Turbūt Lietuvoje nėra kitos tokios srities, kurioje būtų toks didelis atotrūkis tarp problemų masto ir daug metų atidėliojamų permainų, kad tos problemos būtų veiksmingai sprendžiamos. Ta sritis - tai vaikų psichikos sveikata ir emocinė gerovė.
Vaikų psichinė sveikata yra svarbi tema, turinti įtakos vaikų vystymuisi, gerovei ir ateičiai. Ji apima vaiko emocinį, socialinį ir pažintinį funkcionavimą, taip pat gebėjimą susidoroti su stresu, užmegzti sveikus santykius ir prisitaikyti prie pokyčių. Vaikų psichinę sveikatą lemia daugelis veiksnių, tokių kaip genetika, šeima, visuomenė, išsilavinimas, aplinka ir kultūra.
Kodėl vaikų psichikos sveikata yra ypač svarbi?
Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.
Neigiamos vaikystės patirtys, kaip dabar įrodyta mokslo, yra svarbiausia priežastis ne tik psichikos sveikatos problemoms, bet ir plačiai paplitusioms kūno ligoms suaugusiųjų amžiuje. Daugelis psichikos sutrikimų yra išgydomi, todėl labai svarbu laiku kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos specialistus.
Esama padėtis Lietuvoje ir tarptautinės patirtys
Visas 20-as amžius pasaulyje buvo vaikystės psichologijos ir naujo supratimo apie tai, kaip reikia padėti vaikams ir šeimoms, amžius. Daug metų Lietuva, tuo metu buvusi okupuota, negalėjo pasinaudoti gerosiomis laisvojo pasaulio praktikomis. Atvirkščiai, per 50 sovietinės okupacijos metų buvo sukurtas toks valstybinių įstaigų tinklas, kurio tikroji misija buvo ne spręsti problemas, o jas paslėpti.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
2013 metais VU tyrėjų komanda, atlikusi Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo analizę, ypatingą dėmesį studijoje skyrė nepatenkinamai situacijai vaikų psichikos sveikatos priežiūros srityje. 2015 metais buvo paskelbti tarptautinio projekto ADOCARE rezultatai. 2015 metais Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ parengė Alternatyvų psichikos sveikatos strategijos priemonių planą, kuriame daug dėmesio skyrė vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimo būdams ir teikė konkrečius siūlymus.
Ypač svarbu yra sukurti paskatas antrinio lygio nestacionarinių paslaugų plėtrai. Šios paslaugos turėtų būti lemiamos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūroje. Pirminio lygio centrai negali šių paslaugų teikti, ir ypač vaikams bei paaugliams jų siūloma pagalba yra nepakankama. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra.
Europos valstybės, jau ir ankstesniais dešimtmečiais sukūrusios pagalbos sistemą, papildomais šimtais milijonų eurų ar svarų visai neseniai vėl didino investicijas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos paslaugoms bent keletą kartų. Štai Jungtinė Karalystė investavo papildomus 170 milijonų svarų į „talking therapies“ ir vėliau papildomai skyrė lėšų reaguodama į pandemijos pasekmes.
Kas lemia vaikų psichikos sveikatą?
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Biologiniai veiksniai: genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra. Psichologiniai veiksniai: ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai. Socialiniai veiksniai: socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės. Aplinkos veiksniai: oro tarša, triukšmas, smurtas.
Kiekvieno vaiko ar paauglio situacija yra individuali, todėl svarbu ne tik įvardyti simptomus, bet ir suprasti platesnį jų kontekstą - kaip vaikas jaučiasi namuose, mokykloje, santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sveikatos sutrikimai vaikams
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai (ADS) - dėmesio stoka, hiperaktyvumas, impulsyvumas.
- Hiperkinezinis elgesio sutrikimas - nuolatinis hiperaktyvumas ir impulsyvumas.
- Nerimo sutrikimai - per didelis nerimas ir baimė, galintys sukelti fizinius simptomus.
- Depresija - nuolatinis liūdesys, energijos ir motyvacijos stokos požymiai.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir kartojami veiksmai.
- Autizmas - sunkumai socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesio srityje.
- Bipolinis sutrikimas - ryškūs nuotaikos svyravimai.
- Valgymo sutrikimai - problemos su mityba ir kūno įvaizdžiu.
Kaip atpažinti sunkumus ir kada kreiptis pagalbos?
Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Savalaikė diagnozė yra itin svarbi, nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos.
Kada naudinga kreiptis į specialistus? Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys; jei sunku susikaupti mokykloje; jeigu pastebite socialinius sunkumus, agresiją ar uždarumą. Fizinės sveikatos problemos taip pat gali reikšti būtinybę kreiptis į pediatrą ar kitą specialistą.
Specialistai ir pagalbos formos
Psichologas - specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją. Psichoterapeutas - specialistų grupė, turinti papildomą mokymą psichoterapijoje, dirba su pokalbių terapija. Psichiatras - gydytojas, diagnozuojantis ir skiriantis medikamentinį gydymą. Vaikų psichiatras - specialistas, kurio kompetencija apima vaistų skyrimą ir koordinavimą su kitais specialistais.
Psichoterapija yra viena svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, padedanti suprasti jausmus, išmokti juos reguliuoti, stiprinti savivertę ir gerinti bendravimo įgūdžius. Priklausomai nuo situacijos, pagalba gali būti teikiama vaikui, tėvams ar visai šeimai.
Nemedikamentinės, nestacionarinės paslaugos ir prevencija
Pagalbos vaikams standartai skiriasi nuo pagalbos suaugusiems tuo, kad vaikams reikia ypatingai daug ir įvairių nemedikamentinių paslaugų, ir ne tiek pirminiame, kiek antriniame lygyje. Todėl nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Daugelyje valstybių, po to, kai jos jau investavo daug lėšų į vaikų psichikos sveikatos priežiūrą ankstesniais dešimtmečiais, šiuo metu papildomai plėtojamos įvairios prevencinės ir terapinės paslaugos, skirtos vaikams, paaugliams ir jų šeimos nariams.
Prevencinės ir palaikomosios priemonės namuose ir mokykloje
- Užtikrinti stabilią ir palaikančią aplinką: kasdienio gyvenimo struktūra, rutinos ir šeimos ritualai suteikia saugumo jausmą.
- Aktyviai bendrauti su vaiku: klausyti, palaikyti, leisti jam laisvai reikšti emocijas.
- Palaikyti sveikus įpročius: tinkama mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas.
- Palaikyti pasitikėjimą savimi: suteikti vaikui galimybių priimti sprendimus ir būti išklausytam.
- Stebėti problemas ir kreiptis laiku: pastebėjus depresijos ar nerimo požymius, kreiptis pas specialistus.
- Įtraukti tėvus ir šeimą į gydymo procesą: tėvų įtraukimas dažnai yra labai svarbi gydymo dalis.
Specializuotos paslaugos ir inovatyvios terapijos
Šiuo metu Lietuvoje yra įvairių reabilitacijos ir terapijos formų, kurios gali padėti vaikams su raidos ar psichikos sutrikimais. Tai: hipoterapija, neurografika, miško terapija, dramos terapija, meno terapija. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Bus kuriamas, išbandomas ir vertinamas naujas psichikos sveikatos atvejo vadybos modelis, skirtas būtent vaikams ir paaugliams. Naujajame modelyje ypatingas vaidmuo teks psichikos sveikatos atvejo vadybininkams - specialistams, kurie koordinuos pagalbą, palaikys nuolatinį ryšį su pacientu ir jo šeima, padės užtikrinti gydymo tęstinumą bei laiku reaguos į būklės pokyčius.
Vietiniai projektai ir paslaugų plėtra
Sveikatos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms apima psichologinę, psichiatrinę pagalbą, medicininės reabilitacijos procedūras, kalbos korekcijos paslaugas ir specialiąsias terapijas. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono savivaldybėje teikiamos nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos ugdymo įstaigų bendruomenėms.
Projektas, įgyvendinamas pagal Vaiko garantijos iniciatyvą ir finansuojamas 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis, numato parengti metodinį dokumentą, kuris sudarys prielaidas psichikos sveikatos atvejo vadybos modelį taikyti visoje šalyje. Jo įgyvendinimui numatyta skirti 1,7 mln.
Kodėl verta remti vaikų psichikos sveikatos centrus ir organizacijas?
Vaikų psichikos sveikatos centrai teikia specializuotą pagalbą ir gydymą vaikams, turintiems įvairių psichikos sveikatos problemų. Lėšų rinkimo kampanijos gali padėti išplėsti centrų pajėgumus ir suteikti daugiau galimybių gauti pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Tai apima papildomų terapijos sesijų finansavimą, specialistų mokymą ir naujų gydymo programų kūrimą.
Lėšų rinkimas taip pat remia ankstyvo aptikimo programas, apmoko specialistus, palaiko paslaugų kokybę, padeda šeimoms ir skatina bendruomenės solidarumą. Kampanijų organizavimas ir aukos pagerina vaikų gyvenimo kokybę, padeda prevencijai ir skatina visuomeninį sąmoningumą.
Kas gali padėti kiekvienam iš mūsų?
Tėvai, pedagogai, specialistai ir visuomenė turi bendrą atsakomybę už vaikų psichikos sveikatą. Tėvams tenka didžiausia atsakomybė, tačiau nereikėtų nuvertinti ir ugdymo įstaigų vaidmens. Tiek tėvų, tiek pedagogų pareiga - stebėti vaikų savijautą ir psichikos sveikatą, pamatyti pirmąsias problemų užuomazgas ir padėti įveikti iškylančius sunkumus.
Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas, kai jis auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų, pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbios rutinos, kurios suteikia saugumo jausmą. Itin svarbus dėmesys ir savistabai bei atsipalaidavimui. Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimais, su kiek didesniais, tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimti ir palaikomi savo tapatumo paieškose.
Kas padeda stiprinti psichinę sveikatą kasdieniame gyvenime?
- Miego grafiko laikymasis ir miego trukmė ne trumpesnė kaip 7-8 valandos.
- Reguliarus fizinis aktyvumas - mankšta gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Palaikomi sveiki mitybos įpročiai.
- Dėkingumo praktikos ir naujų dalykų mokymasis - tai stiprina psichologinį atsparumą.
- Ryšių su artimais žmonėmis palaikymas - socialinė parama padeda susidoroti su sunkumais.
- Laiku kreipimasis į specialistus ir įtraukianti šeimos parama.
Kaip elgtis, jei įtariate, kad vaikui reikia pagalbos?
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra išsamus būklės įvertinimas, padedantis suprasti, su kokiais sunkumais susiduria vaikas ar paauglys, kas juos palaiko ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Priklausomai nuo situacijos, taikomas individualizuotas požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą.
Tėvų atsakomybė - suprasti, kokius poreikius tuo metu vaikas turi ir kokius jausmus savo viduje išgyvena. Elgesys yra tik išraiška, tad svarbu nepamiršti, kad tai, į ką išties reikia reaguoti, slypi kur kas giliau, ir nepasiduoti savo emocijoms ar nesureaguoti netinkamai. Kartais pakaks vaiką nuraminti, pasikalbėti, praleisti laiką drauge, taip pat galima supažindinti su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atpalaiduoti įtampą.
Švietimo ir bendruomenės vaidmuo
Mokyklos ir ugdymo įstaigos teikia specialią pagalbą: specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, psichologo paslaugas. Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba. Renginami mokymai darbuotojams ir mokyklų personalui, skirti didinti kompetenciją psichikos sveikatos srityje, bei vykdoma savižudybių prevencija.
Kaip išvengti klaidų ir kokių veiksmų vengti?
Tėvų ar specialistų pasirinkimas neigti vaiko problemą, slėpti ją ar ignoruoti yra labai žalingas. Dažnai emocinių ar psichikos sutrikimų turinčių vaikų elgesys būna nesuprastas, laikomas netinkamu ar piktybišku. Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių vaikų auklėjimas ir jų problemų sprendimas yra sudėtingas uždavinys, tačiau jų nereikėtų vengti, o pradėti spręsti kuo anksčiau pasitelkiant kompetentingus specialistus.
Kaip investicijos ir politika gali padėti?
Laikas pasitempti ir sukurti tokią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri būtų vaikams draugiška ir veiksminga. O kad tai įvyktų, reikia pradėti investuoti į šią svarbią sritį kitaip. Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ tikisi, kad Vyriausybė imsis veiksmų sprendžiant užsitęsusias problemas Lietuvos psichikos sveikatos politikos formulavime ir įgyvendinime.
Įsipareigokime kartu paremti vaikų psichikos sveikatos organizacijas ir centrus dabar. Taip prisidėsime prie geresnės vaikų ateities.