Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti?
Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Darbo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo mokėjo „Sodros“ įmokas. Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį (777 erus „į rankas“).
Minimalus ir būtinasis stažas - kas tai reiškia?
Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. Neturint šio minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama. Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Ar galima gauti pensiją neturint stažo?
Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima. Tačiau Lietuvoje egzistuoja socialinės paramos mechanizmai, leidžiantys užtikrinti bent minimalias pajamas senatvėje. Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas.
Pensijos struktūra: bendroji ir individualioji dalys
Kaip žinoma, senatvės pensija sudaro dvi dalis: bendroji ir individualioji. Bendroji dalis apskaičiuojama sukaupto ir būtinojo stažo santykį dauginant iš bazinės pensijos dydžio (dabar - 246,21 euro). Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji pensijos dalis apskaičiuojama žmogaus sukauptą apskaitos vienetų skaičių dauginant iš jo vertės (dabar - 5,7 euro). Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Paprastai kalbant, jeigu darbuotojas uždirba vidutinį atlyginimą, tai per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą.
Taip pat skaitykite: Kompensacijų skyrimo tvarkos apžvalga
Kaip gali būti, kad be būtinojo stažo pensija bus didelė?
Įstatymą pakeitė dėl dirbusių trumpiau. Kad dirbantys trumpiau gali gauti didesnę pensiją už dirbančius ilgiau, iš dalies galima paaiškinti dabartinės Seimo daugumos 2021 m. pabaigoje pakeistu įstatymu. Iki 2022 m. galiojo tvarka, pagal kurią, nesukaupus būtinojo stažo, pagrindinė pensijos dalis buvo proporcingai mažinama. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sukaupia pusę būtinojo stažo, jo bazinė pensija buvo dauginama iš 0,5 (t. y. jų santykio). Pakeitus įstatymą tokios nuostatos neliko ir dabar jame nurodoma: „Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui.“
„Sodra“ pateikė tokį pavyzdį: „Tarkim, turime žmogų, kuris sukaupė 25 metus stažo senatvės pensijai ir kasmet įgijo po 3,5 apskaitos vienetus, o per 25 metus jų turi 87,5, jo senatvės pensija būtų: 246,21 (1 bazinė pensija)+498,75 (87,5 apskaitos vieneto x 5,7 euro)=744,96 euro.“ Vadinasi, bent keli šimtai gyventojų nedirbo tiek, kiek kiti ir vis tiek gauna didesnes pensijas.
Skaičiai ir statistika - kas gauna pensijas be būtinojo stažo?
Šiuo metu senatvės pensiją gauna apie 616 tūkst. žmonių. 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą senatvės pensijai, kuris šiemet siekia 33 metus, skaičiuoja „Sodra“. Ji primena, kad būtinasis stažas pensijai kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
| Pensijos dydis | Iš viso gavėjų | Tarp jų neturintys būtinojo stažo |
|---|---|---|
| iki 400 eurų | 138,9 tūkst. | 72,6 tūkst. |
| 400-500 eurų | 148,3 tūkst. | 7,3 tūkst. |
| 501-600 eurų | 142,9 tūkst. | 961 |
| 601-700 eurų | daugiau kaip 93 tūkst. | 238 |
| virš 700 eurų | virš 92,7 tūkst. | 168 |
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra 539 eurai, o vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą - 574 eurai.
Pensinis amžius ir išankstinė pensija
Pensinis amžius Lietuvoje buvo laipsniškai didinamas ir nuo 2026 m. stabilizuojasi ties 65 metais visiems gimusiems 1962 m. Gimusiems 1962 m. ir vėliau - 65 metai. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensinis amžius 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Taip pat skaitykite: Kas yra socialinės problemos?
Išankstinė pensija - galimybė išeiti į pensiją anksčiau nei sulaukus oficialaus pensinio amžiaus. Trumpai: Minimalus darbo stažas senatvės pensijai gauti 2026 m. - 15 metų. Taip - galimos dvi galimybės: išankstinė pensija likus iki 3 metų (nuo 62 m.) arba pensija turint 40 metų stažą (nuo 60 m.). Kiekvienais metais anksčiau išėjus pensija mažinama apie 4-8%.
Galimos išeitys ir pagalba tiems, kuriems trūksta stažo
Net jei šiuo metu neturite darbo stažo arba jis yra labai mažas, tai nereiškia, kad ateityje situacijos negalima pagerinti. Kuo anksčiau pradėsite planuoti savo senatvę, tuo daugiau turėsite galimybių. Vienas iš būdų yra savarankiškai mokėti socialinio draudimo įmokas. Lietuvos įstatymai leidžia savarankiškai apsidrausti socialiniu draudimu ir taip kaupti darbo stažą. Tai gali būti puiki išeitis tiems, kurie iki šiol neturėjo galimybės dirbti oficialiai. Net ir keli metai papildomo stažo gali tapti raktu į pensiją ateityje.
Taip pat verta kaupti papildomai trečioje pensijų pakopoje - tai savarankiškas taupymo būdas, kurį skatina valstybė taikydama mokesčių lengvatas. Turint privačiai sukauptų lėšų, senatvėje galima užsitikrinti orų gyvenimą net ir tuo atveju, jei valstybinė pensija būtų minimali.
Tarptautinis stažas ir pensija persikėlus į Lietuvą
Daugelis lietuvių dirbo ar gyveno užsienyje, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar ten praleisti metai gali būti įtraukti į darbo stažą Lietuvoje. Atsakymas - taip. Europos Sąjungoje ir kai kuriose kitose šalyse (pvz., Norvegijoje, Islandijoje, Šveicarijoje) galioja tarpusavio susitarimai dėl socialinio draudimo stažo pripažinimo. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Norint tai įgyvendinti, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ dėl pensijos skyrimo ir nurodyti, kurioje šalyje ir kada dirbta. Tuomet „Sodra“ kreipsis į tos šalies institucijas, kurios patvirtins įgytą stažą ir pateiks duomenis. Jeigu tarptautinis stažas nebus pakankamas, bet Lietuvoje jo taip pat trūksta, gali būti skiriama dalinė pensija arba minėta socialinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Viskas apie globą Lietuvoje
VDI Mokymai ❓ Darbo užmokesčio skaidrumas: atsakome į dažniausiai kylančius klausimus.
Kada kreiptis ir kokias priemones pasinaudoti?
Sodros savitarnoje prisijungus per el. bankininkystę - skyrius „Mano socialinio draudimo stažas“. Svarbu: Sodros sistemoje matomas stažas apima tik laikotarpius, kai buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Jei žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Socialinė parama ir savivaldybių pagalba
Jeigu žmogus nedirbo dėl objektyvių priežasčių - buvo nedarbingo amžiaus vaikų augintojas, slaugė ligonį ar turėjo sveikatos problemų - šios aplinkybės gali būti įvertintos skiriant socialinę senatvės išmoką. Socialinė išmoka senatvėje yra valstybės garantuota pagalbos priemonė tiems gyventojams, kurie nesukaupė būtino darbo stažo. Tai yra speciali valstybės teikiama išmoka tiems, kurie neturi teisės į valstybinę pensiją. Norint gauti socialinę išmoką senatvėje, reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių. Prašymo forma paprastai yra nesudėtinga, tačiau būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą, gyvenamosios vietos deklaraciją bei duomenis apie turimą turtą ir pajamas. Įvertinus visą pateiktą informaciją, savivaldybė priima sprendimą dėl išmokos skyrimo. Verta paminėti, kad socialinė išmoka senatvėje negali būti mažesnė už valstybės nustatytą minimalią garantuojamą socialinę išmoką.
Praktiniai patarimai
- Jei trūksta stažo, kreipkitės į „Sodrą“ ir savivaldybę - jie įvertins galimybes gauti socialinę išmoką arba pripažinti užsienio stažą.
- Apsvarstykite savarankišką socialinio draudimo įmokų mokėjimą, kad papildomai kauptumėte stažą.
- Jei įmanoma, kaupti privačiai trečioje pensijų pakopoje - tai suteiks papildomą užtikrintumą senatvėje.
- Rinkti dokumentus apie darbo istoriją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad būtų galima pripažinti stažą.
Taigi net ir neturint stažo, žmogus nėra paliekamas be jokios pagalbos. Socialinė išmoka senatvėje, darbo stažo pripažinimas iš užsienio, savarankiškas socialinis draudimas ar papildomas kaupimas - visa tai galimos išeitys.