Kaip apgyvendinti ligonį slaugos namuose: išsamus vadovas

Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.

Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip apgyvendinti ligonį slaugos namuose Lietuvoje, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kokią finansinę paramą galima gauti.

Senjorų slauga

Nuo ko pradėti?

Susidūrimas su situacija, kai artimam žmogui - tėvams, seneliams ar sutuoktiniui - prireikia nuolatinės pagalbos, dažnai užklumpa netikėtai. Net jei senėjimo procesas buvo lėtas, krizinis momentas, kuomet suvokiama, jog žmogus nebegali saugiai gyventi vienas, sukelia didelį stresą ir pasimetimą.

Prieš pradedant bet kokius oficialius veiksmus, būtina blaiviai įvertinti situaciją. Ar jūsų artimajam reikalinga tik buitinė pagalba (atnešti maisto, sutvarkyti namus), ar būtina nuolatinė medicininė priežiūra?

Visas procesas prasideda nuo šeimos gydytojo. Tai yra pirmasis ir svarbiausias kontaktinis asmuo. Turite užregistruoti senyvą žmogų vizitui (arba iškviesti gydytoją į namus, jei asmuo nevaikšto) ir aiškiai išdėstyti problemas. Gydytojas įvertina sveikatos būklę ir paruošia siuntimą (forma Nr.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Kai medicininė dalis pradėta tvarkyti, lygiagrečiai turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos (deklaruotos) savivaldybę arba seniūniją. Čia dirbantys socialiniai darbuotojai yra atsakingi už socialinių paslaugų poreikio nustatymą.

Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime.

Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai.

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

  • kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės;
  • taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas;
  • atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Socialinės paslaugos demenciją turintiems asmenims

Bendrosios socialinės paslaugos

  • Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
  • Psichosocialinė pagalba
  • Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
  • Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
  • Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu

Specialiosios socialinės paslaugos

  • Socialinės priežiūros paslaugas:
    • pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.);
    • socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
  • Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
  • Dienos socialinė globa:
    • integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.);
    • dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
  • Trumpalaikė socialinė globa:
    • asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus);
    • institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
  • Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Po prašymo pateikimo, socialinis darbuotojas privalo aplankyti senyvą žmogų jo namuose. Šio vizito tikslas - užpildyti socialinės globos poreikio vertinimo ankėtą. Vertinama viskas: ar asmuo gali pats pavalgyti, nusiprausti, judėti, ar orientuojasi laike ir erdvėje. Būkite atviri ir nebandykite pagražinti situacijos.

Gavus įvertinimą, savivaldybės komisija priima sprendimą, kokios paslaugos asmeniui priklauso. Dažniausiai pradedama nuo pagalbos į namus. Tai paslauga, kai socialinio darbuotojo padėjėjas lanko senjorą nustatytu grafiku (keliolika valandų per savaitę) ir padeda buityje.

Tačiau, jei sveikatos būklė yra sunki (pvz., progresuojanti demencija, Alzheimerio liga ar po insulto), pagalbos į namus gali nepakakti. Tokiu atveju sprendžiama dėl ilgalaikės socialinės globos institucijoje (globos namuose).

Daugelyje savivaldybių teikiama integrali pagalba. Tai mobilios komandos (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas), kurios atvyksta į namus teikti kompleksinės pagalbos.

Kompensacija, norintiems apsigyventi senelių namuose

Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti.

Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.

Norintys gauti paramą, turi atlikti šiuos veiksmus:

  1. Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą.
  2. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip:
    • galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą;
    • neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją;
    • užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė;
    • gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
  3. Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
  4. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
  5. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
  6. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
  7. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
  8. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
  9. Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.

Kokie dokumentai reikalingi?

Socialinių paslaugų portalas www.slauga24.lt atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.

Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdų, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.

Pateikiami šie dokumentai:

  • užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą;
  • galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
  • galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
  • pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Nukreipimas į socialinės globos įstaigą

Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.

Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.

Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.

Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.

Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.

Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė.

Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis

Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globas paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

Privatūs senelių namai: "Lumos" pavyzdys

Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai.

Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus.

Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui. Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t.

Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.

Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.

Senjorų globos/slaugos namai „Lumos“ Batėgaloje laukia visų, kurie nenori kęsti vienišos ir nuobodžios senatvės.

Svarbi informacija

Vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimas brangus. Jiems tenka mokėti ne tik už komunalinius mokesčius ir maistą, bet ir vaistus, įvairias procedūras, konsultacijas, priežiūrą ir kt., todėl nenuostabu, jog pensijos pragyvenimui neužtenka. Visgi net ir gaudami mažas pensijas, senjorai turi galimybę turėti orią senatvę.

Svarbu: Savivaldybė dengia skirtumą tik tuo atveju, jei asmuo neturi turto, viršijančio nustatytus normatyvus.

Kai senyvo amžiaus žmogus serga sunkiomis psichikos ligomis (pvz., pažengusi demencija) ir nebegali suvokti savo veiksmų, vien įgaliojimo tvarkyti pensiją ar turtą pas notarą neužtenka. Notaras negali patvirtinti įgaliojimo, jei mato, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų.

Tai ilgas procesas, galintis trukti nuo 3 iki 6 mėnesių ar ilgiau.

Tiesioginio „atlyginimo” už tėvų slaugą nėra, tačiau tėvams nustačius specialiuosius poreikius (slaugos ar priežiūros), jiems mokamos tikslinės kompensacijos. Šiuos pinigus šeima gali naudoti bendroms reikmėms.

Priklausomai nuo sveikatos būklės, specialieji poreikiai gali būti nustatomi terminuotai (pvz., metams ar dvejiems) arba neterminuotai.

Taip, jei savivaldybė negali pasiūlyti vietos savo pavaldumo įstaigoje, ji gali siųsti asmenį į privačius globos namus ir kompensuoti dalį kainos. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės biudžeto ir sutarčių su privačiomis įstaigomis.

Tai teisiškai ir etiškai sudėtinga situacija. Jei asmuo yra veiksnus, priverstinai jo apgyvendinti globos namuose negalima. Reikia bandyti tartis, pradėti nuo pagalbos į namus ar dienos centrų.

Rūpinimasis senstančiais artimaisiais yra maratonas, ne sprintas. Dažnai globėjai patiria „perdegimo sindromą”, kai nuolatinė įtampa, miego trūkumas ir atsakomybė sukelia depresiją ar fizinius negalavimus.

tags: #kaip #nuvesti #ligoni #i #slaugos #namus