Tiksli autizmo priežastis vis dar nėra nustatyta. Manoma, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Paveldimumas patvirtintas moksliniais tyrimais - autizmas dažniau pasireiškia berniukams ir vienodiems dvyniams. Taip pat kalbama apie sąsajas su kitais sveikatos sutrikimais (pvz., miego, virškinimo, epilepsijos), tačiau teigti, kad autizmas sukeltas, tarkim, skiepų - nėra pagrindo, tai daugiau chronologinis sutapimas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Diagnozė ir pagalbos svarba
Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas tik stebint ir vertinant žmogaus elgesį bei raidos ypatumus - nėra biologinio tyrimo, kuris tai galėtų patvirtinti. Dažniausiai autizmas nustatomas vaikams iki 3 metų, tačiau gali būti ir vyresniame amžiuje. Svarbu, kad vaiką apžiūrėtų kompetentingas specialistas, dažniausiai psichologas ar neurologas, kurie gali pasiūlyti tinkamą pagalbą ir gydymo planą.
Pagalbos ir intervencijų spektras
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) - įrodymais grįsta metodika, padedanti mažinti žalingus elgesio modelius.
- Kalbos ir socialinių įgūdžių mokymas, socialinių situacijų modeliavimas ir vaidmenų žaidimai.
- Kitos terapijos: žaidimo, meno, muzikinė, logopedinė ir kt.
- Medikamentinis gydymas (skiriamas esant specifiniams simptomams, pvz., agresijai, miego sutrikimams).
- Didelę reikšmę turi šeimos konsultavimas, palaikymo grupės, psichologo pagalba.
Autizmo spektro sutrikimai ir hiperaktyvumas. Pagalbos būdai.
Neretai autizmą lydi ir kiti sutrikimai - nerimas, miego, virškinimo problemos, dėmesio ir hiperaktyvumo ar kalbos raidos sutrikimai. Apie 30 % autistiškų vaikų turi intelekto sutrikimų, tačiau dalis pasižymi net aukštesniu nei vidutinio lygio intelektu ir ypatingais gebėjimais. Pripažįstama, kad autizmas nėra tiesiog „liga“, o platesnės neuroįvairovės dalis: neurologiniai skirtumai, tokie kaip autizmas, nėra liga, bet natūrali žmogaus proto struktūros variacija.
Kasdienybė su ASS ir visuomenės požiūris
Kaip ir kiekvienas žmogus, autistiškas asmuo nori būti suprastas ir priimtas. Dažnai klaidingai manoma, kad autistiškam žmogui nereikia bendravimo, tačiau jie taip pat siekia santykių, tik sunkiai išreiškia ir supranta kitų jausmus. Stiprūs emocijų pliūpsniai, išskirtinis maisto išrankumas ar ritualiniais veiksmais grįstas elgesys dažnai sukelia aplinkinių nepriėmimą ar net smerkimą.
ASS turintys vaikai dažnai patiria socialinę izoliaciją ir neigiamą aplinkinių vertinimą dėl jiems būdingų elgesio ypatumų: socialinių įgūdžių trūkumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų. Tai neišvengiamai atsiliepia ir visai šeimai, padidindama artimųjų riziką patirti psichikos sveikatos sunkumus, tokius kaip liūdesys, kaltė, pyktis ar net depresija. Visuomenėje, o ypač Lietuvoje, vyrauja medicininis požiūris - siekiama sutrikimą „pašalinti“, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia socialinis modelis, akcentuojantis žmogaus stiprybes, poreikius ir orumą.
Įvairovė autizmo spektre
Autizmo spektras - itin platus ir įvairus. Net šeimoje augant keliems autistiškiems vaikams, jų ugdymas, elgesys ir pagalbos poreikiai gali būti labai skirtingi. Vienus vaikus labiau domina objektai, kiti stengiasi bendrauti ir išreiškia ypatingus gebėjimus. Dėl to nėra vieno auklėjimo ar pagalbos modelio, kuris tiktų visiems.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Iškilūs žmonės ir autizmas
Nemažai žymių pasaulio žmonių turėjo ar turi autizmo spektro raidos ypatybių: kino režisierius Stanley Kubrick, garsus gamtininkas Charles Darwin, aktorius Anthony Hopkins ir kiti. Autizmas lemia kitokią pasaulio patirtį, gebėjimą matyti detales, išskirtinius pomėgius ir loginį mąstymą.
Svarbiausi klausimai apie autizmą
- Kada dažniausiai diagnozuojamas autizmas? - Ikimokykliniame amžiuje, paprastai iki trejų metų, pastebėjus raidos ypatumus.
- Ar autizmas yra išgydomas? - Tai ne liga, todėl nėra ir „išgydymo“, tačiau taikant individualizuotą pagalbą galima pasiekti gerų integracijos ir savarankiškumo rezultatų.
- Kas padeda atpažinti sutrikimą? - Gydytojo stebėjimas, šeimos narių pastabos, specialūs raidos vertinimo testai ir daugiadalykė specialistų komanda.
- Ką daryti, jei kyla įtarimų? - Būtina kreiptis pas raidos, neurologijos ar psichologijos specialistus kuo anksčiau.
- Kokios pagalbos gali tikėtis šeimos? - Konsultacijos, specializuoti vaikų dienos centrai, psichologo, logopedo, ergoterapeuto ir kitų specialistų pagalba.
Požiūrio į autizmą kaita
Vis plačiau į autizmą žiūrima ne per deficito, o per neuroįvairovės prizmę. Šiuo požiūriu, neurologiniai skirtumai, tokie kaip autizmas, nėra patologija, o kitokia žmogaus patirtis. Suaugę autistiški žmonės pabrėžia, kad būtina ieškoti ne jų trūkumų, o jų stiprybių ir individualiai parinkti pagalbą, kuri padėtų atsiskleisti visuomenėje ar asmeniniame gyvenime. Svarbu suprasti, jog pagrindinis tikslas - ne „koreguoti“ autizmo bruožus, bet padėti autistiškam žmogui suprasti ir atrasti savo vietą pasaulyje.
Autizmas yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kurio požymiai ir pasekmės gali būti labai įvairūs. Svarbiausia - laiku atpažinti ir tinkamai reaguoti į individualius vaiko ar suaugusiojo poreikius, o ne bandyti juos priderinti prie daugumos standartų.
Autizmo spektro sutrikimai ir hiperaktyvumas. Pagalbos būdai.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą