2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 pripažintas neįvykusiu. Nors referendumas pripažintas įvykusiu, balsų pokyčiams pritrūko, tad Konstitucija keičiama nebus.
Panagrinėkime referendumo rezultatus ir priežastis, kodėl nepavyko pasiekti norimo rezultato.
Referendumo rezultatai
Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, t. y. 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta.
Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410. Šis skaičius - per mažas. Tam, kad pilietybė būtų išsaugota, iš jų pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta. Kad pokyčiai būtų įgyvendinti, už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
Oficialūs referendumo duomenys:
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų - 2 457 055
- Referendume dalyvavo - 1 291 947 (52,58 proc.)
- Negaliojančių biuletenių - 28 091 (2,17 proc.)
- Galiojančių biuletenių - 1 263 856 (97, 83 proc.)
- Taip: 71,78 proc.
- Ne: 26, 04 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių. Todėl pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
Referendume dėl Seimo narių mažinimo:
- Rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų - 2 457 056
- Referendume dalyvavo - 1 160 862 (47,25 proc.)
- Negaliojančių biuletenių - 37 619 (3,24 proc.)
- Galiojančių biuletenių - 1 123 373 (96, 77 proc.)
- Taip: 73,70 proc.
- Ne: 23,07 proc.
Paaiškėjo, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 žlugo. Nors dauguma balsavusiųjų pritarė tokiam pokyčiui, rinkėjų aktyvumas buvo per menkas.
Suskaičiavus 1972 apylinkių duomenis, referendume dalyvavo 47,25 proc. rinkėjų. 73,70 proc. jų tarė „taip“, o 23,07 - „ne“.
Tad tam, kad referendumu būtų pakeista Konstitucija dėl Seimo narių skaičiaus, „už“ pasisakyti privalo ne mažiau negu 822 tūkst. piliečių.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Tam, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, reikėjo, kad rinkėjų aktyvumas pasiektų 50 procentų visų rinkėjų, o klausimui pritartų daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume. Tiesa, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Per šiuos referendumus bei prezidento rinkimų pirmąjį turą rinkėjai pirmą kartą turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto - penkias dienas, o ne dvi, kaip ankstesniuose balsavimuose.
Apibendrinant, galime pateikti lentelę su pagrindiniais referendumo duomenimis:
| Rodiklis | Referendumas dėl dvigubos pilietybės | Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo |
|---|---|---|
| Dalyvavo rinkėjų | 52,58 proc. | 47,25 proc. |
| Pritarė (Taip) | 71,78 proc. | 73,70 proc. |
| Nepritarė (Ne) | 26,04 proc. | 23,07 proc. |
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“ politikų sesija
Priežastys, kodėl referendumas nepavyko
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. Anot jos, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės.
I. Šimonytės teigimu, šį kartą referendumui koją kišo ne piliečių aktyvumo trūkumas, tačiau per mažas balsuojančių „už“ skaičius. „Teks konstatuoti faktą, kad pritrūko ne aktyvumo, o teigiamai balsuojančių. Aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog pritrūko teigiamai balsuojančių, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikės diskutuoti, kaip tą klausimą išspręsti; Lietuva yra viena iš labai nedaugelio valstybių, kur minėtas apribojimas toks griežtas, koks dabar galioja“, - dėstė premjerė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. „Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, - pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas. „Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, - teigė jis.
Referendumui dėl pilietybės nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sako, kad galimo naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.
„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia. Kaip referendumas įvardijamas viešojoje erdvėje? Skeptikai jį įvardija „referendumu dėl daugybinės pilietybės“. Tokią formuluotę skleidžia referendumo oponente pasiskelbusi grupė „Lietuva yra čia“. Šalininkai referendumą apibrėžia kaip „referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo“. Tokia formuluotė vartojama ir Vyriausybės vykdomoje referendumo viešinimo kampanijoje, ją propaguoja Pasaulio lietuvių bendruomenė. Žiniasklaidoje taip pat galima rasti „referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo“ formuluotę.
Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, - aiškino D. Asanavičiūtė.
Galimi tolesni veiksmai
Sekmadienį nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės mažinti kartelę ir bus siūloma jį pakartoti, sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R.Karbauskis žurnalistams tvirtino, kad jau rengiantis referendumui įvertinta, jog sunku pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų ir dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
„Bet kokiu atveju mes, Seimas, kreipsimės į Konstitucinį Teismą klausdami, ar negalima šitame straipsnyje pakeisti reikalavimo ir tą klausimą kelti kitam referendumui, galbūt per Seimo rinkimus arba kitus prezidento rinkimus dar sykį, bet jau su kitu reikalavimu - nebe 50 proc. (rinkimų teisę turinčių - BNS) Lietuvos gyventojų, bet, pavyzdžiui, 30 procentų“, - žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog jam yra labai gaila, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės klausimo, panašu, bus neįvykęs. Jo teigimu, reikės ieškoti būdų, kaip prie šio klausimo grįžti.
„Tikrai man labai gaila. Labai apgailestauju, kad referendumas bus neįvykęs. Manau, reikės ieškoti būdų, kaip grįžti prie to klausimo. Akivaizdu, kad mes privalome jį išspręsti“, - Eltai sekmadienį sakė G.Landsbergis.
Antrą kartą neįvykus referendumui dėl pilietybės, D. Asanavičiūtė registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.
„Registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, - akcentavo D. Asanavičiūtė.
Parlamentarės teigimu, sudarytas precedentas keisti pagrindinius Konstitucijos skirsnius keltų pavojų ir Lietuvos saugumui. „Šito aš tikrai norėčiau vengti, kai yra karas prie durų ir kai mes matome, kad tos prorusiškos jėgos gana stipriai kyla ir iš balsavimų tas akivaizdu“, - tikino ji.