Laikui bėgant žmonės su specialiaisiais poreikiais tampa visuomenės dalimi. Dar visai neseniai asmenys, turintys negalią, turėjo gyventi „uždarose institucijose”, kurios buvo atskirtos nuo visuomenės. Asmenys negalėjo eiti į parduotuves apsipirkti, naudotis viešuoju transportu, keliauti į kino teatrą, koncertą ar eiti į kavinę ir pan. Laimei, šiuo metu tai sparčiai keičiasi. Asmenys su negalia, kaip ir visi kiti asmenys, turi savo teises. Visuomenėje yra atpažįstami kaip visuomenės nariai. Ir tai yra įtvirtinta įstatymiškai Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Daugelis šalių, tame tarpe tiek Lietuva, tiek Nyderlandai yra pasirašę, priėmę minėtą konvenciją.
Organizacija „Tapk laisvas“ turi tris skirtingus bendruomenėje veikiančius gyvenamuosius namus, dienos centrą bei dirbtuves. Šis projektas apėmė skirtingus užsiėmimus, kurių metu dalyvavo daugiau nei 30 jaunų žmonių, turinčių negalią, gyvenančių viename (arba keliuose) įstaigos savarankiško gyvenimo namuose arba kurie gavo paslaugas dienos centre, socialinėse dirbtuvėse. Projektas truko 11 mėnesių ir baigėsi iškilmingu renginiu bei kruopščiai parengtu leidiniu „Įgalink save asmens teisių įgyvendinimo kelyje“. Straipsnyje „Savarankiškumo link: įgalink save ir realizuok savo teises“ galime perskaityti, kaip jaunuoliai buvo pakviesti, paskatinti pasidalinti ir išsakyti savo nuomonę ir tai darė labai aktyviai. Projekto dalyviai taip pat susipažinto su kitomis socialinėmis paslaugomis, kurias galima gauti bendruomenėje.
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į mano profesinę veiklą. Įstaiga, kurioje dirbau, buvo viena iš pirmųjų ir labiausiai paliestų pertvarkos proceso. Stebint pokyčius šioje srityje, ėmiau vis labiau domėtis socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams. Norėdama gilintis į šiuos procesus, pasirinkau socialinio darbo magistrantūros studijas. Džiaugiuosi šiuo sprendimu - atliekant tyrimą magistro baigiamajam darbui pavyko labiau pažinti pokyčius, susijusius su socialinės globos teikimu intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems vaikams Lietuvoje institucinės pertvarkos metu.
Ką reiškia socialinis darbas su proto negalią turinčiais asmenimis?
Svarbu suvokti, kad socialinio darbo su proto negalią turinčiais asmenimis specifika reikalauja suteikti tokiems asmenims visapusišką, ilgalaikę, individualizuotą pagalbą. Darbas reikalauja humanistinio požiūrio, kūrybingumo, aukšto socialinio darbuotojo asmenybės motyvacinės - vertybinės sferos išsivystymo, aukšto emocinio ir psichologinio atsparumo stresui, gebėjimo dirbti nereguliariu darbo laiku. Atsižvelgiant į šias ypatybes, socialinių darbuotojų darbo motyvacija tampa itin aktuali. Darbuotojų motyvaciją formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai: maža alga, sunki darbo aplinka, didelė fizinė ir psichinė įtampa, taip pat iššūkiai dėl darbuotojų kaitos, jaunų specialistų trūkumo ir žemo profesinio lygio.
Pagal tyrimą, pagrindiniai motyvai socialiniam darbui su proto negalią turinčiais asmenimis yra klientų atsakas ir nuoširdumas, dirbamo darbo poreikis bei pasiekti rezultatai. Taip pat svarbios asmeninės motyvacijos, tokios kaip noras padėti, empatija ir galimybė tobulėti. Vertingos yra ir komandinio darbo atmosfera, geri darbo sąlygos, rezultatai, asmeninės įsitikinimai bei dėkingumas. Priešingai, biurokratija, institucijų nenoras bendradarbiauti, darbas nemotyvuojantis arba nuvertinantis yra faktoriai, slopinantys motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Strategijos motyvacijai stiprinti
- kurti aiškius tikslus ir matavimo rodiklius, kad darbuotojai matytų pažangą;
- ugdytis ir tobulinti kompetencijas, nuolat kelti profesinį lygį;
- skatinti vidinę motyvaciją per klientų atsaką, empatišką ir pagarbinantį bendravimą;
- stiprinti komandinį palaikymą, saugią darbo aplinką ir geras darbo sąlygas;
- spręsti organizacines kliūtis, mažinti biurokratiją ir užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.
Darbo patirtys ir iššūkiai praktikoje
Darbo patirtys įvairiose sritys reikalauja dirbti su vaikais, riziką patiriančiomis šeimomis, įvairia negalia turinčiais asmenimis, emigrantais ir kitais, turinčiais psichologinių ar socialinių sunkumų. Dažnai kliūtys kyla dėl asmeninių dasidavimų, lengvo kaupimo ar šiukšlių kaupimo tendencijų, kurios gali užpildyti gyvenamąją erdvę, kelti sanitarines problemas ir net sukelti saugos pavojus. Tokie atvejai reikalauja nuosekliai taikyti interdyscyplinį požiūrį ir individualizuotą pagalbą, siekiant pagerinti socialinį funkcjonavimą ir savarankiškumą.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis, išryškinant problemas, su kuriomis susiduria, ir įtraukti priemones jų motyvacijai stiprinti. Tyrimo duomenys rodo, kad sėkmingas darbas priklauso nuo intensyviojo klientų įsitraukimo, nuoširdumo, poreikio atlikti darbą ir pasiektų rezultatų. Taip pat svarbu atsižvelgti į asmeninį motyvacinį rezervuarą, pavyzdžiui, noro padėti ir galimybės tobulėti.
Stiprūs išvados ir praktikos taikymas
Tyrimo išvados atskleidė, kad stipriausią motyvaciją lemia vidinės prielaidos, tokios kaip noras padėti ir empatija, bei išoriniai veiksniai - komandos palaikymas, geros darbo sąlygos ir galimybės pasiekti rezultatų. Taip pat svarbu, kad socialiniai darbuotojai turėtų nuolatinį profesinį tobulėjimą ir emocinį atsparumą, nes darbas su psichinę negalią turinčiais asmenimis dažnai sukelia stresą, įtampą ir perdegimo riziką. Reikia kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi įvertinti, galėtų pasiekti asmenines ir profesines sėkmes, bei turėtų tinkamą paramą krizės metu.
Praktiniai patarimai institucijoms
- kurti aiškias darbo tvarkas ir stebėsenos mechanizmus, kad būtų aišku, ko iš darbuotojo tikimasi;
- palaikyti atvirą komunikaciją su klientais ir jų šeimomis, užtikrinti konfidencialumą;
- planuoti resursų paskirstymą taip, kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir galėtų teikti kokybiškas paslaugas;
- skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą su kitomis profesijomis ir institucijomis;
- kurti ir įgyvendinti prevencines priemones prieš perdegimą ir stresą darbe.
Apibendrinimas
Krintant institucinės globos mastams, socialinis darbas su proto negalią turinčiais asmenimis tampa vis labiau būtina ir vertinama sritis. Darbo sėkmė priklauso nuo sujungtos teikiamos pagalbos kokybės, darbuotojų motyvacijos ir kompetencijų, kurių nuolatinis tobulinimas užtikrina klientų gerovę ir savarankiškumo didėjimą. Pagrindiniai veiksniai motyvacijai, kaip ir daugelio tyrimų duomenys rodo, yra atkaklus klientų atsakas, nuoširdumas ir siekis pasiekti matomus rezultatus, o išoriniai veiksniai - komanda, sąlygos, ir atlygis - vaidina svarbų, bet kartais ribotą vaidmenį.
Darbo turinys iliustruoja bei sustiprina žinias apie socialinių darbuotojų patirtis dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis, išryškindamas įtampą, strategijas ir galimybes tobulinti praktiką.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
| Kriterijus | Turinys |
|---|---|
| Motyvacija | Klientų atsakas, nuoširdumas, darbo poreikis, pasiekti rezultatai, asmeninės priežastys (empapija, noras padėti) |
| Iššūkiai | Biurokratija, institucijų nenoras bendradarbiauti, stokos jausmas, stresas, rizika perdegti |
| Sprendimai | Aiškios taisyklės, komandos palaikymas, nuolatinis kompetencijų tobulinimas, prevencinės priemonės |
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #darbas #baigiamieji #darbai #apie #proto