Pastaraisiais metais inovacijos svoka itin iaplito ir /sitvirtino tiek mokslininks, tiek verslo praktiks, tiek vieaosios politikos formuotojs ~odyne bei kasdienje veikloje. iai ateina ir naujs galimybis bei problems.
Inovacijos yra tarpdisciplinin mokslo sritis, besiremianti ekonomikos, vadybos, sociologijos ir psichologijos ~iniomis. is ~inios buvo apjungtos ir inovacijs suvokimas tapo daug platesnis (Nieto M., 2002). Reikia pastebti, kad tema yra beveik nepaliesta Lietuvos autoris darbuose, kas ia dalies pagrind~ia temos aktualum.
Atsi~velgiant / Europoje dokumentus, memorandumus, neatsitiktinai 2009 metais patvirtintame LR Mokslo ir studijs /statyme, sikloma ugdyti kkrybing, iasilavinusi, ori, etiakai atsaking, pilietiak, savarankiak ir versli asmenyb (LR Mokslo ir studijs /statymas (2009)). is, kad galts tinkamai reaguoti / ~inis visuomens keliamus u~davinius.
Inovacijos samprata ir svarba
ius tampa pagrindinmis konkurencingumo prielaidomis. iau kartu tai ir labai sudtingas, nevienareikamis, daugel/ aspekts bei faktoris apimantis procesas.
iai jau vien savo prigimtimi inovacija reiakia naujum, naujov, ar ais process diegim. iam daiktui. iau ia esms inovacij geriau bkts suprasti kaip proces, o naujov kaip to proceso rezultat. Angls kalboje vartojami tokie terminai innovation , novation .
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Teigiama, jog inovacijos yra kkrybiakas ir interaktyvus procesas, kuriame dalyvauja daug socioekonomins aplinkos veikjs rinkos organizacijos, socialins bei politins organizacijos [43; 16]. Inovacija yra dinaminis kkrybos ir sprendims primimo procesas, kuris efektyviausiai veikia bendradarbiaujant verslo ir vieaajam sektoriams, mokslo /staigoms (universitetai, kolegijos, tyrims centrai), konsultaciniams centrams.
Skmingos ir efektyvios inovacijos verslui suteikia konkurencin/, finansin/ pranaaum, stabilum ir pirmum rinkoje. Inovacijas galima apibkdinti kaip verslo proceso dal/, susijusi su rinkos galimybis panaudojimu, pateikiant rinkai naujs produkts, paslaugs ir process [23; 41]. ius G. ius panaudoti kaip galimyb sukurti naujus verslus, produktus ir paslaugas, gauti didesn/ peln.
Inovacija yra tam tikras pokytis, pakeliantis organizacijos ar regiono veikl / kokybiakai nauj lygmen/. Profesorius P. Drucker taip pat pabr~ia: Inovacija tai nra genijaus blyksteljimas. Tai labai sunkus darbas. Lengva turti idjs, bet geras idjas iavystyti yra daug sunkesnis u~davinys [24; 10].
Inovacij galima apibr~ti ir kaip sudting, daugiadimensin visum kur svarbiausia yra kas pasikeis ir kaip pasikeis. ianti vert ir skm /gyta ia vartotojs, taip pat inovacija yra idjs ir ~inis reiakimas patiriant skm dabartyje ar ateityje dl rinkos poreikis [10; 265].
svarbks yra socialiniai, ~mogiakieji aspektai, bendradarbiavimas, rinkos situacija ir organizacijos pasiry~imas veikti, kurti, dirbti. Pagal Europos Komisij, Inovacija yra produkts, aptarnavimo ir asocijuots rinks /vairovs atnaujinimas ir padidinimas; produkcijos naujs metods /kkrimas, tiekimas ir skirstymas; pasikeitimo /diegimas vadyboje, darbo organizavimas, darbo slygos ir /gkd~is /vedimas darbuotojams [29; 23].
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
ius ir naujausis ~inis panaudojim orientuotos /mons yra aalies kkio ir ekonomikos augimo pagrindas, produktyvumo aaltinis. iams. Vis stipriau pasireiakiant pasaulinei finanss krizei, kurios poveik/ jau pajuto ir Lietuva, tik inovacijos gali garantuoti ialikim ir pltr.
Inovacijs procesai yra tarsi nesibaigiantis tiltas, kuris tvirtais ryaiais turi sujungti valstyb, regionus, versl, pramon, moksl, kultkr. Regions pltra ir vystymasis yra svarbus valstybs u~davinys ir vienas ia kertinis aspekts, nes tolygus regions vystymas, socialinis bei ekonominis skirtums ma~inimas tarp regions, u~tikrinamas per inovacinius procesus /monse, per ~inis infrastruktkros tobulinim, verslo ryaiais su mokslu, universitetais, kolegijomis ir mokymo /staigomis.
Inovacin veikl galima apibkdinti kaip kompleksin/ proces, apimant/ naujovs sukkrim, paskleidim ir panaudojim. Inovacin veikla taip pat yra sudtinga dinamin sistema, kurios efektyvumas daugiausia priklauso nuo inovacins veiklos vidaus mechanizmo ir nuo jo sveikos su iaorine aplinka.
Kaip pastebi knygos The Innovation Handbook. How to develop, manage and protect your most profitable ideas redaktorius Adam Jolly Tam, kad skminga inovacija bkts sukurta, paskleista ir panaudojama, reikalingas yra derinys: iateklis (~mogiaksjs, finansinis, /renginis), ~inis (/gkd~is ir patyrimo) ir inovacinis vadybinis gebjims (strateginiai ir prognozavimo). Paskutinis yra lemiamas veiksnys inovacijos vykdyme, nes vadybiniai gebjimai suteikia padidint /~valgs vert naudojam inovacijos procese [36; 218].
Kertinis faktorius ir veiksnys inovacijs procese yra ~mogus, jo gebjimai, ~inios. 1 pav. ioje /monje ar organizacijoje sveikauja daugelis subjekts savininkai, vadovai, specialistai, darbininkai, tai savo ruo~tu slygoja ir personalo poveikio darym inovacijoms, kuriamos vidins nuostatos, kurios vadovs pagalba privalo bkti nukreiptos inovacijoms pozityvia linkme, suformuluotos teigiamos personalo nuostatos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
is administracijos ir savivaldybs) per /vairius teiss aktus, strategijas ir programas. ma~oms /monms, kurios susiduria su didesne rizika, finanss trkkumu su tuo, kas bendrai vadinama rinkos trikd~iais. Tokiems rinkoms trikd~iams aalinti valstybse naudojami /vairks mechanizmai tai gali bkti subsidijos arba dotacijos, taip pat finanss in~inerija: mikrokreditai, garantijos, rizikos kapitalas [30; 4].
Inovacijs apibr~ims /vairov liudija aktualum ir svarb ais process, nenuostabu, kad ir daugelis mokslininks pabr~ia, jog aiuolaikinmis slygomis tik inovacijos gali garantuoti ialikim ir pltr.
Inovacijs procesuose vyrauja nuolatinis dinamiakumas, kompleksiakumas, strateginis mstymas ir veikla naujs produkts ar paslaugs sukkrimui reikalingi ~mogiakieji, organizaciniai, vadybiniai, techniniai aspektai, taip pat tinkamas viss ais aspekts pritaikymas ir panaudojimas.
Inovacinė kultūra individo lygmenyje
B. iau iadstytomis mintimis, esminis elementas kuriant inovacijas yra individas. `iame modelyje akcentuojama, kad inovaciniai procesai vyksta 3 lygmenimis: tarporganizaciniu, organizaciniu bei individo. svarbus individo lygmuo. Viena vertus, dl to, kad atsirasts inovacijos bktinas individo kkrybiakumas, o kkrybinis process prigimtis yra individuali. iau pagrindinis dmesys skiriamas individo intelektui, nuostatoms, po~ikriams, vertybiniams aspektams ir pan.
Kita vertus, po~ikris, pagr/stas individo lygmeniu, yra tinkamesnis, norint susidaryti iasams vaizd apie inovacijs diegim. Cropley, Gribov (2003) taip pat pabr~ia, kad vykstant nuolatinms transformacijoms visuomenje svarbiausias elementas yra ~mogaus kkrybiakumas, susijs su mokjimu novatoriakai veikti bei gebjimu kurti. Taigi inovaciniame procese aalia kkrybiakumo ir antrepreneriakumo svarbs vaidmen/ vaidina individo novatoriakumas, t.y. individo gebjimas diegti inovacijas ir jas priimti. iau juose neakcentuojamas arba nepakankamai akcentuojamas kultkros segmentas.
Inovacinės kultūros modelis
Taigi individo novatoriakumas, kkrybiakumas ar antrepreneriakumas priklauso nuo individo, visuomens kultkros ir jos raiakos. iau iasakytas mintis, autor siklo tok/ inovacins kultkros individo lygmenyje apibr~im: inovacin kultkra individo vertybis, nuostats, po~ikris, elgsenos norms ar taisyklis, net mstymo bkdo iaraiaka, pasireiakianti individo kkrybiakumu, novatoriakumu, antrepreneriakumu inovacinje veikloje.
is apibr~imas akcentuoja tai, kad individo kultkra, t.y. vertybs, normos, po~ikriai, nuostatos ir pan., slygos jo kkrybiakum, antrepreneriakum, novatoriakum. Dauguma kkrybiakumo apibr~ims pripa~/sta, kad kkrybiakumas yra naujs idjs sukkrimas, sprendims radimas arba esminis problems performulavimas (Coconete, D. E, 2003); (Innovation management, 1999). Kai kurie apibr~imai paryakina kkrybiako sprendimo vertingumo aspekt. Nauja idja nra kkrybiaka, jeigu ji nra vertinga (Seferatzi, 2000).
Kkrybiakas mstymas skiriasi nuo mums /prasto mstymo. Atlikdami kasdieninius darbus mes negalvojame kodl ir kaip tai darome. Be abejo, toks mstymo bkdas yra efektyvus, leid~iantis taupyti laik ir mkss protavimo pastangas. iais. ias, schemas (Innovation management, 1999), (Plsek, P.E., 1998).
Bktent dl aios prie~asties kkrybins idjos prad~ioje atrodo juokingos. Tyrintojai jau seniai pastebjo rya/ tarp psichinis process susijusis su humoru bei process susijusis su naujs idjs kkrimu. is keliu, staiga peraokama / kit keli, kuris yra logiakai susijs, bet netiktas. Kkno reakcija / a/ protin/ auol/ yra juokas (Plsek, P.E., 1998).
Taigi, kkrybiakumas, kaip ir humoro jausmas, yra iamoktas gebjimas /galinantis mus naujai apibr~ti ryaius tarp svoks ir /vykis, kurie prad~ioje atrodo nesusij, ir taip sukurti naujas ~inias (Janiknait B., 2007). Kkrybin/ mstym geriau suprasti galima, j/ lyginant su analitiniu. Pastarasis yra logiakas, ieakantis vieno atsakymo, susiejantis ir vertikalus.
Kkrybiakas mstymas yra horizontalus, nukrypstantis nuo norms, remiasi vaizduote, pateikia daug atsakyms ir kuria naujas idjas (Innovation management, 1999). Kkrybiakum taip pat galime suprasti ir kaip ~mogiak savyb, kuri /takoja kompetencija, kkrybinio mstymo /gkd~iai bei motyvacija. iame paveiksle.
Kompetencija tai visos asmens turimos ~inios tam tikroje veiklos srityje; Kkrybinio mstymo /gkd~iai reiakia gebjim sujungti ~inomas idjas / naujus ir prasmingus junginius; Motyvacija suteikia paskat veiksmui siekiant apibr~to tikslo.
Trys kūrybiškumo komponentai
Tyrimai rodo, kad ~mons bkna kkrybiakesni kai u~duotis kelia susidomjim, pasitenkinim ir iaakk/. Tokia motyvacija vadinama vidine motyvacija. Pastaroji yra efektyvesn atliekant kkrybines u~duotis nei iaorin motyvacija, kuria suteikia piniginis atlyginimas (Coconete, D.
Grups, kurioje individas yra integruotas ir kuri palaiko ir remia individo kkrybines pastangas (Innovation management, 1999). Nors kkrybiakumas yra labiau individuali nei grupin savyb, geriausiai j pltoti ir panaudoti galima grupje. Dl aios prie~asties dauguma kkrybiakumo skatinimo metods yra skirti komandoms (Innovation management, 1999). Kkrybiakumas kaip ~mogiaka savyb nra bkdinga tik iarinktiesiems.
Kkrybiakumo galima iamokti ir j/ iapltoti. ius ir /galinantys skmingai juos /gyvendinti (Innovation management, 1999...
TV laida „2x2". Kūrybiškumo ugdymas
tags: #socialines #inovacijos #teoriniai #aspektai