Pabradės vaikų globos namai - svarbi Švenčionių rajono socialinės globos sistemos dalis, patyrusi reikšmingų pokyčių, siekiant gerinti vaikų gerovę ir integraciją į visuomenę. Šiandien užrakintos pertvarkomų Pabradės vaikų globos namų durys, taip tęsiant institucinės globos pertvarką, kuria siekiama žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Pabradės bažnyčia
Globos Namų Pertvarkos Etapai
Pagal SADM parengtą reorganizacijos planą, globos namai prijungti prie Pabradės socialinės globos namų - vaikai gyvens po 4-7 butuose ir nuosavo tipo namuose su visa reikiama suaugusiųjų priežiūra.
Vaikams ir toliau bus užtikrintas psichologo, neformaliojo švietimo ir vaikų užimtumo paslaugų teikimas, tik vaikai gyvens artimoje šeimai aplinkoje ir bendruomenėje, sudarant jiems sąlygas geriau integruotis į visuomenę ir pasirengti savarankiškam gyvenimui.
Visiems vaikams bus sudaryta galimybė lankyti tą pačią ugdymo įstaigą, kurią lankė iki reorganizacijos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Nijolės Genytės namus
„Gyvendami bendruomenėje vaikai daug geriau įsilies į visuomenę bei galės išmokti daugiau savarankiškumo, o tai padės geriau pasiruošti ateičiai, nei kad gyvenant institucijoje. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas - kad vaikai gyventų šeimoje arba kuo šeimai artimesnėje aplinkoje“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.
Darbuotojų Perspektyvos
„Visiems darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su vaikais, bus pasiūlyta darbo vieta bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Vykdant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planą, rugpjūčio pabaigoje buvo uždaryti vaikų globos namai „Putinas“.
Globos Namų Vieta Šalies Sistemoje
Lietuvoje veikiančiose 95-iose šalies globos institucijose yra per 3,5 tūkst. globojamų vaikų.
Anksčiau pateiktais skaičiavimais, jų išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja apie 40 mln.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos įstaiga Pabradėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad tikėtis, jog Lietuvoje iki 2020 metų nebeliks vaikų globos namų, yra siekiamybė.
Gal ir naivu tikėtis, kad iki minėtų metų neliks vaikų globos namų, bet pamažu link to judama. To siekia ir Panevėžyje veikiantys Algimanto Bandzos vaikų globos namai.
„Apie vaikų globą atvirai“: su kokiais iššūkiais susiduria būsimi globėjai ir įtėviai?
Iš šių namų globotinių suformuotos dvi šeimos jau persikėlė gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, gyvendami bendruomenėje vaikai daug geriau įsilies į visuomenę bei galės išmokti daugiau savarankiškumo.
„Tikiu, kad namų aplinka padės vaikams pajusti tą kasdienį šeimyninį gyvenimo skonį ir padės ateityje tapti šauniausiais ir aktyviais visuomenės nariais. Gyvenimas šeimynoje padės geriau pasiruošti ateičiai, nei kad gyvenant institucijoje. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas - kad vaikai gyventų šeimoje arba kuo šeimai artimesnėje aplinkoje“, - įsitikinusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Finansavimo Aspektai
Pasiteiravus, kaip finansuojami steigiami Panevėžyje bendruomeniniai vaikų globos namai, socialinės įstaigos vadovas paaiškino: „Lėšų pakanka, nes mažėja gyventojų pačiuose vaikų globos namuose. Pinigai skiriami bendruomeniniams vaikų globos namams išlaikyti.
Pabradės Miesto Istorijos Datos
- Iki 1791 m.
- 1791 m. Lietuvos-Lenkijos seimas iš šiaurinės Ašmenos pavieto dalies ir nedidelių plotelių Vilniaus bei Ukmergės pavietų žemių sudarė Užnerio pavietą su „sostine“ Pastovyse.
- Po Trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo visi pavietai pavadinti apskritimis.
- Užnerio apskrities „sostinė“ iš Pastovių perkelta į Švenčionis.
- 1843 m. Užnerio apskritis pavadinta Švenčionių apskritimi.
- 1861-1915 m.
- Nuo 1915 m. lapkričio 23 iki 1918 m. gruodžio 31 d. Pabradė, kaip ir Saldutiškis, buvo apskrities (kreiso) centras, kuriam priklausė netgi Švenčionys.
- 1919-1929 m. Pabradė turėjo Švenčionių apskrities miesto statusą. Jos apylinkės dešinėje Žeimenos pusėje priklausė Joniškio valsčiui, kurio centras buvo Arnionyse, nes pats Joniškis buvo nepriklausomos Lietuvos teritorijoje. Teritorija kairiajame Žeimenos krante priklausė Švenčionių aps.
- 1929 m.
- 1939 m. spalio 28 d. Pabradė, kaip Vilniaus krašto dalis, sugrįžo Lietuvai ir iki 1940 m. birželio 15 d. priklausė Švenčionėlių, po birželio 15 d.
- 1950-1959 m. Pabradė buvo rajono centras, po to trejus metus priklausė Nemenčinės rajonui.
- 1962 m.
Pabradės geležinkelio stotis
1866 m. gyventojų surašymo duomenimis, Pabradėje, kairiajame Žeimenos krante, buvo 12 namų, gyveno 92 žmonės, o 1881 m. jau gyveno 111 žmonių. Šiapus upės buvo taikos teismas, dvi parduotuvės ir dvi karčemos.
1886-1887 m. grafui Jonui Tiškevičiui priklausančioje Pabradės dalyje (dešiniajame Žeimenos krante) buvo 28 namai ir 8 neužstatyti sklypai. Kairiajame krante stovėjo 12 namų, gyveno 151 gyventojas (tarp jų 59 žydai). Buvo dvi smuklės ir dvi parduotuvės, sinagoga, kuri stovėjo kairiajame krante, dabartiniame senamiestyje.
Gyventojų skaičius skirtingais metais:
- 1919 m. - 1 435 žmonės;
- 1929 m. - 3 012;
- 1931 m. - 2 569 žmonės, buvo 394 gyvenamieji namai;
- 1959 m. - 4 489;
- 1970 m. - 5 790;
- 1989 m. - 7 360;
- 2001 m. - 6 525 žmonės (46,5 proc. lenkų, 24,1 proc. lietuvių, 17 proc. rusų, 4,8 proc. baltarusių, 1,4 proc. ukrainiečių, 0,8 proc. kitų tautybių, 5,3 proc. nenurodė tautybės);
- 2009 m. - 6192 žmonės.
Švietimo Istorija
Pirmoji Pabradės vienklasė 3-ijų skyrių liaudies mokykla rusų dėstomąja kalba įkurta tik 1904 m. Bajorėlių k. (dabartinėje Pabradės miesto teritorijoje - Bajorėlių gatvė), Švenčionių aps. Mokykla buvo išlaikoma iš valstybės iždo.
1915 m. rudenį įkurta lenkiška pradinė mokykla, kuri tarpukariu išaugo į septynių skyrių pradinę mokyklą.
1929 m. Mokyklos gatvėje mokyklai buvo pastatytas mūrinis 2-jų aukštų pastatas, kuriame iki 1964 m. buvo rusų - lenkų Pabradės vidurinė mokykla Nr. 1. Dabartiniu metu šiame pastate yra Pabradės vaikų globos namai.
2010 m. pradžioje juose gyveno 140 vaikų ir jaunuolių.
1940-1941 m. buvo nepilna vidurinė mokykla (septynmetė) rusų dėstomąja kalba. Nebuvo dėstoma tikyba. Klasėse nuimti buvę paveikslai, kryžiai, vietoj jų atsirado sovietinių vadų portretai.
Nuo 1940 m. rugsėjo 15 d. direktoriumi paskirtas Pranas Antanaitis, g. 1904 m.
Praūžus frontui, Pabradės pradinė mokykla, kurios I-IV skyriuose mokėsi 491 mokinys, ir progimnazija, kurios I-IV klasėse mokėsi 249 mokiniai, mokslo metus pradėjo 1944 m. spalio 1 d.
Dėstomoji kalba - lenkų.
1945-1946 m. nemaža dalis lenkų tautybės gyventojų, ypač inteligentai, emigravo į Lenkiją.
Tiek pradinėje mokykloje, tiek progimnazijoje mokinių sumažėjo.
1946-1947 m. pradžios mokykloje mokėsi 261 mokinys, o progimnazijoje - 155 mokiniai (IV progimnazijos klasė nesusidarė).
Tačiau lietuviukams, nors ir negausiai gyvenantiems Pabradėje bei jos apylinkėse, nebuvo galimybės mokytis gimtąja kalba. Lietuvių mokinių tėvai nesnaudė, dėjo visas pastangas, kad jų atžalos mokytųsi gimtąja kalba. Iš dalies jiems pavyko.
1948-1949 m. norintiems leista mokytis lietuvių kalbos kaip dalyko. Pradinėje mokykloje lietuvių kalbos mokė mokyt. Leopoldas Skusėnas, o progimnazijoje - (?) Lizdienė.
1949 m. Pabradės septynmetėje mokykloje mokėsi 569 mokiniai.
1950 m. rugsėjo 1 d. prie Pabradės septynmetės mokyklos atidaryta 8 klasė. Mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas. Mokyta rusų kalba. Lenkų mokinių tėvai sukilo, kad juos, kaip mažumą, skriaudžia, neleidžia mokytis gimtąja kalba. Skundai, rašyti Stalinui, tiesa, anoniminiai, pasiekė Maskvą. Padėjo. Nuo 1951-1952 m. m. norintieji galėjo mokytis lenkų dėstomąja kalba. O lietuviukus, nors ir negausiai gyvenančius, nuskriaudė.
1953-1954 m. Pabradės vidurinėje mokykloje lenkų kalba dėstomose 1-11 klasėse mokėsi 693 mokiniai, o rusų kalba dėstomose 1-7 klasėse - 146 mokiniai.
Po politinio „atšilimo“ 1954 m. ir lietuviai išsikovojo, kad jų atžalos galėtų mokytis gimtąja kalba.
1955 m. rugsėjo 1 d. prie Pabradės vidurinės mokyklos buvo atidarytas skyrius - jungtinė 1-4 klasė lietuvių dėstomąja kalba. Mokėsi 12 mokinių. Pamokos vyko viename gyvenamojo namo kambaryje (gyventojai emigravę į Lenkiją), Vilniaus g. nr. 1 (namas neišlikęs). Pirmoji mokytoja - P.
1957 m. rugsėjo 1 d. pradinė mokykla tapo septynmete.
1958 m. rugsėjo 1 d. prie lietuviškos septynmetės mokyklos atidarytos iškart dvi klasės: 8 ir 9. Mokykloje mokėsi 94 mokiniai. Mokykla dirbo dviem pamainomis.
1959 m. rugsėjo 1 d. Pabradės lietuvių septynmetė mokykla reorganizuota į vidurinę mokyklą, kurioje buvo dešimt klasių, mokėsi 142 mokiniai. Vien pirmoje klasėje mokėsi 15 mokinių. Dirbo 18 mokytojų ir 2 bendrabučio auklėtojai.
1960-1961 m. mokykloje mokėsi 162 mokiniai, tarp jų 8 vienuoliktokai. Tai pirmoji Pabradės 2-osios vidurinės mokyklos abiturientų laida. Mokykloje dirbo 20 mokytojai ir du bendrabučio auklėtojai.
1964 m. rugsėjo 1 d. mokyklai atiduoti dar du pastatai Pašto gatvės 8 ir 17 nr. Mokyklos direktoriumi paskirtas Alfonsas Vaitkevičius. Mokėsi 233 mokiniai.
Mokinių daugėjo. 1969-1970 m. mokėsi 282 mokiniai. Iš jų 57 gyveno bendrabutyje. 1971-1972 m. jau buvo 302 mokiniai, o 1972-1973 m. - 301 mokinys.
1973 m. pabaigoje baigtas statyti „priestatas“ (atskiras pastatas) Upės g. 19. 1974 m. sausio 19 d. pastatas iškilmingai atidarytas. Mokykla atsisakė pastatų Pašto g.
1990 m., direktoriaujant Pranui Čereškevičiui, mokyklai suteiktas „Ryto“ vidurinės mokyklos vardas. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. Mokinių vis daugėjo ir 2004-2005 m. mokykloje jau mokėsi 705 mokiniai. 2005-2006 m. mokykloje mokėsi apie 700 mokinių. Mokyklą baigė 39 abiturientai. 2005 m. rugsėjo 15 d. atiduotas eksploatuoti naujas priestatas - kabinetų korpusas. 2006-2007 m. mokėsi 689 mokiniai, dirbo 63 mokytojai, tarp jų - 10 mokytojų metodininkų, net 34 vyr. mokytojai. 2006 m. rugsėjo 15 d. 2008 m. balandį Pabradės „Ryto“ vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Dabar mokykla vadinasi: Pabradės „Ryto“ gimnazija. 2009-2010 m.
Pabradės Užsieniečių Registracijos Centras
Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus.
NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre.
Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais?
Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras?
Pabradės užsieniečių registracijos centro gyvenančių vaikų ir dailininko Algimanto Černiausko bendras darbas centro valgykloje.