Darbo lauko sąlygomis ar kilnojamojo pobūdžio darbui taikomos kompensacijos yra sudėtinga, bet svarbi tema tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kaip nustatoma kompensacijos dydžio tvarka, kokie teisiniai pakeitimai įsigaliojo, kokios atsakomybės laukia darbdavių ir kaip tai taikoma kasdieniame darbe, ypač statybose, logistikos sektoriuje ir kelionėse po Lietuvą.
Teisinis pagrindas ir pagrindinės taisyklės
Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis turi būti nustatomas abipusiu susitarimu (darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje), o jie negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Kompensacija mokama tik už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą laiką.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos dydis buvo ribojamas iki 30 proc. bazinio atlyginimo. Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. šios kompensacijos galimybė pagal DK 144 str. 8 d. yra panaikinta. Tai reiškia, kad nuosekliai keičiasi keliškai darbuotojams mokamų kompensacijų teisės aiškinimas ir jų mokėjimo poreikis.
Ką laikyti pagrindu ir kaip įforminamas kompensacijų dydis
Kai darbdaviai nori mokėti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą lauko sąlygomis, jie turi užtikrinti, kad:
- kompensavimo dydis būtų nustatomas abipusiu susitarimu arba įtvirtintas kolektyvinėje sutartyje;
- kompensacijos dydis nebūtų didesnis nei 50 proc. bazinio atlyginimo;
- su kompensacijomis susijusi darbo laiko apskaita yra aiški ir įgyvendinama (darbdavių vidiniai teisės aktai, apskaitos registrai, matavimo vienetai).
Iki birželio 1 d. 2023 buvo laikomasi pereinamojo laikotarpio, kai kompensacijos dar buvo taikomos, bet su ribojimais (30 proc. nuo bazinio atlyginimo). Nuo 2023 m. birželio 1 d. šio mechanizmo pakeitimus įsigaliojo ir įtakojo, kad kai kuriomis situacijomis kompensacijos gali būti netikėtai netaikomos. Todėl įmonėms būtina peržiūrėti darbo sutartis, vidinius aktus ir apskaitos taisykles.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Praktiniai klausimai: ar galima mokėti/nebemokėti kompensacijų, kaip taikyti
- Ar galima vienu metu mokėti kompensacijas ir dienpinigius? Jei darbo sutarties šalis sutaria dėl kompensacijų, dienpinigių mokėjimas paprastai nėra taikomas tais sąlygomis, kai kompensacijų dydis nėra ribotas. Tačiau po įstatymo pokyčių reikia įvertinti, ar darbdavys gali teisiškai išmokėti papildomų dienpinigių, jei patenka į tapatų išlaidų kompensavimo zoną.
- Kaip įprasta apskaitoje žymėti laiką, kurį darbuotojas dirba kilnojamojo pobūdžio dirbo ar lauko sąlygomis? Reikia aiškaus taisyklių rinkinio vidiniame aktu, įskaitant pradžios ir pabaigos žymėjimą, matavimo vienetus ir kaip skaičiuoti laiką.
- Koks yra maksimalus laikotarpis, per kurį gali būti mokama kompensacija? Pagal DK 144 str. 8 d. dydis yra nustatomas sutartimi ar kolektyvinėje sutartyje ir negali viršyti 50 proc. bazinio atlyginimo. Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos daugiau nebuvo galima mokėti pagal ankstesnes nuostatas.
- Ką daryti, jei kompensacijos buvo mokamos iki 2023 m. birželio 1 d. ir dabar jų nebeliko? Darbdaviai privalo persvarstyti darbo sutartis; gali būti rekomenduojama siūlyti darbo sutarties sąlygų pakeitimus (atsisakymas kompensacijų) su įspėjimu ir išeitine išmoka.
VDI pozicija ir praktiniai patarimai įmonėms
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad kompensacijų dydis turi būti nustatomas abipusiu susitarimu, tačiau jų dydis neturi viršyti 50 proc. bazinio atlyginimo. Prieš pradedant taikyti pakeitimus, darbdaviams rekomenduojama įtraukti į vidinius teisės aktus aiškią tvarką dėl kompensacijų dydžio, apskaitos registrų, matavimo vienetų, taip pat parengti registrą apie sukauptas ir nepanaudotas atostogas. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. VDI taip pat nurodo, kad daugelio įmonių piktnaudžiavimas buvo pastebėtas, kai kompensacijos mokamos kaip darbo užmokestis. Todėl dabar svarbu aiškiai išskirti kompensacijos pobūdį ir teisinį jų įteisinimą.
VDI siūlo darbdaviams laikytis skaidrumo ir pasiruošti pokyčiams: įvertinti, ar kompensacijos gali būti laikomos neapmokestinamomis pajamomis, ar jų reikia atsisakyti ir kaip įgyvendinti perėjimą į įprastą atlyginimo režimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio ar kur jis turi lauko sąlygas, turėtų aiškias teisnes sąlygas dėl kompensacijų dydžio, terminų ir apskaitos.
Efektyvios praktikos pavyzdžiai ir teisės aiškinimas
Pagal DK nuostatas, kai darbo sutarties šalys turėjo sutartą kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, negalima jos vienareikšmiai išbraukti be darbuotojo sutikimo. Tačiau po teisės aktų pokyčių, darbo sutarties sąlygų keitimai gali būti būtini, kad atitiktų naująją teisinę realybę. Jei darbuotojas nesutinka keisti sąlygų, gali būti svarstomas kitas variantas - atleidimas su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
Taip pat svarbu įvertinti, ar po pakeitimų kompensacijos gali būti kvalifikuojamos kaip komandiruotėje mokamos išmokos ar kaip atlyginimas už darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, komandiruotė gali būti laikoma tuo atveju, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir išvyksta iš jos, vykdant darbinę funkciją. Neturint nuolatinės darbo vietos, dienpinigių mokėjimas gali būti laikomas pajamomis, kurioms taikomi įprasti mokesčiai.
VDI taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kompensacijos darbdaviams gali būti naudojamos kaip tam tikra mokesčių išvengimo priemonė, todėl būtina laikytis visų įstatymų ir skaidriai išskaidyti pačias lėšas. Dėl šių priežasčių rekomenduojama peržiūrėti įmonių vidinius aktus, apskaitos sistemas ir darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Į ką atsižvelgti ruošiant įmonės taisykles
Prieš įdedant kompensacijas į vidinius aktus ar darbo sutartis, reikia įtraukti:
- pareigybes, kurioms taikomas kompensavimas;
- atvejus, kada taikomas kompensavimas;
- įkainotą vieną matavimo vienetą ir apskaitos registrą;
- sutartinį žymėjimą;
- darbuotojų, kuriems mokama kompensacija, darbo sutarties nuostatas dėl kompensavimo laikotarpio ir pagrindų, bei 2 papildomas atostogų dienas.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. vidiniams aktams rekomenduojama nurodyti, kad kompensacijos dydis neviršytų 30 proc. bazinio atlyginimo, o nuo 2023 m. birželio 1 d. - pradėti USC atnaujinimą, kai galiojimui tai įtvirtino naują teisės aktų realybę. VDI taip pat pabrėžia, kad reikia numatyti pradžios tašką ir laiką, kada kelionės, kilnojamojo pobūdžio darbai ar lauko sąlygos prasideda ir baigiasi, kad būtų užtikrintas skaidrus laiko apskaičiavimas.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą