Kai vaikas pradeda kitaip bendrauti, rečiau reaguoja į aplinkinius, vengia akių kontakto ar stipriai prisiriša prie tam tikrų rutinų, tėvams natūraliai kyla klausimų. Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas. Tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą.
Ką reiškia „jausti pasaulį kitaip“
Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Autizmas nėra liga, jo nereikia gydyti. Autistiškų žmonių smegenys, dažnai ir kūnai yra kitokie. Anot jų, jiems reikalinga pagalba pažįstant savo kūno kitoniškumą ir panašumus su kitais žmonėmis. Daugeliui reikalinga specifinė, individualizuota pagalba atrandant iššūkių priežastis, ieškant sprendimų.
Sensoriniai pojūčiai ir jų ypatumai
Sensorinis jautrumas: suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai. Autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip - pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas, sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžius.
Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą. Vaikams su autizmu gali reikėti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali pasireikšti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais ir pan. Sensoriniai sutrikimai - neteisingai suvokiama informacija, ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kokia yra jutiminė patirtis kasdieniame gyvenime
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Autistiški asmenys dažnai turi suvokimo sutrikimų - neteisingai suvokiama informacija, ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.). Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Elgesys kaip komunikacija
Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžius. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.
Žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Maždaug nuo trečdalio iki pusės autistiškų asmenų neišvysto natūralios kalbos, kuri patenkintų jų kasdieninius bendravimo poreikius. Autistiškiems vaikams būdingas blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei vaizduotės stoka mąstymo procesuose.
Socialiniai skirtumai ir draugystė
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, autizmo sindromą turintys vaikai nenori būti vieniši, tačiau draugystės užmezgimas ir plėtojimas jiems yra itin sudėtingi. Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje. Kai kurie kūdikiai rodo mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, šypsenai; į kitus žiūri daug rečiau, dažnai nekreipia dėmesio į ištartą savo vardą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Vaikams su autizmu sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Suaugę autistiški asmenys turėtų būti vertinami pagal „reikia daugiau pagalbos“ arba „reikia mažiau pagalbos“, nes autizmas yra labai individualus.
Stiprybės kartu su iššūkiais
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Dažnai žmonių su autizmo spektru gyvenimo kokybė yra prastesnė nei ne autistų ir autizmą turintys žmonės dažniau patiria psichinės sveikatos problemas. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Daugelis autizmą turinčių vaikų gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.
Terapijos, pagalba ir kas padeda jaustis geriau
Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autizmo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus. Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais. Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinkamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Praktiniai kasdienės paramos pavyzdžiai
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Vienas iš laikmačių, tai TIME TIMER PLUS, nurodantis laiką ryškia raudona spalva ir turintis garso signalą. Eduko.lt el. parduotuvėje rinkitės iš dvylikos atgalinio skaičiavimo laikrodžių bei 4-ių magnetinių veiklų kortelių. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes eduko.lt. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti. Vieni iš tokių žaislų, tai MANIMO prekinio ženklo gyvūnai, pavyzdžiui, ryškiaspalviai krokodilai.
Diagnozė, laikas ir kas svarbu šeimai
Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje.
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems. Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą.
Kaip palaikyti šeimą ir vaiką
Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama. Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
Kreipkitės pagalbos į kitus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose. Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba. Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Požiūriai: medicininis vs socialinis
Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali. Pagal tai suteikiama diagnozė. Sutrikimai tampa dėmesio centru. Siekiama normalizuoti, tapti kaip visi. Socialinio požiūrio į negalią pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius.
Priklausomai nuo to, ar požiūris į negalią yra pro medicininę ar pro socialinę prizmę, skiriasi ir pagalbos metodai. Suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, ir bandymas taisyti, tarsi būtum sugedęs, neigiamai veikia psichinę sveikatą.
Statistika ir diagnozės reikšmė
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 1,5 proc. žmonių yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais JAV gydytojo Leo Kanerio Baltimorės Johns Hopkins vardo universitete ir beveik tuo pat metu Austrijos gydytojo Hanso Aspergerio. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Gyvenimo kokybė ir gretutiniai sutrikimai
Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai.
Apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, tačiau autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto. Daugelis autizmą vertina per sąvokas „gilus ar sunkus autizmas“ arba „lengvas autizmas“, „apdovanotas“, „turintis ypatingų gebėjimų“ arba „turintis intelekto negalią“.
Kas svarbu visuomenei
Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Vienas iš įrankių - žalsva, ant kaklo dėvima „Nematomos negalios juostelė“, pažymėta tarptautiniu saulėgrąžos simboliu, kuris reiškia, kad jos nešiotojui gali prireikti įvairios pagalbos arba paprasčiausiai aplinkinių supratimo bei palaikymo.
Autistiškiems asmenims reikalinga pagalba ne tiek „gydymui“, kiek aplinkos pritaikymui ir paramai jų poreikiams: konsultacijos aplinkai, prieinamumo sprendimai, empatija ir konkretūs pagalbos įrankiai kasdienybėje. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovai pabrėžia, jog diagnozė yra svarbi bet kokiame amžiuje, nes suteikia aiškumą ir supratimą apie save tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Praktiniai žingsniai, jei įtariate autizmą
- Stebėkite vaiko elgesį ir, jei vėluoja kalbos raida ar trūksta socialinio įsitraukimo, kreipkitės į specialistus.
- Mokykitės apie autizmą - gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
- Ieškokite paramos: kreipkitės į gydytojus, psichologus, ergoterapeutus, logopedus ir specializuotas organizacijas.
- Taikykite struktūrą ir rutiną, naudokite vizualines priemones (laikmačius, magnetines korteles), sensorinius žaislus ir kitus pagalbinius įrankius.
- Palaikykite šeimos narius - tėvams svarbu išlikti emociškai stipriems, o broliai ir seserys gali reikėti pagalbos suvokiant situaciją.
Paslauga ir pagalba
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.