Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Panagrinėkime, kokios galimybės prieinamos ir kaip jomis pasinaudoti.
Slaugos rūšys ir kur jos teikiamos
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose (Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, ASPN)
Slauga namuose nėra prabanga ar paslauga, prieinama tik išskirtiniais atvejais - tai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojama pagalba, skirta palengvinti tiek paciento, tiek jį prižiūrinčių artimųjų kasdienybę. ASPN - tai licencijuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias paciento gyvenamojoje vietoje teikia specialistų komanda.
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Paliatyvioji slauga - tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Kas gali gauti slaugos paslaugas namuose ir kaip nustatomas poreikis
Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Nauji poreikio vertinimo balai
Klausimynas, pagal kurį ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio reikalingumas vertinamas balais, yra pasikeitęs jau nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos. Dabar, jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.
Kiek paslaugų gali būti suteikta ir per kiek laiko
Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis. Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis - iki 365 kartų.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas.
Kas ir kaip teikia paslaugas
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.
- Slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.
- Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį.
- Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą.
- Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo, parenka pagalbines priemones.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų - nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose nėra teikiama.
Teisiniai ir administraciniai aspektai, finansavimas
Taip, jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi šeimos gydytojo siuntimą, o paslaugas teikianti įstaiga turi sutartį su Teritorine ligonių kasa. Pacientui nereikia mokėti už slaugytojo darbą, atvykimą ar procedūras.
Per dieną - ne daugiau kaip 10 pacientų. Vienu etatu dirbantis komandos narys (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ar ergoterapeutas) per darbo dieną gali suteikti ne daugiau kaip 10 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, apmokamų PSDF lėšomis. Tais atvejais, kai komandos nario darbo krūvis yra kitoks, maksimalus per darbo dieną galimų suteikti paslaugų skaičius priklauso nuo per darbo dieną dirbtų šio komandos nario valandų skaičiaus.
Fondo lėšomis kompensuojamos slaugos paslaugos namuose kasmet gaunamos vis daugiau Lietuvos gyventojų: 2023 m. jas gavo 60 tūkst., 2024 m. - 65 tūkst., o praeitais metais - per 70 tūkst. pacientų. Augant poreikiui, didėja ir suteikiamų paslaugų apimtis bei finansavimas: 2024 m. suteikta 2,5 mln. paslaugų ir panaudota per 45 mln. eurų, o pernai - 2,7 mln. paslaugų, kurioms apmokėti prireikė daugiau nei 56 mln. eurų fondo lėšų.
Finansinė parama, kompensacijos ir techninės pagalbos priemonės (TPP)
Be tiesioginių medicininių paslaugų, ligoniai turi teisę ir į finansinę valstybės paramą, kuri vadinama tiksline kompensacija. Norint gauti šias išmokas, reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau vadintą NDNT). Procesas paprastai pradedamas nuo šeimos gydytojo, kuris paruošia siuntimą (forma Nr. 088/a) negalios ar specialiųjų poreikių nustatymui. Nustačius specialųjį nuolatinės slaugos poreikį (paprastai žymimas SPS-1 arba SPS-2), mokama didesnė kompensacija, kuri gali siekti kelis šimtus eurų per mėnesį.
Slaugant ligonį namuose, dažnai prireikia specialios įrangos. Valstybė kompensuoja arba nemokamai suteikia įvairias techninės pagalbos priemones (TPP). Sunkiais atvejais vien medicininės slaugos nepakanka - reikia ir nuolatinės socialinės globos (pagalbos buityje). Tam sukurta Integralios pagalbos programa. Socialinės dalies paslaugos apima: maisto gaminimą, namų tvarkymą, skalbimą, mokesčių mokėjimą, bendravimą. Dėl šios paslaugos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Dokumentai, siuntimai ir praktiniai veiksmai
Kreipimasis į šeimos gydytoją. Pirmiausia turite informuoti savo šeimos gydytoją apie paciento būklę ir poreikį gauti slaugą namuose. Gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę. Siuntimo (Forma 027/a) išrašymas. Jei pacientas atitinka nustatytus kriterijus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti.
Paslaugų teikėjo pasirinkimas. Pacientas arba jo atstovas turi teisę rinktis paslaugų teikėją. Tai gali būti ta pati poliklinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs (jei ji turi slaugos komandą), arba bet kuri kita privati ar viešoji įstaiga, turinti sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK). Sutarties pasirašymas.
Jeigu pacientas gavo palaikomąjį gydymą ligoninėje ir jam reikalinga tolimesnė priežiūra, siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus.
Palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje
Palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija.
Į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios.
Svarbūs praktiniai patarimai slaugančioms šeimoms
- Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą.
- Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
- Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
- Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
- Pasinaudojimas visa įmanoma valstybės pagalba - nuo kompensacijų už sauskelnes iki maksimalaus slaugos vizitų skaičiaus - nėra gėda. Tai būtina sąlyga, kad galėtumėte išlaikyti savo pačių sveikatą ir suteikti kokybiškiausią įmanomą rūpestį savo mylimam žmogui.
Informacijos šaltiniai ir kur kreiptis
Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų. Informacija apie suteiktas paslaugas skelbiama E. sveikatos portale. Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kam nustatytas jų poreikis, todėl visos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi jas teikti prie jų prisirašiusiems gyventojams pačios arba sudaryti dėl jų sutartį su kita gydymo įstaiga.