Netekto darbingumo pensijos - viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių. Jos kompensuoja dalį dėl netekto darbingumo negaunamų pajamų. Kadangi darbinę veiklą tęsia vos kas šeštas tokios pensijos gavėjas, todėl daugumai netekto darbingumo pensijų gavėjų gaunama pensija yra pagrindinis gaunamų pajamų bei pragyvenimo šaltinis.
Jų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Minėtieji teisės aktai teisę gauti netekto darbingumo pensiją suteikia asmenims, kurie jų pripažinimo nedarbingais arba iš dalies darbingais dieną turi minimalų pensijų draudimo stažą tokiai pensijai skirti ir mokėti.
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Skyrimo sąlygos
Nustatytas toks minimalus pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai:
- kol asmeniui sukanka 22 metai, - 2 mėnesiai;
- sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus;
- sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus, bet negali viršyti senatvės pensijai nustatyto minimalaus stažo - 15 metų.
Asmuo, neturėjęs nurodyto minimalaus pensijų draudimo stažo, teisę gaut netekto darbingumo pensiją įgyja tuo atveju, jeigu jis tokį stažą turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl tokios pensijos skyrimo dieną.
Priminsiu, jog pensijų draudimo stažas - tai laikas, per kurį jūs pats mokate arba už jus yra mokamos arba turi būti mokamos privalomos pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį gautos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpos, nedarbo draudimo išmokos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
O nedarbingu laikomas asmuo, kurį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažįsta netekusiu 75-100 proc. darbingumo. Asmuo, šios tarnybos pripažintas netekusiu 45-70 proc. darbingumo, laikomas iš dalies darbingu.
Pensijos dydžio apskaičiavimo ypatumai
Netekto darbingumo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Tiek pagrindinės netekto darbingumo pensijos dalies, tiek priedo už stažo metus dydžių matas yra Vyriausybės tvirtinama valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (šiuo metu ji lygi 360 Lt).
Be to, netekto darbingumo pensijos pagrindinės dalies dydis priklauso ir nuo asmens turimo būtinojo pensijų draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti. O jis toks:
- kol asmeniui sukanka 24 metai, - vieni metai;
- sukakus 24 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas keturiais mėnesiais per metus;
- sukakus 38 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti senatvės pensijai nustatyto būtinojo stažo - 30 metų.
Pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis turintiems būtinąjį pensijų draudimo stažą asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo, yra lygi 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, o netekusiems 60-70 proc. darbingumo, - 1,1 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.
Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė jo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo, ir 1,1 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo, iš turimo pensijų draudimo stažo ir dalijant iš būtinojo pensijų draudimo stažo.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens įgytą pensijų draudimo stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas. Ji apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 х s х k х D + 0,005 х S х K х D, kurioje:
- s - pensijų draudimo stažas, įgytas iki 1994 metų sausio 1 dienos;
- k - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per penkis paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;
- S - pensijų draudimo stažas, įgytas po 1994 metų sausio 1 dienos, prie kurio būtinąjį pensijų draudimo stažą turintiems asmenims pridedamas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o turintiems mažesnį nei būtinąjį stažą - proporcingai - mažesnė jo dalis;
- K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 metų sausio 1 dienos;
- D - einamųjų metų draudžiamosios pajamos (šiuo metu jos lygios 1488 Lt). Jų dydį tvirtina Vyriausybė.
Netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją įgytų pilnų pensijų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Beje, šiuo atveju, asmens pensijų draudimo stažą su daro jo faktiškai įgytas pensijų draudimo stažas.
Asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo, netekto darbingumo pensija apskaičiuojama kaip ir asmenų, netekusių 60-70 proc. darbingumo, o paskui mažinama 50 proc.
Jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmenį pripažįsta netekusiu 0-40 proc. darbingumo, toks asmuo yra laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensijos jis neturi.
Netekto darbingumo pensijų gavėjams žinotina ir tai, jei jie po tokios pensijos paskyrimo dirbo ir įgijo papildomą vienerių metų pensijų draudimo stažą, pensijos gavėjo pageidavimu netekto darbingumo pensija yra skiriama iš naujo pagal naujus pensijų draudimo stažo ir uždarbio (draudžiamųjų pajamų) duomenis. Toks veiksmas atliekamas ir pasikeitus pensijos gavėjo netektam darbingumui, turinčiam įtakos pensijos dydžiui. Bet jei šiuo atveju netekto darbingumo pensijos gavėjas nedirbo, jo netekto darbingumo pensijos naujas dydis apskaičiuojamas pagal „Sodros“ apie šį asmenį turimus pensijų draudimo stažo ir uždarbio duomenis.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
Visais atvejais netekto darbingumo pensija pirmą kartą gali būti paskirta tik asmeniui, nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus.
Nuo šių metų sausio 1-osios asmenims, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu, toliau galės būti tęsiamas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties paskirtos pensijos mokėjimas arba pagal naujus pensijų draudimo stažo ir uždarbio duomenis bus skiriama senatvės pensija.
Įsigaliojusios naujovės
Nuo šių metų sausio 1-osios asmenims, kuriems senatvės pensijos amžius sukaks netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu, toliau galės būti tęsiamas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties paskirtos pensijos mokėjimas arba pagal naujus pensijų draudimo stažo ir uždarbio duomenis bus skiriama senatvės pensija. Pensijos gavėjo pageidavimu jam bus mokama didesnioji arba viena iš šių pensijų. Tokiu būdu bus išeliminuota mokėtos pensijos sumažėjimo galimybė.
Be to, nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kuriems netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu sukako senatvės pensijos amžius iki šių metų pradžios ir kuriems vietoj šios pensijos buvo paskirtos senatvės pensijos, galės būti pradėta mokėti netekto darbingumo pensija, jeigu tik asmeniui bus naudinga. Tai patikrins „Sodros“ teritoriniai skyriai ir iki šių metų liepos 1-osios raštu pasiūlys asmeniui kreiptis dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo. Jeigu toks asmuo kreipsis dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo iki šių metų gruodžio 31 dienos, jam tokia pensija bus pradėta mokėti, išmokant šios ir mokėtos senatvės pensijos dydžių skirtumą, susidariusį nuo šių metų sausio 1-osios. Tai aktualu nepelnytai pensijos dydžio sumažėjimą jau patyrusiems asmenims.
Pastarosios nuostatos bus taikomos ir asmenims, gaunantiems iki 2005 metų liepos 1 dienos paskirtas invalidumo pensijas.
Nauja yra ir tai, kad išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžiui toliau bus tęsiamas netekto darbingumo pensijos mokėjimas, pastarosios pensijos dydis bus mažinamas dydžiu, kurį sudarys šios pensijos 0,4 proc., padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Na, o pensijų kaupimo dalyviui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių toliau bus mokama netekto darbingumo pensija, apskaičiuojant šią pensiją metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai bus apskaičiuoti iš naujo įvertinant tai, jog asmuo dalyvavo pensijų kaupime.
Bet ir toliau asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją arba kuriam netekto darbingumo pensija bus skiriama išankstinės senatvės pensijos gavimo laikotarpiu, netekto darbingumo pensija nebus mažinama dėl to, kad asmuo iki netekto darbingumo pensijos paskyrimo gavo išankstinę senatvės pensiją. Taip pat ir pensijų kaupimo dalyviui, nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus, skiriama netekto darbingumo pensija nebus mažinama dėl to, kad asmuo dalyvauja pensijų kaupime.
Skyrimas ir mokėjimas
Dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo kreiptis reikėtų į savo gyvenamosios vietos „Sodros“ teritorinį skyrių. Šiai pensijai paskirti reikalingi šie dokumentai:
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma;
- asmens tapatybę liudijantis dokumentas;
- dokumentai, įrodantys įgytą pensijų draudimo stažą bei turėtą uždarbį;
- prašymas skirti pensiją.
Kadangi „Sodra“ nuo 1994 metų sausio 1 dienos kaupia duomenis apie valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų draudimo laikotarpius ir gautas draudžiamąsias pajamas, todėl dokumentų, įrodančių po 1994 metų įgytą pensijų draudimo stažą ar turėtą uždarbį pateikti nereikia.
Paskirta netekto darbingumo pensija mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų reikalingų dokumentų jai skirti pateikimo „Sodros“ teritoriniam skyriui dienos.
Pensija mokama už einamąjį mėnesį pagal jos gavėjo nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą. Gavėjo pageidavimu netekto darbingumo pensija gali būti pervedama į jo asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančiame banke, išmokama pašte arba pristatoma į namus.
Pensijos indeksuojamos ir atnaujinamos. „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič aiškino, kad netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gaunantis žmogus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti, kurią pensiją - senatvės ar invalidumo norėtų gauti. Įprastai renkamasi tą, kuri didesnė. Mokama tik viena pensija.
„Socialinio draudimo pensijos kasmet yra didinamos. Jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas. 2021 metais socialinio draudimo pensijos didėjo 9,58 proc. Pensijos indeksuojamos automatiškai, gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis į „Sodrą“. Kai kurių gyventojų pensijos ne tik indeksuojamos nuo kiekvienų metų sausio, tačiau ir atnaujinamos. Šių pokyčių sulaukia tie pensininkai ir neįgalieji, kurie praeitais metais dirbo ir mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas. Daugumai tokių gavėjų pensijos didėja dėl papildomai įgyto stažo ir apskaitos vienetų. Kiek padidėja dirbusio pensininko ar neįgaliojo pensija, priklauso nuo darbo pajamų ir sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų“, - aiškino specialistė.
Anot jos, vieni metai stažo įgyjami, jeigu per metus žmogus uždirba ir sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei 12 minimalaus mėnesio atlygio (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo, bet daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
„Pensijų apskaitos vienetai yra susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Vienas apskaitos vienetas įgyjamas, jeigu per metus žmogus uždirba ir sumoka įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Jeigu sumokama mažiau įmokų atitinkamai įgyjama dalis apskaitos vieneto, jeigu daugiau - tuomet daugiau apskaitos vienetų. Svarbu žinoti, kad daliai neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti, arba padidėti mažiau negu vidutiniškai. Taip yra dėl to, kad skiriant neįgalumo pensiją jau būna įskaityti („padovanoti“) netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetai iki senatvės pensijos amžiaus. Tai reiškia, kad yra laikoma, kad žmogus iki senatvės pensijos amžiaus dirbs. Todėl netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei pensijos gavėjo 2020 metais įgyti apskaitos vienetai, apskaičiuoti pagal 2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą, viršija jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių“, - komentavo M. Kozič.
Specialistės teigimu, mažiausias pensijas gaunantys pensininkai ir neįgalumo pensijų gavėjai, netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo, taip pat senatvės pensijos amžiaus sulaukę neįgalumo pensijų gavėjai, netekę 45-55 procentų darbingumo, kurių visų gaunamų socialinio draudimo pensijų bei kompensacijų suma per mėnesį nesiekia 260 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. „Jeigu po pensijos naujinimo jų gaunamų išmokų suma vis tiek neperkops 260 eurų, jiems ir toliau bus mokamos priemokos, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 260 eurus“, - sakė „Sodros“ atstovė.