VRK primena, kad vienas įrašytas kandidato numeris yra lygus vienam pirmumo balsui. Kandidatų rinkimų numerius reikia įrašyti apatinėje biuletenio dalyje esančiuose langeliuose. Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams arba neskirti nė vienam. Įrašius to paties kandidato numerį keletą kartų, įskaitytas bus tik vienas pirmumo balsas. Numerių surašymo eiliškumas nėra svarbus. Kandidato numerio įrašymas į bet kurį langelį suteikia tik vieną pirmumo balsą. Galutinis dėl balsų skaičiavimo ir kvotų mechanizmas taip pat aiškiai aprašytas: kvota gaunama dalinant visų 5 proc. slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsų sumą iš 11, o po to ši kvota taikoma atskirai kiekvieno sąrašo balsams. Tada liekanos dalinamos pagal didžiausią liekaną ir toliau skirstomi mandatai. Plačiau su informacija apie biuletenio pildymą rinkimuose į Europos Parlamentą galima susipažinti čia.
Biuletenio išdėstymas ir balsavimo principas
Birželio 9 d. vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą metu rinkėjai nuspręs, kurie 11 kandidatų važiuos dirbti Europos Parlamente. Atvykę balsuoti rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų: 14 politinių partijų ir 1 koalicija. Biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Bus nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė. Greta politinės partijos ar koalicijos pavadinimo pateikiamas politinės partijos (koalicijos atveju - ją sudarančių partijų) įstatymo nustatyta tvarka registruoto logotipo nespalvotas atvaizdas ir Europos politinės partijos, su kuria susijusi kandidatuojanti Lietuvos politinė partija (koalicija), pavadinimas ir logotipas.
Rinkėjai balsuoti į Europos Parlamentą gali ir reitinguodami kandidatus iš pasirinkto sąrašo. Pirmumo balsai skiriami už penkis pasirinkto sąrašo kandidatų reitingus, tačiau įmanoma skirti mažiau nei penkis pirmumo balsus arba neskirti nė vienam. Kandidatų numeriai į penkias reitingavimo vietas gali būti įrašomi bet kokia tvarka; kartais tas pats kandidato numeris įrašomas keliose vietose, tačiau įskaitytas bus tik vienas pirmumo balsas. Reitingavimo balsai gali lemti kandidato išrinkimą į Europos Parlamentą. Kandidatų eiliškumas po rinkimų nustatomas pagal rinkėjų suteiktus pirmumo balsus ir jų reitingą, o jei sutampa - pagal kandidatų rinkimų numerį.
Kvotos ir mandatai
VRK teigimu, pirmiausia rinkimų komisijos suskaičiuoja visus gautus biuletenius: kiek balsų gavo kiekvienas kandidatų sąrašas ir kiek yra negaliojančių biuletenių. Rinkimuose į Europos Parlamentą įstatymas numato 5 procentų slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti mandatų skirstyme. Kitaip tariant, tik tie kandidatų sąrašai, už kuriuos balsavo 5 ir daugiau procentų rinkėjų, dalyvauja mandatų paskirstyme. Šiame etape visų 5 procentų rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius dalinamas iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus - 11. Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis yra padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaitmuo ir yra kvota.
Tada atskirai kiekvieno 5 proc. kartelę peržengusio kandidatų sąrašo gauti balsai padalinami iš kvotos skaitmens. Gautas sveikasis skaičius (nesuapvalintas) yra mandatų skaičius pagal kvotą. Pavyzdžiui, vieno kandidatų sąrašo balsus padalinus iš kvotos gaunamas 2,9, kito - 2,1. Reiškia, abu šie kandidatų sąrašai pagal kvotą gaus po 2 mandatus. Galiausiai likę mandatai dalinami pagal liekaną. Šiame etape apskaičiuojama, kiek konkretus kandidatų sąrašas turi likusių balsų, pagal kuriuos iki tol nebuvo skirti mandatai. Tokiu atveju, jei kandidatų sąrašas balsų gavo mažiau nei kvota, tai jo liekana yra visi gauti balsai, o jei už sąrašą balsavo daugiau nei nustatyta kvota, tada liekana apskaičiuojama iš visų gautų balsų atimant balsus, už kuriuos jau skirti mandatai (mandatų skaičius padaugintas iš kvotos). Likę mandatai išdalinami kandidatų sąrašams pradedant nuo to, kuris turi didžiausią liekaną. Visos liekanos visada yra mažesnės nei kvota. Skirstant mandatus pagal liekaną kandidatų sąrašas daugiausiai gali gauti vieną mandatą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Rinkimų naktis ir rezultatai
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną. Rinkimų rezultatus VRK atvers, kai užsidarys paskutinė Europos Sąjungos valstybės narės rinkimų apylinkė. Lietuvos laiku tai bus vidurnaktis. Atvykę balsuoti rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų. Šiemet į Europos Parlamentą kandidatų sąrašus kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija. Rinkimų į Europos Parlamentą biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Biuletenyje nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė. Greta politinės partijos ar koalicijos pavadinimo pateikiamas politinės partijos (koalicijos atveju - ją sudarančių partijų) įstatymų nustatyta tvarka registruoto logotipo nespalvotas atvaizdas ir Europos politinės partijos, su kuria susijusi kandidatuojanti Lietuvos politinė partija (koalicija), pavadinimas ir logotipas.
Kaip žymėti biuletenį?
Kokia tvarka žymėti rinkimų biuletenį? Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. Taip jis nusprendžia, kurio kandidatų sąrašo atstovus norėtų matyti Europos Parlamente. To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Juose rinkėjas turi teisę reitinguoti to kandidatų sąrašo, kurį jau pažymėjo, kandidatus. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Jei biuletenyje pažymėjote tik kandidatų sąrašą, tačiau reitingavimo langelius palikote tuščius, toks biuletenis vis tiek bus laikomas galiojančiu. Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Vienas įrašytas kandidato numeris yra lygus vienam pirmumo balsui. Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams. Kandidatų numeriai į langelius gali būti įrašomi bet kokia eiliškumo tvarka. Jei to paties kandidato numerį rinkėjas įrašys į keletą langelių, bus įskaitytas tik vienas pirmumo balsas.
Reitingavimo balsai gali lemti kandidato išrinkimą į Europos Parlamentą. Kandidatų eiliškumas po rinkimų nustatomas pagal rinkėjų suteiktus pirmumo balsus. Rinkimuose į Europos Parlamentą visi sąrašo kandidatai, kuriems rinkėjai suteikė 10 ir mažiau pirmumo balsų, lieka sąrašo pabaigoje, o jų eiliškumas nustatomas pagal partijos iki rinkimų suteiktus numerius. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą. Pirmesnis įrašomas kandidatas, kuriam rinkėjai suteikė daugiausiai pirmumo balsų ir jo reitingas yra didžiausias. Tais atvejais, kai du ar daugiau kandidatų surenka vienodą pirmumo balsų skaičių, jo vietą galutiniame sąraše lems partijos suteiktas numeris. Kitaip tariant, jeigu kandidatų rinkimų reitingai lygūs, pirmesnis bus įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Kandidato rinkimų reitingas yra lygus: pirmumo balsų sumai, kai ji yra didesnė už renkamų mandatų skaičių (11) ar jam lygi; nuliui, kai kandidato pirmumo balsų suma yra mažesnė (10 ar mažiau pirmumo balsų).
Rinkimų data ir kiti svarbūs aspektai
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d. Šalis Lietuvoje pasirinko birželio 9 d. 2024 m. Rinkimų naktį VRK pavirs į europarlamentarų mandatus, kai užsidarys paskutinė ES valstybės narės rinkimų apylinkė. Atvykę balsuoti rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų. Šiemet į EP kandidatų sąrašus kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija. Biuletenyje nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė. Pateikiamas ir įstatymų nustatyta tvarka registruoto logotipas bei logotipas susijusios Lietuvos politinės partijos (koalicijos).
Rinkimų kampanijos dalyviai registruojami VRK. Politinės kampanijos dalyvių registracijos dokumentus VRK priima iki kovo 18 d. (imtinai). Parašų rinkti kai kurios partijos nebus priverstos. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų rinkti nereiks toms partijoms, kurios buvo dalyvavusios paskutiniuose EP rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau nei 10 tūkst. parašų. Oficialus kandidatuojančių asmenų registravimas vyksta ne vėliau kaip gegužės 9 d.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Rinkėjų aktyvumas ir ES svarba Lietuvoje
Remiantis „Eurobarometro“ apklausomis, apie 68 proc. Europos gyventojų mano, kad jų nacionalinės valstybės įsiliejimas į ES yra naudingas šaliai. Lietuvoje šis procentas siekia apie 90 proc. Jaunimas rodo didelę paramą ES (74 proc.), tačiau tik apie 21 proc. jaunų žmonių buvo tikri, kad balsuos, o 34 proc. kampanija Lietuvoje atrodo vangiai. Aktyvumas rinkimuose laikomas svarbiu kriterijumi artėjančiuose rinkimuose. Kartu su EP kandidatais Lietuvoje vyksta prezidento rinkimų kontekste ir referendumuose, kurie gali paveikti politinę darbotvarkę.
Ep suvestinės: ką reikia žinoti apie EP rinkimus Lietuvoje
Prezidento rinkimų kontekste keičiasi apklausų nuotaikos ir politinės dinamikos. Lietuvoje EP rinkimai organizuojami kartu su nacionaliniais procesais, o VRK numato reitingavimo, kvotų ir liekanių principus, kurių laikomasi rūpestingai, siekiant teisingai paskirstyti mandatus visoms partijoms ir koalicijoms.
Atvykę balsuoti rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų, o balsavimo proceso metu kandidatų sąrašų numeriai ir jų atstovas bus nurodomi pagal burto numerius. Rinkėjai gali reitinguoti kandidatus iš pasirinkto sąrašo, o pirmumo balsai padės nustatyti kandidatų galimybes į Europos Parlamentą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #atrodo #biuletenis #balsuoti #uz #europarlamentara