Savivaldybių infrastruktūros plėtra yra svarbus veiksnys, užtikrinantis gyventojų gerovę ir ekonomikos augimą. Siekiant efektyviai plėtoti šią sritį, būtina aiškiai reglamentuoti paramos mechanizmus ir užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą. Šiame straipsnyje aptariamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros galimybės Lietuvoje, ypač Vilniaus miesto kontekste, nagrinėjami teisiniai aspektai ir iššūkiai.
Teisinis reglamentavimas ir paramos mechanizmai
Seimo Antikorupcijos komisija atkreipė dėmesį į nepakankamą savivaldybių priimamų sprendimų, susijusių su parama savivaldybėms ar joms pavaldžioms įstaigoms, kontrolę, neaiškų ir neatnaujintą teisinį reglamentavimą bei duomenų viešinimo problemą. Tokios aplinkybės sudaro sąlygas galimai korupcijai ar piktnaudžiavimui. Komisija rekomendavo peržiūrėti įstatyminį ir poįstatyminį labdaros ir paramos savivaldybėms reglamentavimą.
Siekiant įvertinti nuo 2021 m. sausio 1 d. veikiančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo efektyvumą, komisija domėjosi, ar savivaldybės išnaudoja įstatymo suteiktas galimybes nustatyti infrastruktūros mokestį statytojams. Įvertinus gautus duomenis paaiškėjo, kad dauguma savivaldybių tarybų yra patvirtinusios infrastruktūros plėtros įmokos nulinį (0 Eur/m2) tarifą. Tik keletas didžiųjų savivaldybių (Vilniaus ir Kauno miestų, Kauno rajono, Klaipėdos miesto) 2021 m. surinko žymią infrastruktūros plėtros įmokos sumą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės priimtus teisės aktus savivaldybei sudaromos diskrecinės sąlygos sumažinti privalomosios savivaldybių infrastruktūros plėtrai skirtos įmokos dydį arba statytojus atleisti nuo jos, tačiau paliekama galimybė, pažeidžiant savanoriškumo principą, siūlyti (netiesiogiai reikalaujant) suteikti paramą. Toks teisinis neaiškumas sudaro sąlygas ne tik nepagrįstiems sprendimams priimti, bet ir galimai nesąžiningam elgesiui, manipuliuojant galimybėmis nustatyti skirtingo dydžio įmokas.
Parama Vilniaus miesto infrastruktūros plėtrai
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtino Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašą, kuris pakeitė iki tol galiojusį reglamentavimą. Aiškiai numatyta ir tai, kad atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Vis tik, kaip žinia, savanoriškumas paramos infrastruktūros plėtrai srityje turi savų niuansų, o dėl savanoriškumo principo šios paramos aspektu nepaisymo teismuose nagrinėta jau ne viena byla. Pastarasis iš esmės išliko nepakitęs, todėl ir toliau parama infrastruktūros plėtrai gali būti teikiama pinigais, turtu ir paslaugomis už tą sumą, kuri apskaičiuota pagal įtvirtintus konkrečius dydžius.
Kaip ir iki šiol, teikiamos paramos dydžiai priklauso nuo projektuojamo statinio paskirties ir ploto, t. y. gyvenamiesiems pastatams, taip pat viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo, poilsio ir sporto paskirties negyvenamiesiems pastatams (statiniams) - 4,35 Eur už 1 kv. m, o gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties negyvenamiesiems pastatams (statiniams) - 1,45 Eur už 1 kv. m.
Infrastruktūra, kurios plėtrai gali būti naudojama parama, Apraše suskirstyta į dvi kategorijas - socialinę ir inžinerinę. Be to, Apraše išplėstas ir infrastruktūros objektų, kuriems gali būti naudojama parama, sąrašas (pavyzdžiui, aiškiai išskirti inžineriniai tinklai, sporto, rekreacijos, turizmo ir religinės paskirties objektai). Pastebėtina ir tai, kad naujuoju reglamentavimu įtvirtinta vystytojams patraukli galimybė konsoliduoti dviejų ar daugiau subjektų skiriamą paramą jungtiniams projektams.
Paramos teikėjų siūlymus dėl šios paramos teikimo formos, kaip ir kitus paramos teikėjų siūlymus dėl paramos infrastruktūros plėtrai teikimo turtu ir paslaugomis, neįeinančiomis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas sąlygas projektui rengti, konkrečiais atvejais svarstytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisija. Paramos teikėjo pageidavimu į šios komisijos posėdį galėtų būti kviečiamas ir pats paramos teikėjas ar jo atstovas, suteikiant jam galimybę argumentuoti paramos teikimo formos pasirinkimą.
Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą paramos gavėjui leidžiama paramos teikėjo atžvilgiu prisiimti įsipareigojimą panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka. Teigiamai vertintinas ir Apraše numatytas informacijos apie prioritetines paramos panaudojimo kryptis, paramos teikėjus, įvykdžiusius sutartinius įsipareigojimus, bei surinktos paramos panaudojimą viešinimas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Šios informacijos viešinimas ir sklaida galėtų paskatinti vystytojus prisidėti prie socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Lietuvos sostinėje Vilnius kuriama visiškai elektrinė upių transporto sistema
Parama turtu: vertė ar kaina?
Kritiškiau vertintina Apraše naujai reglamentuota paramos turtu vertės apskaičiavimo tvarka. Paminėtina, kad pagal Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašą, galiojusį iki 2016 m., paramos turtu suma turėjo atitikti nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę. Tuo tarpu naujajame Apraše ne tik neliko sąvokos „rinkos vertė“, bet ir paramos turtu vertės nustatymas nebesiejamas su nepriklausomų turto vertintojų atliktu turto vertinimu.
Šiuo aspektu naujajame Apraše numatyta, kad teikiant paramą turtu (išskyrus į gatvių teritorijas patenkančius žemės sklypus) suteiktos paramos vertė turės būti apskaičiuojama taikant „Sistelos“ įkainius. Pastebėtina, jog turto vertę nustato turto vertintojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytais principais ir kriterijais, o turto vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią galima gauti turtą protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant.
Svarbu ir tai, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką turto vertė turi būti apskaičiuojama taikant bent du turto vertinimo metodus - lyginamąjį, išlaidų (kaštų), pajamų metodą arba šių metodų derinius. Pagal nurodytą įstatymą sąvoka „turto kaina“ iš esmės skiriasi nuo minėtos turto vertės sąvokos ir reiškia pinigų sumą, kuri yra paprašyta, sumokėta arba gauta už turtą.
UAB „Sistela" interneto svetainėje skelbiama, kad pagrindinė šios bendrovės veiklos kryptis yra orientuota į statybos kainodarą bei sąmatinius skaičiavimus. UAB „Sistela“ leidžia sąnaudų normatyvus bei įvairius kainynus, taip pat ir nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną. Taigi, pagal naująjį Aprašą apskaičiuojant paramos turtu „vertę“ ir išimtinai taikant „Sistelos“ įkainius, iš esmės bus nustatoma paramos turtu kaina arba kaštai, patirti kuriant atitinkamą turtą, o ne paramos turtu vertė, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
Taip pat skaitykite: Kas gali pretenduoti į socialinę paramą?
Tikėtina, jog praktikoje bus susiduriama su problema - kaip „Sistelos“ įkainių pagalba nustatyti unikalių, išskirtinių objektų „vertę“. Be to, Apraše liko neaptartas klausimas, kaip bus apskaičiuojama į gatvių teritorijas patenkančių žemės sklypų vertė. Įvertinus UAB „Sistela“ interneto svetainėje pateiktą informaciją apie šios įmonės leidinius, programas ir teikiamas paslaugas, lieka neaišku ir tai, kaip „Sistelos“ įkainių pagalba bus galima nustatyti „vertę“ turto, kuris sukuriamas ne statybos darbais, tad ir žemės sklypų apskritai bei kilnojamojo turto „vertę“.
Įstatymo projekto stringimas
Aukščiau aptartas Aprašas turėtų galioti iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė bei pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei dar 2015 m. pradžioje.
Minėtame įstatymo projekte numatoma sureguliuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros valdymo, įgyvendinimo, valstybinės priežiūros ir finansavimo klausimus, be kita ko, įtvirtinant infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo tvarką bei savivaldybių tarybų kompetenciją nustatyti infrastruktūros plėtros įmokos tarifą. Šiuo aspektu pirmajame derinimui pateiktame įstatymo projekto variante buvo numatyta, kad infrastruktūros plėtros sutartys sudaromos bei vienkartinė infrastruktūros plėtros įmoka renkama tais atvejais, kai naujo neypatingo ir ypatingo pastato statybai ar rekonstravimui yra reikalinga infrastruktūros plėtra.
Be to, šiame projekte savivaldybių taryboms buvo palikta teisė numatyti papildomus infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo, tad ir infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo atvejus. Reikia tikėtis, jog artimiausiu metu šio įstatymo projekto tolesnis derinimas ir svarstymas bus atnaujintas, o praktikoje kylantys, su savivaldybių infrastruktūros plėtra susiję, probleminiai aspektai ir klausimai bus aiškiai ir skaidriai reglamentuoti viename, visų savivaldybių teritorijose taikomame įstatyminio lygmens teisės akte.
tags: #parama #socialines #ir #inzinerines #infrastrukturos #pletrai