Artėjant pensiniam amžiui, darbuotojams ir darbdaviams kyla nemažai klausimų dėl atleidimo iš darbo procedūros, reikalingų dokumentų ir galimų išmokų. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami visi svarbiausi aspektai, susiję su atleidimu į pensiją Lietuvoje, remiantis Darbo kodekso nuostatomis ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijomis.
Prašymas Atleisti Iš Darbo: Forma ir Turinys
Pareiškimas nutraukti darbo sutartį arba prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis. Praktikoje toks prašymas atleisti iš darbo dažniausiai siunčiamas el. paštu.
Prašymas atleisti iš darbo turi būti trumpas, aiškus bei formalus. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys:
- Vardas, pavardė
- Darbuotojo vardas, pavardė
- Darbdavio vardas, pavardė
- Prašymo data
- Prašymo vieta
Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo.
Darbo Sutarties Nutraukimas Darbuotojo Iniciatyva
Pagal Darbo kodekso 55 str. 2 d., galioja bendras principas, kad darbo sutartis baigiasi suėjus įspėjimo terminui. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str. 1 d.
Svarbios Priežastys Nutraukti Darbo Sutartį Pagal DK 56 str.
Darbo kodekso 56 straipsnis leidžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį be įspėjimo (jei darbdavys pažeidžia darbo sąlygas, nevykdo įsipareigojimų ar nesilaiko teisės aktų).
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių. Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:
- Esminis darbo sąlygų pažeidimas - darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
- Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
- Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodekso 56 str. 1 d. numato trumpesnį darbdavio įspėjimo terminą nei nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių - ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos.
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Darbuotojo Pareigos ir Įrodymai
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pataria darbuotojui, teikiančiam darbdaviui atleidimo prašymą, šiame prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju - kad sukakote senatvės pensijos amžių, įgijote teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas šį darbdavį ir dėl to pageidaujate nutraukti darbo santykius, ir, žinoma, nurodyti šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą, t. y. Darbo kodekso 56 str.1 d.
„Pagal teismų praktiką, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, - darbuotojas pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą Darbo kodekso 56 str.
„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo sveikatos būklė, reikia įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijas“, - sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Tuo atveju, pasak teisininkės, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugymas, pats asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugymo faktas laikytinas pakankamu konstatuoti, kad darbuotojas dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius dvi aplinkybes, t. y. I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad aplinkybei, jog darbuotojas slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagrįsti teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, taigi tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys, pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Jei norite nutraukti darbo sutartį remiantis DK 56 straipsniu - rekomenduojama surinkti įrodymus, kurie pagrįstų darbdavio pažeidimus. Tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai.
Išeitinės Išmokos Išėjus Į Pensiją
Tiesa, nutraukiant darbo sutartį dėl Darbo kodekso 56 str. išvardytų svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu - darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
VDI primena, kad išeitinės išmokos mokėjimas ir dydis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo priežasties. Jeigu darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma, bet šalys gali susitarti dėl jos mokėjimo ir dydžio. Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- 1 vidutinį jo atlyginimą, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus;
- 2 vidutinius jo atlyginimus, jei darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei metus.
E. Meškio aiškinimu, senatvės pensijos amžius yra svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, todėl darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką, tačiau darbuotojas būtinai turi nurodyti, kad išeina būtent pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 punktą.
Jei darbdavys atsisako išmokėti išeitinę išmoką, darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pateikti įrodymus, kad pagrįstai prašo išeitinės išmokos. Pvz.: pensijos pažymą, darbo sutartį, dokumentus apie darbo trukmę; papildomus įrodymus apie darbdavio atsisakymus el. paštu ar kitokiu formatu.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad darbuotojas negali būti atleistas darbdavio iniciatyva vien dėl to, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus. Tačiau, jei dėl pensijos iš darbo nori išeiti pats darbuotojas, jis turi rašyti prašymą darbdaviui ir apie išėjimą įspėti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Anot VDI, jei darbuotojas mano, kad darbdavys jį atleido neteisėtai, pirmiausia gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu, reikalaudamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Jei priimamas darbuotojui palankus sprendimas, atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą.
Be to, darbdavys darbuotojui turi išmokėti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus. Taip pat darbdavys turi atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu komisijos sprendimu darbuotojas į pirmesnį darbą negrąžinamas, darbuotojui dar priteisiama kompensacija.
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ partneris ir advokatas dr. Edvinas Meškys pridūrė, kad minėtas 5 d. d. terminas gali būti ir trumpesnis, jei darbdavys su tuo sutinka: „Tai neretai nutinka, kai darbuotojas iš anksto išreiškia norą nebetęsti darbo santykių po senatvės pensijos amžiaus, tad nutraukimą įforminti galima nors ir tą pačią dieną.“
Kada Išeitinės Ir Ilgalaikio Darbo Išmokų Negausite?
Specialistai atkreipė dėmesį, kad išeitinė išmoka nepriklauso, jei su darbdaviu yra sudaryta terminuota sutartis (pvz., tik metams) ir darbuotojas ją nutraukia anksčiau. Arba, kai asmuo išeina į išankstinę pensiją (nesulaukęs pensinio amžiaus).
E. Meškys paminėjo, kad pensijos kaip svarbios priežasties išeiti iš darbo darbuotojas negalėtų nurodyti ir tuo atveju, jei jis įsidarbino jau būdamas pensininku. Tuomet jis iš darbo išeitų be išeitinės išmokos, nes pensija nebūtų svarbi priežastis.
„Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal bendrąją tvarką - įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų ir nemokant jokios išeitinės išmokos. Darbuotojui išmokamas tik darbo užmokestis ir kompensuojama už neišnaudotas atostogas. Priešingu atveju darbuotojas galėtų piktnaudžiauti - grasinti pasitraukimu iš darbo ir reikalauti palankesnių sąlygų, žinodamas, kad bet kada gali išeiti ir gauti išmoką“, - nurodė advokatas.
Tuo metu ilgalaikio darbo išmokos, skiriamos už 5 ir daugiau darbo metų toje pačioje darbovietėje nepriklauso, jei asmuo išeina iš darbo dėl pensijos. Esą ilgalaikio darbo išmoka (siekianti 77,58 proc. 1-3 vidutinių asmens algų) mokama tik tada, kai darbo sutartį be darbuotojo kaltės savo iniciatyva nutraukia darbdavys.
Svarbu! Išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas, t. y. sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį.
Kitos Svarbios Priežastys Nutraukti Darbo Sutartį Su Išmokomis
E. Meškio teigimu, senatvės pensija nėra vienintelė svarbi priežastis, dėl kurios darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėdamas prieš 5 d. d. ir gaudamas išeitinę išmoką. Darbuotojas tą gali padaryti, jeigu prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 d. iš eilės arba jei prastova sudaro daugiau kaip 45 d. per pastaruosius 12 mėn.
Svarbi priežastis išeiti iš darbo yra ir darbuotojui 2 mėn. iš eilės neišmokamas visas jam priklausantis atlyginimas arba jei 2 mėn. darbdavys nevykdo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.
Darbuotojas išeiti iš darbo su išeitinėmis gali ir tuo atveju, jei nebegali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Taip pat dėl to, kad slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, sutuoktinį) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Pasak advokato, visais atvejais darbuotojas turi pateikti reikiamus įrodymus: „Pvz., jei darbo santykius norima nutraukti dėl ligos, būtina pateikti tokią ligą įrodančią pažymą. Jei dėl artimojo slaugymo - šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Jeigu dėl senatvės pensijos - tikėtina, kad darbdavys duomenis turės, tačiau gali būti naudinga pateikti informaciją iš „Sodros“.
Taigi, norint užtikrinti sklandų ir teisėtą atleidimo į pensiją procesą, svarbu žinoti savo teises ir pareigas, tinkamai parengti reikiamus dokumentus ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus konsultacijos.
Žinia iš „Sodros“: sausį mokės po indeksavimo padidintas pensijas
Pensijos Didėjimas Toliau Dirbant
Tuo metu „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pastebi, kad dirbančių pensininkų dalis auga. Ji vardijo, kad 2010 m. dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2023 m. jų buvo apie 12 proc., šiais metais - 12,5 proc. Taigi iš visų 629 tūkst. senatvės pensijos gavėjų šiuo metu dirba apie 79 tūkst.
M. Kozič patikino, kad darbas jokios įtakos pensijai neturi. O, jei dirbantis pensininkas dar moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, jo pensija kasmet perskaičiuojama ir didėja, kadangi toliau kaupiamas stažas.
Kitaip yra su išankstinės pensijos gavėjais - jie negali dirbti ir gauti jokių draudžiamųjų pajamų.
| Rodiklis | 2010 m. | 2023 m. | Šiais metais |
|---|---|---|---|
| Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis | ~9% | ~12% | ~12.5% |
| Bendras senatvės pensijos gavėjų skaičius | 629 tūkst. | ||
| Dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius | ~79 tūkst. | ||