Vaiko globos situacijos yra jautrios ir daugialypės: tai ne tik vaiko netektis ir praktiniai pokyčiai, bet ir emocinis bei santykių iššūkis tiek vaikui, tiek globėjams. Straipsnyje apibendrinti psichologiniai patarimai, praktiniai žingsniai ir organizacinė informacija, paremta socialinių darbuotojų, psichologų ir globos centro patirtimi, kas padeda sėkmingai bendrauti su tėvų globos netekusiu vaiku.
Supratimas apie vaiko patirtį po netekties
Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas - jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų.
Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia „niekada nebegrįš“. Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtančių tėvų, tikisi stebuklo. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui - artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys.
Pirmieji žingsniai: saugumo jausmo kūrimas
Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais. Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje.
- Leisti vaikui išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis.
- Ne palikti vaiką vieno su savo mintimis - ypatingai pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po netekties.
- Artimojo ar globėjo buvimas yra pradinė pagalba, kol veikia kiti specialistai.
Kalbėjimo ir išklausymo strategijos
Vaikui reikia laiko ir kantrybės. Vaiko teisių specialistai pataria: vaikui reikia leisti pasakyti savo jausmus, išreikšti skausmą, atsakyti į klausimus apie tai, kas nutiko.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Vaikui reikia, kad su juo kalbėtumėte paprastai, aiškiai ir nuoširdžiai, prisitaikant prie jo amžiaus ir suvokimo lygio. „Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis.“
Emocinis bei praktinis palaikymas: kas padeda vaikui
- Skubus saugumas ir buvimas šalia - „buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės“.
- Individualus dėmesys - skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, ypač kai šeimoje yra keli vaikai.
- Padėti vaikui atpažinti nuovargį ir jį pašalinti: „aš matau, kad tu šiuo metu esi pavargęs…“
- Skatinti savarankiškumą: leisti vaikui nuspręsti, kaip praleisti laisvalaikį ir skirti atsakomybę pagal amžių.
Kodėl vaikas maištauja ir kaip tai suprasti
Vaikų netinkamo elgesio tikslai dažnai susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais. Kartais vaikas pats nesuvokia, kodėl elgiasi netinkamai. Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius.
Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
Praktiniai bendravimo modeliai su vaikais, patyrusiais traumą ar netektį
Rinkitės metodus, kurie skatina saugų ryšį ir nuoseklumą. Knyga „Ryšys su vaiku“ (K. B. Purvis, D. R. Cross, W. Lyons Sunshine) išryškina aiškią, moksliniais tyrimais patvirtintą metodiką, kaip gyventi su traumas patyrusiais vaikais ir nepalūžti globėjui:
- Sužeistą žmogų gali pagydyti tik artimas santykis su kitu žmogumi. Todėl privalome puoselėti tarpusavio ryšį su vaiku.
- Vaikai ima „blogai“ elgtis, nes laukia patvirtinimo - „Tu mums rūpi. Mes viską ištversime kartu“. Kartokime tai nepaliaujamai.
- Saugų ryšį su vaiku pavyks sukurti tik tuomet, kai nusistatysime prioritetus, išsikelsime tikslus ir pradėsime dirbti. Kasdien. Nuolat.
- Koreguojant vaiko elgesį, laikykimės tvirtai. Išmokime sakyti „tu turi du pasirinkimus“.
- Patirkime kuo daugiau teigiamų emocijų kartu su vaiku - keliaukime, kalbėkime, būkime.
- Nepriimkime blogo vaiko elgesio asmeniškai. Neįsižeiskime.
- Padėti vaikui galėsime tik tuomet, kai patys būsime emociškai sveiki. Nesigydykime savo traumų sužeistų vaikų pagalba.
- Praktikuokime šiltą akių kontaktą. Tegu tai tampa įpročiu.
Kas padeda globėjams ir įtėviams išvengti perdegimo
„Kai globėjams ar įtėviams ima tikti žodžiai su priešdėliu „per“ (persitempė, perdegė, pervargo), jokia knyga nebepadės. Per vėlu.“ Todėl tiems, kurie rimtai galvoja apie globą ar įsivaikinimą, patariama pasiruošti iš anksto: skaityti patirtinę literatūrą, dalyvauti mokymuose, pasinaudoti pagalba.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
VšĮ Vaiko ir tėvų centras „Aš ir mes“ organizuoja globėjų ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos projektus, kurie apima mokymus, šeimų vertinimus bei tęstinius kursus ir savitarpio paramos grupes. Socialiniai darbuotojai nuolat teikia socialinę bei psichologinę pagalbą vaikus globojančioms šeimoms.
Mokymai ir paruošimas
Mokymų ir vertinimo metu yra organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai. Grupinių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, lūkesčiais, atliekamos įvairios praktinės užduotys, padedančios įsigilinti į vaiką bei jo poreikius. Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus.
Žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties.
Institucinės procedūros ir pagalba
Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys. Norintys globoti turėtų pateikti prašymą savo miesto savivaldybės administracijai. Kartu su prašymu reikia pateikti medicininę formą (046/a) ir šeimoje kartu gyvenančių, vyresnių nei 16 metų asmenų, raštišką sutikimą.
Kiekvienam globėjui yra skiriamas globos koordinatorius, kuris gali patarti visais globėjui rūpimais klausimais. Globos koordinatorius tampa tarpininku organizuojant vaiko susitikimus su jo biologine šeima. Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
| Procesas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Prašymas savivaldybei | Pateikiamas dokumentų paketas, medicininė pažyma, gyventojų sutikimai |
| Mokymai | 7 grupiniai ir ≥2 individualūs susitikimai, praktikų užduotys |
| Vertinimas | Šeimos vertinimas dėl tinkamumo, namų aplinkos apžiūra |
| Globos koordinatorius | Pagalba, tarpininkavimas bendraujant su biologine šeima |
| Finansinė parama | Globos išmoka ir tikslinis priedas (pvz., 160 € + 160 €), vietinė parama |
Bendravimas su biologine šeima ir teisės
Dažnai globėjai ir vaikų biologiniai tėvai bendrauja per globos koordinatorius. Tai apsaugo globėjus nuo galimų neigiamų reakcijų ir padeda organizuoti susitikimus saugiu būdu. Globėjai yra supažindinami su vaiko byla - duomenimis apie sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, poreikius. Vaiko supažindinimas su šeima vyksta pamažu, siekiant apsaugoti vaiką nuo pakartotinių traumų.
Pagalba paaugliams ir sunkesni elgesio atvejai
Po tokių situacijų dažniausiai kyla konfliktai, kurių pasekmės būna skaudžios: tarp tėvų ir vaikų prarandamas pasitikėjimas, nebėra nuoširdžių pokalbių, supratimo ir palaikymo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria išsiaiškinti maišto priežastis.
Skirkite vaikui kokybiško laiko ir nuoširdaus dėmesio. Labai svarbu išpildyti savo pažadą. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių tėvai negali ištesėti duoto pažado, geriausia vaiką informuoti dėl kokių priežasčių taip nutiko ir aptarti kitą pasibuvimo laiką.
Vaikystės traumos. Pokalbis su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Tėvų, senelių ir kitų artimųjų vaidmuo - kaip suderinti ribas
Dažnai globėjus vargina artimųjų, ypač senelių ar vaikų biologinių giminaičių, patarimai ir „įsikišimai“. Santykyje su tėvais, vaikais tampame ne vienas mūsų: į jų pastabas reaguojame stipriau nei į kitų žmonių. Buvimas suaugusiu santykyje su tėvais reiškia pajautimą, jog tėvų nuomonė yra svarbi, tačiau ji nebesukelia stiprių savęs nuvertinimo ir kaltės jausmų.
Vienas iš santykių pakeitimo žingsnių yra priėmimas, kad jaučiame nuoskaudas dėl praeities tėvų elgesio, kurį atpažįstame ir dabar. Kad tos nuoskaudos nebebūtų tokios ryškios ir jautrios turime atleisti. Atleisti padeda tėvų pamatymas ne kaip tėvų, o kaip suaugusiųjų. Labai pagelbėja faktinė informacija apie jų gyvenimą: kaip jie augo vaikystėje? Kokie buvo jų tėvai? Kaip mokėsi, sukūrė šeimą?
Pokalbis su tėvais yra kitas žingsnis: jei norite būti gerbiami ir priimami, labai verta kalbėti apie tai, kaip jaučiatės, ir įvardinti kitų žmonių jausmus, jei juos matote. Tai yra efektyviau nei kentėti ar ginčytis. Kalbėti svarbu nekaltinant ar menkinant savo tėvų pastangų, tiesiog leisti žinoti apie savo jausmus. Pavyzdžiui: „Kai jūs sakote kuo turėčiau maitinti savo vaiką, aš jaučiuosi blogai. Aš taip pat išgyvenu rūpestį dėl jo nevalgymo…“
Profesionali pagalba ir ištekliai
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams ir globėjams, jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, gali suteikti profesionalią pagalbą. Dažnai tėvai žino atsakymus, juos reikia aiškiai įvardinti ir padrąsinti imtis pokyčių.
VšĮ Vaiko ir tėvų centrą „Aš ir mes“ finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o darbuotojai kuria vaizdo siužetus apie globos institucijose augančius vyresnio amžiaus vaikus ir konsultuoja globėjus bei įtėvius. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą pateikia globos centrai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.
Praktiniai patarimai santraukoje
- Kurti saugią, nuoseklią ir šiltą aplinką - kasdien mažais žingsniais formuoti saugų ryšį.
- Skirti individualų laiką vaikui - tai mažina priešiškumą ir maištą.
- Aiškiai, ramiai ir nuoširdžiai kalbėti apie jausmus, vengiant kaltinimų.
- Padėti vaikui atpažinti ir valdyti nuovargį, emocijas.
- Skatinti savarankiškumą pagal amžių, leisti vaikui pasirinkti veiklas.
- Pasinaudoti mokymais, globos centro ir psichologų pagalba - prevencinė parama sumažina riziką persitempti.
Globos procesas - ilgas ir atsakingas, tačiau daug vaikų gali augti saugioje šeimoje, jei yra tinkama parama ir žinios. Svarbiausia - kantrybė, nuolatinis dėmesys vaikui ir pasirūpinimas savo emocine sveikata, kad galėtumėte padėti vaikui augti ir vystytis.