Slaugos paslaugos namuose yra ilgalaikis ir tęstinis procesas, kurio tikslas sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant jo sveikatą ir apsaugant nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo. Paslaugos gali būti teikiamos tiek savivaldybės, tiek licencijuotose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios turi prisirašiusius gyventojus. Paslaugų įgyvendinimas priklauso nuo profesionalų komandos sudėties, teisinių reglamentų ir informacinių sistemų įdiegimo lygių.
Slaugos poreikio vertinimo pagrindas
Slaugos poreikio nustatymas namuose vyksta pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Paciento poreikį nustato šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras (ir jo slaugytojas), pacientą stacionare gydantis gydytojas arba slaugytojas. Vertinimo rezultatai lemia, ar pacientui priklauso ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, ir kokio intensyvumo paslaugos yra reikalingos. Klausimynas gali būti pildomas ir stacionare, įskaitant Slaugos skyrių, jei ten dirbantys specialistai atitinka reikalavimus.
Pagal naująją tvarką, kai ASPN teikiama pati PAASP įstaiga, siuntimo dokumentuose gali būti nurodyta formulė E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ arba E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“. Siuntimo pildymas priklauso nuo to, ar paslaugas teikia ASPN ar kita įstaiga, ir nuo to, kas ruošia dokumentus elektroninėje sveikatos tikslinėje sistemoje (ESPBI IS).
Kam gali būti nustatytas poreikis ir kas jį gali išrašyti
- Šeimos gydytojas;
- Šeimos gydytojo komandos slaugytojas;
- Gydytojas geriatras (vyresnio amžiaus žmonių gydytojas) ir su juo dirbantis slaugytojas;
- Pacientą gydantis gydytojas stacionare arba slaugytojas stacionare.
Aprašo 18.1 punkte nurodytu atveju ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikį nustato minėta profesionalų komanda, vadovaujantis 21 punkto nuostatomis. Taip pat vadovaujantis aprašo nuostatomis, siuntimą ASPN gauti gali išrašyti paciento šeimos gydytojas ir/arba ESPBI IS užpildydamas elektroninį dokumentą E027 arba, kai ASPN teikia pačios įstaigos paslaugas, E025 forma.
Nuo kada ir kaip pacientas renkasi įstaigą teikti paslaugas
Nuo įstatymų įsigaliojimo laikotarpių gydytojas išrašo siuntimą, tačiau pacientas turi teisę rinktis paslaugas teikiančią įstaigą. Pasirinkus siuntimo tipą, rodomos įstaigos kaip privalomos pasirinkimui, o gydytojas turi pasirinkti įstaigą iš klasifikatoriaus. Jei pacientas nori pakeisti ASPN teikėją, tai daroma per siuntimą ar paskyrimą, o įstaigos atsakomybė už esamo plano atnaujinimą ar naujo išrašymą priklauso nuo galiojančios sistemos naujovių.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo lygio nustatymo procesas
Ką daryti, kai slaugos poreikiai pasikeičia
Jei slaugytoja pervertina poreikius ir tai įrašyta ESPBI IS sistemoje, pakanka atnaujinti duomenis, o ne iš naujo siųsti pacientą. Tokiu būdu išvengiama perteklinių dokumentų ir užtikrinama sklandesnė paslaugos teikimo grandinė.
Slaugos planas ir paskyrimai
Slaugos planas neturi automatinės galiojimo pabaigos; jo galiojimas priklauso nuo paciento būklės ir slaugytojo sprendimo. Atsakomybė dėl paslaugos teikimo liko pas įstaigą, kuri teikia paslaugas. Stebima, ar pacientas lieka įtrauktas į paslaugų teikimą, ir ar nėra pasibaigęs slaugos planas.
Ar paliatyviosios pagalbos siuntimas gali būti be klausimyno?
Taip, paliatyviosios pagalbos atveju siuntimui išrašyti gali būti nereikalingas klausimyno pildymas, o galimas atvejis tai, kad ši paslauga gali būti teikiama be jo, pagal naująją praktiką. Tačiau svarbu laikytis kitų reglamentų bei procedūrų, kurias nustato įstaigos ir sveikatos priežiūros sistemos.
Informacinių sistemų ir paslaugų teikėjų atnaujinimai
Sveikatos įstaigos pranešė apie pokyčius ASPN funkcionalumuose, o nuo 2024 metų įdarbinti ergoterapeutai papildys komandas. Jei programinės įrangos tiekėjai nesugebės įdiegti ASPN formų laiku, duomenys gali būti teikiami per e-sveikatos portalo priemones arba įdiegiant tik reikalingą medikinės formos komponentą. Taip pat planuojama įtraukti priminimus apie pervertinimo laikotarpius, kad personalas sektų pervertinimo terminus, tačiau šio funkcionalumo kol kas nėra realizuota.
Kam gali gauti slaugos paslaugas?
Pagal dabar galiojančią tvarką slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai tvarkytis namuose, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos. Slaugos paslaugas gali teikti įstaigos, kurios turi licenciją teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose ir kurios yra įtrauktos į gyventojų priežiūros sąrašus.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbuotojas ir teismas
Slaugos paslaugų teikėjai ir komanda
Slaugos paslaugų namuose teikimą užtikrina visos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie prisirašiusių gyventojų. Komanda paprastai apima bendrosios praktikos slaugytojus, slaugytojo padėjėjus, kineziterapeutą ir ergoterapeutą (nuosekliai nuo šių metų ergoterapeutai pradėjo papildyti komandas). Slaugytojų vizitai gali būti planuojami ir skubūs, priklausomai nuo paciento poreikio ir diagnostinių rekomendacijų.
Kokios ambulatorinės slaugos namuose paslaugos egzistuoja?
- Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimus ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą;
- Ergoterapeutas moko atlikti veiklas nuo higienos iki laisvalaikio ar darbo įgūdžių lavinimo;
- Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos socialinės globos įstaigose, kurios turi licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Kaip sužinoti, kur gali gauti slaugos paslaugas savo savivaldybėje?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei gydytojų konsiliumas nustato, kad reikia įrangos ar paslaugų, šią nuomą ar paslaugų teikimą gali 100% kompensuoti ligonių kasa. Taip pat informacija apie suteiktas paslaugas skelbiama elektroninėje sistemoje ir institucijų įrašuose.
Trumpa statistika ir socialinis kontekstas
Spartus visuomenės senėjimas ir ilgalaikės ligos kelia naujų iššūkių žmonių kasdienybei. Lietuvoje slaugos paslaugos namuose per pastaruosius metus išaugo, o jų finansavimas - didėja: 2023 m. apie 60 tūkst. žmonių, 2024 m. apie 65 tūkst., 2025 m. per 70 tūkst. gyventojų. Per 2024 m. ir 2025 m. teiktų paslaugų skaičius taip pat augo ir išmokų sumos augo daugiau nei 56 mln. eurų.
Praktinė instrukcija: ką daryti, kai reikia ASPN?
- Kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris įvertins poreikį pagal klausimyną ir, esant reikalingai pagalbai, išrašys siuntimą ASPN arba E025 formą.
- Jei įstaiga teikia paslaugas pati, formos papildomos elektronine forma E025; jeigu ASPN paslaugas teikia kita įstaiga, - E027 forma.
- Įstaiga teiks slaugos paslaugas per planinį arba skubų vizitus; planuojama vizito tvarka paprastai apibrėžiama pagal slaugos poreikio dydį (mažas, vidutinis, didelis).
- Jei poreikis pasikeičia, atnaujinama ESPBI IS informacija, o naujo siuntimo nereikia.
- Gydymo įstaiga privalo užtikrinti pasirinktą profesionalų komandą, kurią sudaro du visu etatu dirbantys specialistai ir du slaugytojo padėjėjai, bei kineziterapeutas; nuo pastarųjų metų - ergoterapeutas taip pat įtraukiamas į komandą.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia pensijų kaupimas Lietuvoje?