Birželio 6-9 d. 27 šalyse rinkėjai eis prie balsadėžių, kad išrinktų būsimąjį Europos Parlamentą. Laimėjusiems 720 įstatymų leidėjų teks svarbus vaidmuro valdant ES - jie rengs įvairius teisės aktus, pradedant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais ir baigiant bankų taisyklėmis.
Kam iš tiesų balsuojate?
Taip vieni rinkimai, nes rinkėjai visame žemyne iš viso rinks 720 Europos Parlamento (EP) narių. Tačiau iš tiesų tai yra atskiri nacionaliniai balsavimai, vykstantys 27 šalyse - taigi galioja ir skirtingos balsavimo taisyklės. Trumpai tariant, jūs balsuojate už partiją, kuri vėliau įprastai sėdi to paties politinio įsitikinimo tarptautinėje frakcijoje.
Taigi, jei Prancūzijoje balsuosite už prezidento Emmanuelio Macrono partiją „Renaissance“, šie EP nariai sėdės tarpvalstybinėje frakcijoje „Renew Europe“ kartu su kitais liberalais iš tokių šalių kaip Danija ir Čekija.
Ką daro europarlamentarai ir kodėl EP svarbus
Parlamentas yra viena iš trijų pagrindinių ES institucijų ir vienintelė tiesiogiai renkama institucija. Kitos dvi institucijos yra Europos Taryba (ET) ir Europos Komisija (EK) - bloko vykdomoji institucija. Europos Parlamentas unikalus tuo, kad jo nariai teisiniu požiūriu patys negali siūlyti naujų įstatymų. Iniciatyvos teisę turi EK, kuri rašo pirmuosius visų naujų teisės aktų projektus, o tai jai suteikia daug galių.
Europarlamentarai daro įtaką keisdami teisės aktus, be to, jie turi teisę galutinai balsuoti dėl visų įstatymų, dėl kurių derasi su Europos Tarybos ir Komisijos atstovais. Parlamentas paprastai laikomas silpniausia iš trijų institucijų, nes dažnai neapgina savo nuomonės trišaliame „dialoge“, kur deramasi tarp institucijų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kas nutinka, kai kandidatas laimi mandatą į EP?
Patekę į Parlamentą, europarlamentarai susiranda bendraminčių politikų iš kitų šalių ir susiburia į politines grupes. Šiuo metu yra septynios frakcijos: Kairiųjų, Žaliųjų, Europos konservatorių ir reformuotojų, Socialistų ir demokratų, „Renew Europe“, Europos liaudies partijos ir Identiteto ir demokratijos.
Rinkimus laimės ta grupė, kuri po apklausos turės daugiausiai vietų. Tai svarbu, nes ES vadovai, pavyzdžiui, Vokietijos vadovas O. Scholzas arba Prancūzijos vadovas E. Macronas, pagal ES sutartis privalo atsižvelgti į rinkimų rezultatus, kai siūlo kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. Jeigu jūsų politinė partija laimi rinkimus ir užsitikrina didžiausią Europos Parlamento narių grupę, padidėja jūsų įtaka teisės aktams Europos Parlamente.
Kaip rinkimai susiję su būsimų ES lyderių išrinkimu?
Po rinkimų naujasis Europos Parlamentas turi patvirtinti arba atmesti kandidatus į EK pirmininkus ir kitus 26 nacionalinius komisarus, kurie ES vadovaus ateinančius penkerius metus. Pirmasis svarbus naujai išrinkto Parlamento darbas - patvirtinti arba atmesti 27 asmenis, kurie ateinančius penkerius metus vadovaus ES. Vadinasi, bus uždegta žalia šviesa (arba ne) Europos Komisijos pirmininkei - šiuo metu antros kadencijos siekiančiai vokietei Ursulai von der Leyen bei jos komisarų komandai.
Po rinkimų naujasis Europos Parlamentas turi patvirtinti arba atmesti kandidatus į EK pirmininkus. Parlamento pritarimas reikalauja užsitikrinti 361 balsą ir būtų išrinkta į Parlamentą. Jei Parlamentas atmestų pirmąjį pasirinkimą, Taryba per mėnesį turėtų pasiūlyti kitą kandidatą: tačiau taip dar nėra buvę ir tai sukeltų beprecedentę politinę krizę ES.
Ką vertėtų žinoti prieš einant balsuoti
- Skirtingose šalyse galioja skirtingos balsavimo taisyklės; tai yra atskiri nacionaliniai balsavimai.
- Jūsų balsas paprastai reiškia palaikymą partijai, kuri prisijungs prie tarptautinės frakcijos Parlamentą.
- Lietuvai atstovauja 11 europarlamentarų; kuo didesnė šalis, tuo daugiau vietų atstovams.
- EP nariai didžiąją savo komiteto darbo dalį atlieka Belgijoje, o mėnesinių sesijų, kuriose jie balsuoja dėl įstatymų - Prancūzijoje.
Kodėl jauniems žmonėms verta balsuoti
Esate dar jauni. Galbūt pirmą kartą balsuosite? Albertas: Mano balsavimo istorija prasidėjo šiais metais nuo savivaldos rinkimų. Mano šeima visada balsuoja, todėl nuo mažens žinau, jog tai svarbu. Be to, mokykloje turėjau labai gerą pilietinio ugdymo mokytoją. Jis buvo fenomenalus žmogus - mokėdavo labai gerai išaiškinti politinę situaciją ir pagrįsdavo, kodėl svarbu balsuoti, bet neprimesdavo savo nuomonės, o skatindavo mokinius savarankiškai formuoti politines pažiūras.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kotryna: Teisę balsuoti gavau šiek tiek anksčiau nei Albertas. Visada nagrinėju kandidatų politines programas ir einu balsuoti, nes man rūpi, kas vyksta Lietuvoje ir Europoje. Supratau, kad norint keisti ką nors, reikia pradėti nuo savęs. Itin svarbu įveikti tinginystę. Esu dėkinga šeimai bei istorijos mokytojai, kurie mane skatino reikštis viešai ir būti aktyviai. Universiteto, kuriame mokausi, bendruomenė taip pat daug daro siekdama paskatinti studentus balsuoti.
Albertas motyvuoja: Kiekvienas pilietis turi balsuoti nepriklausomai nuo to, ar jo mėgstamas kandidatas yra sąraše. Kiekvienas balsas yra svarbus. Aš laikausi nuomonės, kad jei neini balsuoti, vėliau neturi teisės skųstis išrinktais atstovais. Kotryna: Mane motyvuoja pasekmės baimė: jeigu nebalsuos teisingi ir protingi piliečiai, gali laimėti netinkami atstovai. Atsisakyti balsuoti dėl principų - tai atsisakyti siekti geresnės Lietuvos ir Europos ateities.
Kaip jaunimą įtraukti?
Albertas: Jaunimą sudomintų, jei kandidatai, kaip ir per prezidento rinkimus, būtų gerai „iškvosti“ ir patikrinti. Rinkime tuos, kurie gali pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aiškiai pasakyti, ką ketina nuveikti mūsų labui. Kotryna: Įsiskaitykime į politines programas. Akcentuokime problemas, kurios gali iškilti nebalsuojant. Balsuoti reikia keliauti ne po vieną, nes taip smagiau.
Kotryna taip pat siūlo: Ateityje, manau, elektroninis balsavimas taip pat padėtų suaktyvinti jaunimą. Jaunas žmogus puikiai žino, kas jam yra geriausia. Renkime daugiau europarlamentarų ir jaunimo diskusijų, daugiau domėkimės europarlamentarų nuveiktais darbais. Internete taip pat yra apklausų, parodančių, kuris kandidatas yra arčiausiai tavo pažiūrų.
Kas skatina žmones balsuoti ir ką svarbu žinoti apie tematiką
Nors kiekviena šalis turi savo nacionalinius susirūpinimus, yra kelios bendros temos iš Briuselio: karas Ukrainoje ir tai, kaip padidinti ES gynybos pajėgumus; vangiai besivystanti ES ekonomika; siekis suderinti ambicingus ES klimato ir aplinkosaugos planus su darbuotojų, pavyzdžiui, ūkininkų, interesais; kaip padidinti ES konkurencingumą pasaulio arenoje; neseniai priimtą ES migracijos ir prieglobsčio paktą bei kraštutinių dešiniųjų iškilimą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Paprastai šie rinkimai nepritraukia minios žmonių, o rinkėjų aktyvumas visada būna mažesnis nei per nacionalinius rinkimus, todėl ES iškyla reali teisėtumo problema. EP rinkimuose Vidurio ir Rytų Europoje paprastai dalyvauja mažiau rinkėjų nei turtingesnėse Šiaurės ir Vakarų šalyse. Praėjusį kartą ES institucijas nudžiugino padidėjęs rinkėjų aktyvumas, nors vis tiek balsavo tik šiek tiek daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių žmonių.
Politinis kontekstas ir ką gali reikšti rinkimų rezultatai
Šių metų rinkimai yra labai svarbūs - tikėtina, kad juose įvyks staigus politinis poslinkis į dešinę. Tai reiškia, kad per ateinančius penkerius metus gali būti atsisakyta ES aplinkosaugos prioritetų, bus labiau remiama gamyba, saugumas ir žemės ūkis, taip pat gali būti griežčiau sprendžiamas migracijos klausimas.
Centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) atstovė U. von der Leyen, matydama, kad jai gali būti sunku užsitikrinti aiškią daugumą su centro ir liberalų parlamentarais, palieka atvirą galimybę bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcija, „labai priklausomai nuo to, kokia bus Parlamento sudėtis“.
Šis griežtosios dešinės posūkis matomas iš apklausų. Prancūzijoje Nacionalinės Asamblėjos narė Marine Le Pen siekia patogios pergalės, o populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ kaktomuša kovoja su kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais. Remiantis apklausomis, svorio centras naujajame Parlamente priklausys ne liberalams, kaip buvo nuo 2019 m., o EPP (centro dešiniesiems). Panašu, kad liberalai, kaip ir žalieji, praras vietų Europos Parlamente.
Pagrindiniai veikėjai ir kam verta atkreipti dėmesį
Svarbiausią vaidmenį šiuo metu atlieka U. von der Leyen, kuri Europos Komisijos pirmininkės pareigas eina nuo 2019 metų. Teigiama, kad ją iš nežinomybės ištraukė Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen savo kampanijoje visoje ES siekia antrosios kadencijos EPP platformoje, skirtoje pramonės konkurencingumui didinti ir ES gynybiniams pajėgumams stiprinti.
Tuo metu verta stebėti jos pagrindinį varžovą Nicolas’ą Schmitą, kuris keliauja po Europą ir bendrauja su socialistų ir centro kairiųjų rinkėjais. Jis pasisako už geresnį būstą, darbuotojų teises ir „žaliojo susitarimo“ palaikymą.
Kita svarbi veikėja yra EP pirmininkė Roberta Metsola - centro dešiniųjų krikščionė demokratė iš Maltos. Ji keliauja po ES, kad paskatintų rinkėjus balsuoti, ypač stengdamasi įkalbėti balsuoti jaunimą. R. Metsola tikisi grįžti į Parlamento pirmininko postą, o gal net gauti dar įtakingesnį vaidmenį.
Praktiniai patarimai balsuojant
- Patikrinkite balsavimo datą ir savo rinkimų apylinkę. Tai svarbu, nes rinkimai vyksta nacionaliniu lygmeniu ir taisyklės skiriasi.
- Susipažinkite su kandidatų sąrašais ir partijų programomis. Kaip Kotryna siūlo: įsiskaitykime į politines programas.
- Naudokitės internetinėmis apklausomis, kurios parodo, kuris kandidatas ar partija yra arčiausiai jūsų pažiūrų.
- Balsuoti eikite ne po vieną - dalyvauti yra smagiau ir galite pakviesti draugų.
- Jei yra galimybė, pasvarstykite apie dalyvavimą jaunimo diskusijose ar susitikimuose su kandidatais, sekti europarlamentarų nuveiktus darbus.
Kas nutiks po rinkimų ir ko tikėtis
Galiausiai dvi ilgą laiką Europoje dominavusios politinės frakcijos - centro dešinioji EPP ir socialistai - vis dar bus didžiausios dvi jėgos Parlamente, tačiau galimai tęsis istorinė jų galios mažėjimo tendencija. Žaliųjų pasipriešinimas svarbiausiems ES teisės aktams - nuo milžiniškos žemės ūkio subsidijų schemos iki naujojo migracijos susitarimo - iš dalies paaiškina, kodėl U. von der Leyen mano, kad jai gali tekti bendradarbiauti su G. Meloni frakcijos nariais.
Net ir užsitikrinus pritarimą, išryškėja sunkumai, susiję su pakankamos paramos surinkimu. Dabartinės apklausos rodo, kad centristinis EPP, socialistų ir liberalų blokas galėtų jai suteikti 402 balsus, jei ji pažadėtų jiems kokių nors gėrybių. Tačiau tai ne tokia jau patogi persvara, nes ji turės problemų, jei tik apie 10 proc.
| Šalis | EP vietų skaičius (pavyzdys) |
|---|---|
| Vokietija | 96 |
| Prancūzija | 81 |
| Lietuva | 11 |
| Malta / Kipras / Liuksemburgas | 6 |
Ką verta prisiminti: jei neini balsuoti, vėliau neturi teisės skųstis išrinktais atstovais. Kurkime valstybę ir Europą savo balsu!
tags: #kaip #balsuoti #europos #parlamento #biuletenis