Atnaujinta 2026-01-13Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia.
Nepanaudotos atostogos - tema, kuri iškyla darbo sutarties pabaigoje, kai paaiškėja, kad per kelerius metus susikaupė dešimtys nepanaudotų atostogų dienų. Vieni jas kaupia sąmoningai, kiti tiesiog nesupranta, kad laikui bėgant šios dienos gali paprasčiausiai išnykti.
Teisinis pagrindas ir bendrosios taisyklės
Bendroji taisyklė yra aiški: piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama tik nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu sutartis nutraukiama. Kol darbo sutartis galioja, nepanaudotų atostogų dienų išsimokėti pinigais negalima. Darbo kodeksas tai tiesiogiai draudžia. Nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitus metus ir darbuotojas turi teisę jomis pasinaudoti vėliau.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką.
Nors kasmetinės atostogos darbo dienomis yra suteikiamos tik tiems darbuotojams, kurie dirba būtent fiksuotą ir būtent 5 arba 6 dienų savaitę, įmanoma, kad pamainų trukmė konkrečiomis savaitės dienomis skirsis. O kadangi praktikoje įprasta nustatyti skirtingą darbo trukmę pirmadieniais - ketvirtadieniais bei penktadieniais, galima teigti, kad valandomis skaičiuoti apmokamas atostogas teks dažnai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Iš darbo savo iniciatyva išeinantis darbuotojas rašo pareiškimą.
Kasmetinių atostogų trukmė ir suteikimas
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų. Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Kada kompensacija nemokama ir kada dienos „nurašomos“
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama? Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos? Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus. Praktiškai tai reiškia: jei darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės atostogas 2022 metais ir jų nepanaudojo, ta teisė prarandama 2025 m. gruodžio 31 d. Svarbu suprasti, kad prarandama ne teisė į poilsį apskritai, o konkrečių dienų kompensavimo galimybė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Darbdavys privalo ne tik suteikti atostogas, bet ir užtikrinti, kad darbuotojas jas išnaudotų laiku. Dažnai ginčai susiję ir su atostogų dienų „nurašymo“ teisėtumu: darbuotojai teigia, kad darbdavys neteisėtai „nurašė“ atostogų dienas, nes faktiškai nebuvo sudarytos sąlygos jas išnaudoti. Pirma, Darbo kodekse nustatytas terminas, kada prarandama teisė į atostogas, yra imperatyvus - jo negalima keisti susitarimu ar darbdavio sprendimu. Antra, kilus ginčui, darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (jis buvo raginamas išeiti atostogų, atostogos buvo suplanuotos pagal atostogų eilę, tačiau darbuotojas jų atsisakė ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo (prašymai dėl atostogų suteikimo netenkinti, atostogos atšauktos, nebuvo pavadavimo galimybės, darbo pobūdis ar funkcijų apimtis neleido išeiti atostogų ir kt.). Trečia, nepanaudotos atostogos neturėtų būti „nurašomos“ atleidimo dieną.
Klaidingi įsitikinimai apie trejų metų ribą
Dėl klaidingo įsitikinimo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti skaičiuojama maksimaliai už trejų metų laikotarpį, iki šiol darbovietėse pasitaiko netikslių kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimų, kurie dažnai tampa ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų priežastimi. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniosios teisininkės Sandros Mickienės, dėl šio klaidingo įsitikinimo neretai darbuotojams, nutraukus su jais darbo sutartis, kompensacijos paskaičiuojamos neteisingai, o darbdaviams kyla teisinių ginčų rizika. Anot teisininkės, Darbo kodeksas neįtvirtina taisyklės, jog, nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas daugiausiai gali būti mokama už 3 metus. Iš tiesų Darbo kodeksas tokio ribojimo nenumato - kompensacija priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, vertinant kiekvienus metus atskirai. Teisė neprarandama, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atostogauti.
Kitas labai svarbus aspektas į kurį, pasak AVOCAD teisininkės, reikėtų atkreipti dėmesį, - bendroji taisyklė: teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama, suėjus aukščiau nurodytam trejų metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas kiekvieniems išdirbtiems metams atskirai. Darbo kodeksas konkrečiai nenustato, kokios priežastys laikomos objektyviomis, jei darbuotojas faktiškai negalėjo išeiti atostogų, taip pat neapibrėžia termino, per kurį tokios atostogos turėtų būti panaudotos, pasibaigus objektyvioms priežastims. Praktikoje tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karantinas ar ekstremaliosios situacijos, taip pat darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojas negalėjo išeiti kasmetinių atostogų.
Apibendrindama Sandra Mickienė dar kartą pažymi, kad klaidinga nuomonė, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama maksimaliai už trejus metus, dažnai lemia neteisingus skaičiavimus ir ginčus.
VDU ir kompensacijos skaičiavimo principai
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų. Skaičiuojami trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį nutraukiama darbo sutartis. Surinkti paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio duomenis. Suskaičiuoti faktiškai dirbtų dienų skaičių per tuos tris mėnesius. Padalyti bendrą sumą iš dirbtų dienų skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kompensacija skaičiuojama pagal nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir vidutinį darbo dienos darbo užmokestį. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir vidutinį darbo dienos užmokestį (VDU). Svarbu, kad į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi reguliariai mokami uždarbio komponentai, ne tik bazinis atlyginimas. Svarbu žinoti, kad į VDU įskaičiuojami visi reguliariai mokami uždarbio komponentai - priemokos, reguliarios premijos - o ne vien bazinis atlyginimas. Neįskaitomos ligos pašalpos, dienpinigiai ir kitos kompensacinės išmokos.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU. Tačiau ir iš šios taisyklės yra viena išimtis - pagal VDU Aprašo 5.6 p. „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“.
Be to, naujas VDU Aprašas visiškai nieko nebesako apie kompensacijos apskaičiavimą bei apie darbo dienų (valandų) koeficientą. Naujos VDU taisyklės nieko nesako nei apie atostoginių, nei apie kompensacijos skaičiavimą. Nuo 2017-07-06 iš ministro įsakymo išbraukti metiniai darbo dienų koeficientai.
VDU skaičiavimo pavyzdys
Pavyzdys. Darbuotojas per paskutinius tris mėnesius gavo: liepos mėn. - 1 200 €, rugpjūčio mėn. - 1 350 €, rugsėjo mėn. - 1 300 €. Bendra suma: 3 850 €. Per tuos tris mėnesius faktiškai dirbo 63 dienas. Dienos VDU: 3 850 € ÷ 63 = 61,11 €.
Darbo laiko režimai ir skaičiavimo niuansai
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį. Atitinkamai, jei aiškinant VDU Aprašą formaliai, dažnu atveju reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką.
Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra). Net ir individualiu darbo laiko režimu dirbančiam darbuotojui darbo sutartyje turi būti nustatyta darbo laiko norma.
Kintančio etato atostoginių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas. Ši instrukcija skirta tiems, kurių įmonėse yra darbuotojų, dirbančių nepastoviu etatu t.y. kurių darbo grafikas yra kintantis: vieną mėnesį dirbama 1 val., kitą - 5, dar kitą 140 val. ir panašiai. Tokiems darbuotojams atostogaujant ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas labai sunku ją apskaičiuoti, kadangi standartiškai šiems skaičiavimas naudojamas 3 mėnesių VDU ir jei per jas darbuotojas dirbo po 1 val., o prieš tai buvusius mėnesius - po 160 val., tai paskaičiuota suma nebūtų sąžininga darbuotojo ar darbdavio atžvilgiu.
Praktiniai koeficientai nepastoviam etatui (instrukcijos ištrauka)
- 1.1. Dirbtų valandų ir dienų santykis (12 mėn.) - suskaičiuojama vidutinė darbo dienos trukmė. Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius ir išeitinę kompensaciją.
- 1.2. Dirbtų ir valstybinių valandų (3 mėn.) - darbuotojo dirbtas valandas dalinam iš valstybinių darbo valandų tame laikotarpyje (netraukiant einamojo mėnesio). Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius, išeitinę kompensaciją, ligos pašalpą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, mamadienio/tėvadienio paskaičiavimą. Svarbu: darbo sutartyje neturi būti požymio, jog dirbama 6 darbo dienų savaite.
- 1.3. Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (12 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant 12 mėnesių prieš skaičiuojamą mėnesį. Svarbu paminėti, kad etato dydžio keitimas turi būti atliekamas darant sutarties keitimą.
- 1.4. Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (3 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant 3 mėnesių prieš skaičiuojamą mėnesį.
- 2. Šis skaičiavimas galioja tik toms sutartims, kurios turi požymį Valandinis darbas.
Teisinės spragos ir praktinis sprendimas
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU Apraše nebelieka iš viso. Vienintelė VDU Aprašo nuostata dėl atostogų kalendorinėmis yra tokia: „Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“. Vyriausybė akivaizdžiai pamiršo, kad atostogų suteikimas kalendorinėmis dienomis lieka ir nemažai daliai paprastų darbuotojų, ne valstybės tarnautojų ir ne šnipų.
Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d. kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis („savaitėmis“) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1 - 4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę. Naujasis kodeksas nenumato jokio specifinio savaitės apibrėžimo, taigi vienintelė logiška išvada - savaitė žemės planetoje trunka 7 kalendorines dienas. Juolab, kad naujasis kodeksas tikrai nenumato pareigos suteikinėti atostogas būtinai kalendorinėmis savaitėmis.
Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos. Tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, todėl būtų logiška tikėtis, kad esamas VDU Aprašas tiesiog klaidingas ir tos klaidos artimoje ateityje bus ištaisytos. Iš kitos pusės, įvertinant vidutinę teisės aktų kokybę per pastaruosius metus bei gana savotiškus Seimo bei Vyriausybės prioritetus, negalima atmesti ir galimybės, kad tokia situacija užtruks. Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Kaip apskaičiuoti, kiek atostogų sukaupta
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė? Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Darbuotojui priklauso visos atostogos, net jeigu jis sukaupė jų daugiau kaip už 3 metus.
Ilgėjimo pavyzdys per kelerius metus
Įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad asmuo įsidarbino 2022-04-15 pagal standartinį 5 d. d. savaitės darbo laiko modelį ir niekada nėjo atostogų. Su juo darbo sutartis nutraukiama 2026-03-19. Tokiam asmeniui kompensacija turėtų būti mokama ne už 60 darbo dienų, kaip dažnai įprasta manyti (įprastu atveju darbuotojui priklausančios atostogos - 20 d. d. per metus, tokiu atveju 3 x 20 = 60 d. Atitinkamai, nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, visi jo darbo įmonėje laikotarpiai turi būti įvertinti tokia pačia tvarka - kiekvienam laikotarpiui atskirai nustatant minėtus momentus ir apskaičiuojant, kiek kasmetinių atostogų darbuotojas yra sukaupęs ir neišnaudojęs, už kurias turi būti mokama kompensacija (atostogas už antruosius darbo metus (2023-04-15-2024-04-14) darbuotojas prarastų 2028-01-01, už trečiuosius darbo metus - 2029-01-01 ir t.
Kompensacijos skaičiavimo formulė ir praktiniai pavyzdžiai
Kompensacija apskaičiuojama nepanaudotų atostogų dienų skaičių dauginant iš paskutinių trijų dirbtų mėnesių vidutinio dienos darbo užmokesčio,kuris skaičiuojamas remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu,patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
Pavyzdys: darbuotojas turi sukaupęs 7 dienas atostogų,atleidžiamas iš darbo 2022-10-05,liepos- rugsėjo mėn. dirbo 64 dienas,priskaityta 2.190 Eur. darbo užmokesčio. Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 34,22 Eur.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Nepanaudotų atostogų dienos | 7 d. |
| VDU per dieną | 34,22 € |
| Kompensacija | 239,54 € |
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU. Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Darbdavio ir buhalterio vaidmenys, dokumentai
Sandra Mickienė dėmesį atkreipia į tai, kad sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima ne buhalteris, o vadovas ar kitas atsakingas asmuo. „Buhalteris negali savarankiškai „nubraukti“ atostogų dienų, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali ir reikalauja vertinimo (buhalteris negali pats nustatyti, ar darbuotojas turėjo galimybę išeiti atostogų ar dėl objektyvių priežasčių negalėjo, todėl negali spręsti, ar dienos turi būti „nurašomos“, ar suteikiamas papildomas terminas jas panaudoti). Be to, buhalteriniai įrašai gali būti atliekami, tik turint tai pagrindžiantį dokumentą. Tokiame dokumente turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip ir kada „nurašomos“ nepanaudotos atostogos, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiamas papildomas laikas jomis pasinaudoti. Taip pat galima numatyti darbuotojų pareigą eiti atostogų bei sprendimus piktnaudžiavimo atvejams (kai darbuotojas savavališkai nesinaudoja privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis).
Specialūs atvejai ir mokesčių niuansai
Leidžiami atskaitymai pagal PMĮ 17 str.
Iki 2020-07-01 turėtų būti kompensuojamos visos nepanaudotos atostogos, net ir už trylika metų. Iki 2020 m. liepos 1 dienos turėtų būti kompensuojamos visos nepanaudotos atostogos.
Dėl pravaikštų vidutinis darbuotojų darbo užmokestis nesumažėja.
Šis sąvadų rinkinys skirtas atostogų klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie kasmetines, tikslines, papildomas atostogas, poilsio dienas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, taip pat kitį su atostogomis susiję klausimai.
Kaip elgtis nutraukiant sutartį: žingsniai
- Surinkti paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio duomenis.
- Suskaičiuoti faktiškai dirbtų dienų skaičių per tuos tris mėnesius.
- Padalyti bendrą sumą iš dirbtų dienų skaičiaus ir gauti dienos VDU.
- Susumuoti nepanaudotų atostogų dienas pagal kiekvienus atskirus darbo metus.
- Padauginti nepanaudotas dienas iš VDU; jei skiriasi pamainų trukmė - taikyti valandinį VDU.
- Parengti pagrindžiančius dokumentus ir išmokėti kompensaciją atleidimo dieną.
Papildomi teisiniai komentarai
Pagal anksčiau galiojusią VDU apskaičiavimo tvarką irgi buvo nuostata, analogiška VDU Aprašo 5.6 p. (Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.3 p.), tačiau anksčiau galiojęs nutarimas numatė specialią apmokėjimo tvarką atostogoms, kurio naujame VDU apraše nebelieka (lieka viso labo nuoroda, kad „Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų“). T. y. anksčiau ta pati nuostata dažniausiai nebuvo taikoma ir nesukeldavo problemų.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU. Atitinkamai, jei aiškinant VDU Aprašą formaliai, dažnu atveju reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką.
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
tags: #kaip #apskaiciuoti #nepanaudotu #atostogu #kompensacija