Darboholizmas - tai reiškinys, kuris šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau aptariamas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog didelis darbštumas ir atsidavimas profesijai, iš tiesų tai yra sudėtinga priklausomybės forma, turinti rimtų pasekmių tiek žmogaus sveikatai, tiek jo santykiams su artimaisiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra darboholizmas, kokie jo požymiai, priežastys ir pasekmės, taip pat aptarsime, kaip atskirti darboholizmą nuo įsitraukimo į darbą ir kaip galima sau padėti, jei jaučiate, kad šis reiškinys jums būdingas.
Kas yra darboholizmas?
Nors apie darboholizmą kalbama jau ne vieną dešimtmetį, vieningo apibrėžimo vis dar nėra. Dažnai terminai „darboholizmas“ ir „priklausomybė nuo darbo“ vartojami kaip sinonimai, tačiau kai kurie mokslininkai bando juos atskirti.
Darboholizmą galima apibrėžti kaip perteklinį, nekontroliuojamą potraukį darbui, kuris pasireiškia tiek realiais veiksmais (ilgos darbo valandos ir pan.), tiek mintimis (nuolat galvojant apie darbą). Darboholikas aukoja kitas gyvenimo sritis dėl darbo, net jei tai turi neigiamų pasekmių.
Priklausomybė nuo darbo pasižymi dar ryškesnėmis neigiamomis pasekmėmis. Žmogus ir toliau dirba nepaisant to, kad dėl to gali žlugti šeima, kilti rimtų sveikatos problemų ir pan. Priklausomybė nuo darbo pasižymi obsesyvumu ir kompulsyvumu.
Ar darboholizmas yra liga?
Oficialiose klasifikavimo sistemose, tokiose kaip TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir sutrikimų statistikos vadovas), darboholizmas nėra įtrauktas kaip atskira liga. Tačiau klinikinėje literatūroje ši tema yra plačiai tyrinėjama. Viena iš priežasčių, kodėl darboholizmas nėra įtrauktas į oficialius diagnostikos vadovus, yra ta, kad dar nėra visuotinai priimto apibrėžimo. Be to, baiminamasi, kad psichiatrija ir psichologija gali per daug patologizuoti žmogaus elgseną.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Svarbu atsiminti, kad darbas yra būtinas daugeliui žmonių, norint apsirūpinti ir užtikrinti savo bei savo šeimos poreikius. Freudas teigė, kad sveikas žmogus geba mylėti ir dirbti. Tačiau, kaip ir bet kuris geras dalykas, darbas gali tapti žalingas, jei jo yra per daug.
Darboholizmas vs įsitraukimas į darbą
Svarbu atskirti darboholizmą nuo stipraus įsitraukimo į darbą. Žmogus, kuris yra įsitraukęs į darbą, gali labai intensyviai dirbti, tačiau jis geba sustoti ir persijungti į kitas veiklas, pavyzdžiui, atostogų metu. Darboholikas nuolat galvoja apie darbą, net kai yra su šeima ar ilsisi.
Darboholizmo požymiai:
- Obsesyvumas: Nuolatinis galvojimas apie darbą, net kai žmogus nedirba. Galvojimas, kaip dar galėtų daugiau dirbti.
- Darbas dėl darbo: Atsidavimas darbui ir užduočių vykdymas net tada, kai nėra jokios būtinybės.
- Savęs ir kitų vertinimas per darbo prizmę: Savo vertės siejimas su darbingumu.
Priklausomybės nuo darbo priežastys
Psichologė Neringa Bagdonaitė įvardina pagrindines alkoholizmo priežastis. Viena jų - genetika, paveldimumas. Didesnis polinkis į alkoholizmą būdingas atskiroms tautoms. Svarbi ir žmogaus aplinka - alkoholio toleravimas perimamas iš artimųjų bei draugų. Tokiai įtakai itin neatsparūs paaugliai ir žemesnę savivertę turintys suaugusieji. Trečioji grėsmę kelianti priežastis, kad alkoholis vartojamas stresui ar nuovargiui malšinti. Taip pat didesnį polinkį į alkoholizmą turi neurotiški, impulsyvūs, neramūs, stokojantys pasitikėjimo savimi, jautrūs kritikai, nesugebantys išreikšti jausmų, uždari ir vieniši žmonės.
A. Adomaitytė teigia, kad jei žmogus skiria dėmesį vien darbui, tai sukelia artimųjų nepasitenkinimą ir nuolatinius konfliktus. Pastebima, kad darboholikas daug laiko gaišta smulkmenoms, prastai dėliojasi prioritetus, jo produktyvumas krenta, jis tampa perdėtai jautrus nesėkmėms ir kritikai, viską stengiasi padaryti pats.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Kodėl tampama darboholiku?
Yra daugybė priežasčių, kodėl žmogus gali tapti darboholiku. A. Adomaitytė teigia, kad tam įtakos turi augimo metu asmenybę formavusios aplinkybės ir jas lydėjusios emocijos. Psichologė A. Šapranauskienė teigia, kad kai kurie žmonės jaučiasi labai nesaugūs ir nerimauja, kad gali netekti darbo, net jei šis neatitinka jų poreikių.
Greitas būdas įveikti priklausomybę
Priklausomybės nuo darbo pasekmės organizmui
Toks nuolatinis darbas ir visuotinis nenoras pailsėti gali sukelti daug fizinių ir psichologinių problemų. Vienas iš jų - darboholizmas. Taip, dažnai tarpusavyje džiaugiamės, jeigu kas nors yra darboholikas. Tai mums atrodo labai gera savybė. Pirmiausia turime apsibrėžti, kas tai yra - darboholizmas yra ne liga, nors mes dažnai taip jį įvardijame. Su darboholizmu susiduria daugelis. Remiantis 2023-iųjų mokslinių straipsnių apžvalga, šiuo metu maždaug vienas iš septynių žmonių patenka į darboholizmo pinkles. Daugiausia žinome priklausomybes nuo kokios nors medžiagos, o šiuo atveju tai darbas. Į kitas priklausomybes darboholizmas panašus ir dėl abstinencijos periodo. Darboholikas susiduria su kūno ir proto pasipriešinimu, jam nepatogu nedirbti, jis atsisako poilsio, kur nors išvažiuoti, nes nori dirbti.
Sveikatos problemos:
- Ilgalaikis nuovargis ir išsekimas
- Nemiga
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Imuninės sistemos silpnėjimas
Santykių problemos:
- Konfliktai su artimaisiais
- Dėmesio trūkumas šeimai ir draugams
- Vienišumas ir izoliacija
- Ryšio su vaikais praradimas
- Sutuoktinio atstūmimas
L. Bulotaitė teigia, kad darboholizmas turi tokią pat neigiamą įtaką organizacijai, kaip ir šeimai. Darboholikui priskiriamos šios savybės: kritiškumas, reiklumas, klaidų netoleravimas, nesugebėjimas atstovauti kitiems, nemokėjimas dirbti komandoje.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Ką daryti, jei jaučiate, kad esate darboholikas?
Jei pastebėjote, kad jūsų gyvenime beliko tik darbas, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. A. Adomaitytė teigia, kad išgyti patiems pavyksta vos keliems procentams žmonių.
Pirmas žingsnis - suvokti, kad turite problemą ir kad jums reikia pagalbos. Darboholizmas gali būti susijęs su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Psichologas gali padėti nustatyti aiškius ir realius tikslus bei vertybes, kurios leistų planuoti ir organizuoti savo laiką bei veiklas.
Patarimai, kaip įveikti darboholizmą:
- Nustatykite ribas: Apibrėžkite darbo valandas ir griežtai jų laikykitės.
- Planuokite poilsį: Įtraukite į savo tvarkaraštį reguliarias pertraukas ir atostogas.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai ir miegui.
- Atraskite pomėgius: Užsiimkite veikla, kuri teikia jums malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais: Skirkite laiko šeimai ir draugams.
- Kreipkitės į specialistą: Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti patys, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo darbo yra rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių jūsų sveikatai ir gerovei. Tačiau su tinkama pagalba ir pastangomis galite įveikti šią priklausomybę ir susigrąžinti pusiausvyrą į savo gyvenimą.
Psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad pirmiausia būtina prevencija - jei bus daugiau kalbama apie darboholizmą, žmonės lengviau jį pažins. Pirmas žingsnis yra atpažinimas. Dažniausiai šiame etape būna gana daug pasipriešinimo, nes įsitikinimai arba aplinka diktuoja, kad daug dirbti yra gerai. Tuomet sušlubavus sveikatai žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją ir išgirsta, kad visi jo negalavimų simptomai - dėl darboholizmo. Žmogus negali to lengvai priimti. Kultūrą formuojame pirmiausia patys. Jeigu turėtume įtakos savo darbovietėje neleisti kolegoms įnikti į darboholizmą, tai jau būtų labai gerai. Antras žingsnis - mokytis sustoti. Čia gali padėti įvairūs dalykai: griežtas grafikas, priverstinis kompiuterio išjungimas po darbo, naujos veiklos ar pomėgio, kurie atitolintų nuo minčių tęsti darbus, paieška. Taip pat svarbios darbo pertraukėlės. Vienas iš darboholizmo požymių yra tas, kad dirbama ilgą laiką negeriant ir nevalgant. Tad dažnai pacientams pirmiausia siūlau pasižymėti priminimus, kada metas pavalgyti ar pailsėti. Trečias žingsnis - psichologinė pagalba. Dažnai sakoma, kad labiausiai padeda kognityvinė elgesio terapija. Specialistai žmogui gali padėti suprasti, atpažinti mąstymo modelius, kurie priveda prie darboholizmo įpročių, ir atrasti būdus sau padėti. Greičiausiai jie mokys būti čia ir dabar, dėmesingumo sau ir įvairių pasitikėjimo savimi dalykų. Be to, labai svarbu miego kokybė. Darboholikai dažnai patiria perdegimą, ir miegas rodo, kokį stresą žmogus išgyvena. Matant, kad kolega ar artimas žmogus linksta į darboholizmą, pirmiausia reikia padėti jam tai atpažinti ir pripažinti. Tačiau pasakyti, kad esi darboholikas, dažniausiai būna neveiksminga. Taip pat galima tokį žmogų įtraukti į kokią nors ne darbo veiklą. Pavyzdžiui, kolegą pakviesti arbatos, antrajai pusei po darbo pasiūlyti ką nors kartu nuveikti, pasivaikščioti.
tags: #priklausomybes #darbui #padariniai #organizmui