Priklausomybių prevencijos metodai ir būdai mokiniams

Priklausomybės yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų, kuris paliečia ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius. Priklausomybė yra psichikos sveikatos sutrikimas, nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Ši diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, kurie dažnu atveju tampa priklausomo žmogaus būklės įkaitais ir tuo pačiu palaikymo, pagalbos šaltiniu.

Priklausomybių prevencija yra būtina siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių prevencijos ir kontrolės metodus, atsižvelgiant į skirtingas visuomenės grupes ir įstaigas.

Priežastys, kurias svarbu suprasti prevencijai

Norint veiksmingai kovoti su priklausomybėmis, svarbu suprasti jų priežastis. Priklausomybių priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo individualių, socialinių ir aplinkos veiksnių.

• Psichologinės priežastys: asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai, psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai.
• Socialinės priežastys: nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą. Socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį.
• Prieinamumas: kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti.
• Ekonominės priežastys: tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansiškai, galimybė jo nusipirkti.

Patys jaunuoliai, eksperimentuojantys su narkotikais, įvardina tokias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis: narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti problemas, nemalonias emocijas, sumažinti įtampą; norint išbandyti jas poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną; noro kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. Bendraamžių įtaka paauglystėje turi didelę reikšmę, o noras būti pripažintam tarp bendraamžių yra labai stiprus veiksnys.

Prevencijos lygmenys ir jų taikymas mokiniams

Narkomanijos prevencija - tai kompleksas priemonių, skirtų mažinti narkotinių medžiagų vartojimą ir jo pasekmes. Prevencija gali būti vykdoma įvairiais lygmenimis:

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

1. Pirminė prevencija: skirta apsaugoti žmones nuo narkotikų vartojimo pradžios. Tai apima švietimą, informacijos sklaidą, socialinių įgūdžių ugdymą.
2. Antrinė prevencija: skirta anksti nustatyti ir gydyti narkotikų vartojimo problemas. Tai apima patikrinimus, konsultacijas, trumpalaikį gydymą.
3. Tretinė prevencija: skirta padėti žmonėms, kurie jau turi priklausomybę, atsisakyti narkotikų ir integruotis į visuomenę. Tai apima ilgalaikį gydymą, reabilitaciją, socialinę paramą.

Prevencinės priemonės mokiniams turi formuoti socialinius ir atsisakymo vartoti psichoaktyvias medžiagas įgūdžius, ugdyti nuostatas, vertybes, kurios stiprina įgūdžius gyventi sveikai, bei atitikti mokinio poreikius.

Mokyklos vaidmuo ir praktiniai metodai

Mokyklose vykdomos prevencinės programos, skirtos informuoti jaunuolius apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Šios programos dažnai apima interaktyvius užsiėmimus, diskusijas ir seminarus.

Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos, suprasdamos šios problemos aktualumą, daug dėmesio skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą ir bendruomenę. Mokyklos programa - tai gairės prevencinio darbo mokykloje koordinatoriams, mokytojams ir kitiems specialistams, įgyvendinantiems prevencijos programas mokykloje.

Interaktyvūs darbo su mokiniais metodai skirti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, socialinei integracijai ir parengimui darbo rinkai. Mokiniai įsitraukia į užsiėmimus apie psichoaktyviųjų medžiagų bei alkoholio ir rūkymo žalą.

Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos mokyklų rodo įvairias iniciatyvas: edukaciniai mokymai „Realistiški trumpametražiniai filmai“, užsiėmimai-diskusijos „Apie tai kas svarbu: savęs pažinimo, socialinės aplinkos žemėlapio praktika“, mokymų ciklas „Alkoholis ir kitos narkotinės medžiagos jų vartojimas ir perdozavimo poveikis sveikatai, gyvybei ir I pagalba“ ir kt. Rugsėjo 23-24 dienomis progimnazijoje vyko mokymai 6-8 klasių moksleiviams, kuriuos vedė lektorius Darius Joneikis. Mokiniai klausėsi paskaitos apie el. cigarečių vartojimo tendencijas, jų keliamas grėsmes bei naujas rinkoje plintančias psichoaktyviąsias medžiagas.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Prevencinės priemonės mokiniams taip pat vykdomos per trumpametražius filmus, praktines diskusijas, sąlyčio su narkotinėmis medžiagomis testus, neformalias veiklas ir mokymus tėvams, kuriuose supažindinama su tuo, kaip atpažinti ir suprasti jaunimo vartojimą, ką daryti ir kaip elgtis susidūrus su šia problema.

Švietimas tėvams ir bendruomenei

Laivo įgulos metafora: didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.

Medicinos psichologė Eglė Adomavičiūtė tokią situaciją lygina su gyvenimu skęstančiame laive: kai laivo kapitonas yra priklausomas žmogus, o įgula - artimieji. Įgula turi vilties ir žino, kad kapitonas galėtų priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandintų, tačiau nežino kaip to pasiekti. Tuomet šeimos nariai (laivo įgula) patiria neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe ir t.t.

CRAFT metodas padeda artimiesiems: mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą.

Žalos mažinimo ir abstinencijos strategijos

Šiuolaikinėje priklausomybių supratimo ir gydymo praktikoje glaudžiai susipina dvi reikšmingos kryptys - orientacija į abstinenciją ir žalos mažinimu paremta filosofija. Nors abstinencija labai ilgai buvo laikoma pagrindiniu priklausomybių gydymo tikslu, XX a. žalos mažinimo paradigmos svarba ypač išryškėja kalbant apie elgesio priklausomybes.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Žalos mažinimo taikymas elgesio priklausomybių valdyme skatina ne patologizuoti žmogaus poreikių, bet kurti aplinką, kurioje jis gali kontroliuoti, reguliuoti ir reflektuoti savo elgesį, neprarasdamas orumo ar prieigos prie pagalbos. Tai svarbi alternatyva ir abstinencijos siekiančių gydymo programų praplėtimas, ypač tiems žmonėms, kuriems visiškas susilaikymas nėra iškart įmanomas arba nebūtinai būtinas kaip pirmasis žingsnis pagalbos kelyje.

Žalos mažinimo metodų taikymas priklausomybių gydyme apima:

• Švirkštų ir adatų keitimo programas: Šios programos padeda sumažinti ŽIV ir hepatito C plitimą tarp narkotikus vartojančių asmenų.
• Pakaitinę terapiją: Metadonas ir buprenorfinas yra naudojami kaip pakaitinė terapija opioidų priklausomybei gydyti.
• Perdozavimo prevencijos programas: Naloksonas yra naudojamas perdozavimo atvejais, siekiant atgaivinti žmogų.
• Saugų vartojimo kambarius: Šiose vietose asmenys gali vartoti narkotikus saugioje aplinkoje, prižiūrimi medicinos personalo.

Žalos mažinimo strategijos yra pagrįstos moksliniais įrodymais, kurie rodo, kad šios priemonės yra veiksmingos mažinant žalą, susijusią su priklausomybėmis. Tačiau šios strategijos taip pat susiduria su kritika ir prieštaravimais.

Gydymo ir reabilitacijos priemonės mokiniams ir šeimoms

Gydymo ir reabilitacijos priemonės apima priklausomų asmenų gydymą, reabilitaciją ir socialinę integraciją. Psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus.

Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Programa trunka iki trijų mėnesių.

Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas.

Prevencijos programų įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvoje įgyvendinamos įvairios priklausomybių prevencijos programos, skirtos skirtingoms amžiaus grupėms ir tikslinėms populiacijoms. Šios programos apima švietimą, ankstyvą intervenciją ir gydymą.

• Mokyklų programos: Mokyklose vykdomos prevencinės programos, skirtos informuoti jaunuolius apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.
• Bendruomenės iniciatyvos: Bendruomenėse organizuojamos paramos grupės, švietimo renginiai ir konsultacijos.
• Gydymo paslaugos: Lietuvoje prieinamos ambulatorinio, psichosocialinės reabilitacijos ir stacionarinio gydymo paslaugos.

Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje apima PSO rekomenduojamas priemones: akcizo didinimą, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimą ir reklamos draudimą. Tarp 2016 ir 2018 metų Lietuva įgyvendino šias griežtas alkoholio kontrolės priemones.

Jaunimo priklausomybių specifika ir iššūkiai

Europos mokyklose vykdomo alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje net 73 proc. 15-16 metų jaunuolių jau yra bandę alkoholį. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo daugiau nei pusė šio amžiaus moksleivių.

Parlamentaras Tomas Tomilinas atkreipia dėmesį į ypatingą elektroninių cigarečių keliamą pavojų. Medikų rankose atsiduria vaikai, apsinuodiję medžiagomis, kurių net nepavyksta identifikuoti. T. Tomilinas pabrėžia, kad būtina stipriai investuoti į jaunimo psichosocialinės būsenos gerinimą. Mokyklose pernelyg akcentuojami akademiniai rezultatai, o dėmesys vaiko gerovei ir savijautai turėtų būti prioritetas.

Sprendžiant jaunimo priklausomybių problemą, būtinas visų institucijų koordinuotas darbas. Realybėje dažnai pasitaiko, kad institucijos nesusikalba, ne iki galo žino ir supranta viena kitos funkcijas, skirtingai įsivaizduoja veikimo būdus ir atsakomybes. Nors nacionaliniai teisės aktai yra svarbūs, tačiau būtinas aktyvus savivaldybių įsitraukimas ir veiksmų planavimas, atsižvelgiant į konkrečią vietovės situaciją.

Vietinės iniciatyvos ir gerosios praktikos pavyzdžiai

Kėdainių, Vilniaus, Anykščių bendruomenių iniciatyva kurti priklausomybių mažinimo programas, pritaikytas būtent tos vietovės poreikiams ir situacijai, turėtų tapti plačiai taikoma gerąja praktika. Vilkijos žemės ūkio mokykloje atlikti tyrimai skatina giliau analizuoti prevencijos priemonių veiksmingumą mokinių požiūriu.

Farmacijos fakultete Kaune rengiamos konferencijos specialistams, skirtos nagrinėti šiuolaikines žalos mažinimo sampratas, pristatyti naujausius mokslinius įrodymus ir praktines taikymo galimybes įvairiuose kontekstuose - nuo žemo slenksčio paslaugų iki integruotų gydymo modelių. Renginio metu analizuojamos praktinės taikymo galimybės bei pristatomos intervencijų strategijos.

Iššūkiai, kuriuos būtina spręsti

Nepaisant įgyvendinamų priemonių, priklausomybių prevencija ir kontrolė Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais: stigma, institucijų tarpusavio koordinavimo trūkumas, jaunimo prieinamumo prie psichoaktyviųjų medžiagų didėjimas ir socialinių bei psichologinių reikmių nepakankamas įvertinimas.

Statistika papildoma nerimastingomis istorijomis apie tragiškas jaunų žmonių patirtis, kurių priežastis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Kas atsitiko? Kodėl ne visada išdrįstame pripažinti problemos mastą? Kodėl kartais šioje kovoje jaučiamės bejėgūs? Juk nesėdime rankų sudėję - rengiame ir įgyvendiname įvairias prevencines priemones, imamės naudoti netradicinius ugdymo metodus… Ar tai iš tikrųjų neveikia? O gal psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paauglių tarpe tapo nauja realybe ir savaime suprantamu reiškiniu, kurio nebegalime suvaldyti? Galime. Ir privalome.

Rekomenduojami veiksmų principai mokiniams

• Integruotos prevencijos programos mokykloje: nuoseklus švietimas, interaktyvūs užsiėmimai ir tėvų įtraukimas.
• Skubi pagalba ir anonimiškos konsultacijos: mokiniai turi žinoti, kur kreiptis pagalbos, įtariant ar sergant priklausomybe.
• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: savivaldybių, mokyklų, sveikatos priežiūros ir nevyriausybinių organizacijų koordinuotos veiklos.
• Psichosocialinės paramos stiprinimas: mokinių savivertės, emocinės sveikatos ir socialinių įgūdžių ugdymas.
• Žalos mažinimo priemonių pritaikymas: ten, kur visiškas abstinencijos reikalavimas nėra realus, taikyti veiksmingas žalos mažinimo strategijas.

Prevencijos programų efektyvumo sąlygos

• Prevencinės priemonės turi būti organizuotos, sistemingos ir derinamos su mokyklos, šeimos ir bendruomenės poreikiais.
• Programos turi atsižvelgti į psichologinius veiksnius, kurie gali įtakoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
• Būtinas ilgalaikis įsipareigojimas ir investicijos į jaunimo psichosocialinę gerovę bei mokytojų ir specialistų kompetencijų stiprinimas.

Prevencija pataisos įstaigose turi savitų bruožų, tačiau mokyklų prevencijoje svarbiausia - laiku pastebėti rizikas, ugdyti atsparumą bendraamžių spaudimui ir suteikti jaunuoliams alternatyvas bei pagalbą, kurios jie gali kreiptis prireikus.

Programos metu mokiniai mokomi atpažinti bei suvaldyti savo emocijas, stiprinti pozityvius įgūdžius ir būti informuoti apie pagalbos prieinamus resursus. Mokiniai buvo supažindinti, kur žmonės gali kreiptis pagalbos, įtariant ar sergant priklausomybe.

tags: #kaip #pristatyti #priklausomybiu #prevencija #mokiniams