Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF, dažnai vadinamo „Sodra“) biudžeto pajamų ir išlaidų prognozė yra sudaroma remiantis detalia analize, regresine analize ir trendo metodais, naudojant istorinius duomenis apie apdraustųjų skaičių, nedarbo lygį, minimalų mėnesinį atlyginimą bei pensijų dydžius. Sudarant Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų prognozę, naudojami pajamų ir išlaidų analizėje gauti duomenys. Panaudojant šiuos duomenis, pateikiama regresinė analizė, naudojant mažiausių kvadratų ir trendo metodus.
2025 m. VSDF biudžeto pagrindiniai rodikliai
Seimas pritarė 2025 metų Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymui. Patvirtintos daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančios Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidos (pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln.).
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. Biudžete valstybinio socialinio draudimo pensijoms skirta 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc.
Biudžeto struktūra ir išlaidų paskirstymas (2025 m. ir istoriškai)
Biudžete valstybinio socialinio draudimo pensijoms skirta 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų. Pensijoms mokėti buvo išleista daugiausiai nuo 2015 m. iki 2023 m. 2015 m. šios grupės išlaidos buvo 2,49 mlrd. eurų, o 2023 m. išlaidos sudarė 4,9 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd., 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai - 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc., išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam draudimui 2023 m. buvo 39 mln.
Palyginimui 2015 m. VSDF biudžetas išleido 3,42 mlrd. eurų pajamų. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 2,49 mlrd., 72 proc. visų išlaidų. Ligos ir motinystės išmokoms 2015 m. buvo skirta 437 mln. eurų, 12,8 proc. Nedarbo išmokoms buvo išleista 104,5 mln. eurų, 3 proc., veiklos sąnaudos sudarė 218 mln. eurų, 6,4 proc., išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam draudimui 2015 m. buvo 16,8 mln. eurų.
Pensijos ir pensininkų skaičius
Svetainės „Atvira Sodra“ duomenimis, 2023 m. buvo išmokėta 1 006 300 pensijų gavėjų. 615 627 asmenų gavo senatvės pensiją (vid. per mėnesį 539,07 eurų). 2025 m. prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Pensijų socialinis draudimas nuo 2015 m. iki 2023 m. užėmė dominuojančią vietą VSDF išlaidų struktūroje: 2015 m. ši grupė sudarė 72 proc. išlaidų, 2023 m. - 78 proc. Pokyčiai rodo didėjantį demografinį ir išmokų lygio poveikį biudžetui bei būtinybę planuoti ilgalaikes rezervo priemones.
Ligos, motinystės ir kitos išmokos
2015-2016 m. buvo bendras ligos ir motinystės išmokų biudžetas. 2015 m. ligos ir motinystės išmokoms buvo išleista 436,7 mln. eurų, o 2023 m. ligų išmokoms buvo skirta 436 mln. eurų, motinystės išmokoms - 437,9 mln. Kaip skelbia „Atvira Sodra“ duomenys 2023 m. 108 300 ligos išmokų gavėjų (vid. dienos išmoka 2023 m. buvo 43,75 eur). Vidutiniškai 1 darbuotojui apmokėta 7,2 ligos dienų. 2015 m. dienos išmoka buvo 28,98 eur.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
2023 m. buvo išduota 2,5 mln. nedarbo pažymėjimų. Daugiausiai išdavė UAB „Inmedica“ gydymo įstaiga - 207 437 nedarbo pažymėjimų. Antroje vietoje buvo VŠĮ Kauno m. poliklinika išdavusi 126 771 nedarbo pažymėjimą.
2023 m. motinystės išmokų gavėjų skaičius siekė 17 268 (vid. dienos išmoka 69,27 eur). Vidutinė motinystės išmokos trukmė 82,7 darbo dienos. 2015 m. gavėjų buvo 21 604 (vid. dienos išmoka 2015 m. buvo 29,58 eur). 15 685 tėvystės išmokų gavėjų (vid. išmoka per mėn. 2023 m. buvo 1426,59 eur). 16 217 vaiko priežiūros iki vaikui sukaks 1 metai išmokų gavėjų (vid. išmoka per mėn. 2023 m. buvo 876,29 eur).
Nedarbo išmokos ir jų pokyčiai
2015 m. nedarbo išmokoms buvo išleista 104,5 mln. eurų, o 2023 m. išlaidos sudarė 385 mln. „Atvira Sodra“ duomenimis 2023 m. 76 638 nedarbo išmokų gavėjų (vid. mėn. išmoka 2023 m. buvo 418,12 eur). 2015 m. vid. gavėjų buvo 44 670.
Nuo 2026 metų liepos planuojami pakeitimai nedarbo išmokų struktūroje: pastovioji dalis mažės nuo 23,27 proc. MMA iki 15 proc. MMA, o kintamoji dalis didės: 1-3 mėn. - 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėn. - 35 proc., 7-9 mėn. - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni (atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad nuo kitų metų liepos įsigaliosiančiais pokyčiais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Kiti planuojami pokyčiai: nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis - nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). 2026 m. patvirtintas VDU dydis yra 2 312,15 euro, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų būti 1618,51 euro. Taip pat nuo kitų metų liepos į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
Rezervai, Garantinis ir Rezervo fondai
Rezervo fondo tikslas - užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) biudžeto stabilumą ir kaupti piniginius išteklius, reikalingus ... valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka VSDF biudžeto atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies pajamų. Nuo 2018 m. pirmo įnašo į fondą, 195 mln. eurų jos padidėjo iki 2714 mln. eurų 2023 m.
Garantinis fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam. Jis buvo įsteigtas 2001 m. Garantinį fondą nuo 2017 m. sausio 1 d. administruoja „Sodra“, kuri surenka įmokas į Garantinį fondą. 2017 m. sausio 1 d. fonde buvo 34 450,8 tūkst. eurų, o 2023 m. pabaigoje jau sukaupta 151 645 tūkst. eurų, 4,4 karto daugiau.
VSDF biudžeto vykdymas ir finansinė statistika
2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. 2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd., 78 proc. visų išlaidų.
VSDF biudžeto išlaidos nuo 2015 m. 3,42 mlrd. eurų padidėjo 1,8 karto iki 6,31 mlrd. eurų 2023 m. 2018-2020 m. biudžeto išlaidų planas buvo viršytas. 2023 m. VSDF biudžeto pajamos 835 mln. eurų buvo didesnės už išlaidas. Tik 2015 m. VSDF biudžetas buvo deficitinis, kai išlaidos viršijo pajamas 28 mln.
Fondo veiklos sąnaudos ir neatgautinos sumos
Fondo veiklos sąnaudų 2023 m. priskaičiuota 106,2 mln. Eur, 1,7 proc. visų Fondo biudžeto išlaidų. 2015 m. tokios išlaidos buvo daugiau nei 2 kartus didesnės, 218,22 mln. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos 2023 m. sudarė 9,3 mln. Eur. Šios išlaidos sudarė 0,1 proc. visų Fondo išlaidų. 2015 m. neatgautos ir abejotinai atgautos sumos sudarė 17,6 mln.
Analizė: socialinės politikos iššūkiai ir poveikis darbo rinkai
„Džiugu, kad Socialinio draudimo fondas tampa pačiu pajėgiausiu finansiniu fondu mūsų valstybėje. Nepaisant to, kad pensijos indeksuojamos darbo užmokesčio augimo tempu, fondams pavyksta surinkti rezervus, kurie yra labai solidūs. Ir tos pertvarkos, kurios įvyko, t. y. „Sodros“ skolų panaikinimas, dalies pensijų perkėlimas į valstybės biudžetą, atrodo, kad suformuoja tokią struktūrą, kuri gali atliepti daugelio lūkesčius tiek šiandien, tiek į ateitį.
Deja, žmonės, kuriems išmokamos išmokos iš fondo, tai yra senjorai ir žmonės su negalia, vis dar yra viename didžiausių skurdo lygių, kuriuos esame turėję ir turime žiūrėti, kaip tos perteklinės lėšos, kurios kasmet yra įnešamos į „Sodros“ biudžetą, dalis jų, būtų skirta šių asmenų grupės nelygybės mažinimui“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius yra pastebėjęs, kad socialinė sistema daugiausia orientuota į pažeidžiamiausius visuomenės narius - bedarbius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius. Anot jo, tokia parama yra būtina, tačiau neretai ji tampa ir veiksniu, mažinančiu motyvaciją dirbti. Dėl to nemaža dalis žmonių pasirenka nedirbti, nes pašalpos užtikrina bent minimalias pragyvenimo sąlygas. Tuo metu kiti įsitraukia į šešėlinę ekonomiką - gauna socialines išmokas, o papildomai užsidirba vokeliuose.
„Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje „nedarbo spąstai“ pagal standartinį scenarijų siekė 102,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 74,4 proc. Kitaip tariant, įsidarbinus už mažą atlyginimą, didžioji dalis papildomų pajamų atitenka mokesčiams, o dalis išmokų prarandama. Šeimoms su vaikais šis rodiklis gali siekti 87-88 proc., tad dirbti už minimalią algą dažnai tiesiog neapsimoka“, - pastebi jis.
„Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES. Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su minimalia mėnesine alga (MMA), tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta“, - atkreipė dėmesį Indrė Genytė-Pikčienė.
Kainos gali kilti: ekonomikos ministras apie karo poveikį Lietuvai | Edvinas Grikšas | Tikroji kaina
Istoriniai duomenys ir jų reikšmė prognozei
Atlikus 2014-2019 m. regresijos analizę nustatyta veiksnius, turinčius įtakos pajamoms: apdraustųjų skaičių, nedarbo lygį ir minimalų mėnesinį atlyginimą. Išlaidoms įtakos turi senatvės pensijos dydis ir nedarbo draudimo gavėjų skaičius. Prognozuojant, pajamos ir išlaidos stabiliai augs.
VSDF biudžeto išlaidos nuo 2015 m. 3,42 mlrd. eurų padidėjo 1,8 karto iki 6,31 mlrd. eurų 2023 m. 2018-2020 m. biudžeto išlaidų planas buvo viršytas. 2023 m. VSDF biudžeto pajamos 835 mln. eurų buvo didesnės už išlaidas. Tik 2015 m. VSDF biudžetas buvo deficitinis, kai išlaidos viršijo pajamas 28 mln.
Duomenų šaltiniai ir prieinamumas
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt. LR Valstybės bei savivaldybių biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašyta kituose šaltiniuose.
Santraukinė lentelė: pagrindiniai rodikliai (2015, 2023, prognozė 2025)
| Rodiklis | 2015 m. | 2023 m. | Prognozė 2025 m. |
|---|---|---|---|
| VSDF išlaidos | 3,42 mlrd. EUR | 6,31 mlrd. EUR | 7,906 mlrd. EUR |
| VSDF pajamos | (planas viršytas 279 mln.) | (2023 m. pajamos didesnės 835 mln. už išlaidas) | 8,646 mlrd. EUR |
| Pensijų išlaidos | 2,49 mlrd. EUR (72%) | 4,9 mlrd. EUR (78%) | ~6,155 mlrd. EUR (77,8%) |
| Vid. senatvės pensija | (2015 m. duomenys) | 539,07 EUR (2023 m. vid. senatvės pensija) | 673 EUR (metinė prognozė) |
| Apdraustųjų skaičius | - | - | 1 453,4 tūkst. (prognozė 2025 m.) |
Analizuojant VSDF biudžetą, akivaizdu, kad ilgalaikės demografinės tendencijos, darbo pajamų augimas, minimalaus atlygio pokyčiai ir nedarbo lygis išlieka esminiai veiksniai, lemiantys tiek pajamų, tiek išlaidų raidą. Rezervų kaupimas Rezervo ir Garantiniame fonde suteikia galimybes trumpalaikiams svyravimams įveikti, tačiau neišnaikina būtinybės tolesniam socialinės apsaugos sistemos tobulinimui ir tiksliniam išteklių paskirstymui atsižvelgiant į didėjančią socialinę atskirtį tarp labiausiai pažeidžiamų grupių.
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #fondo #biudzeto #prognoze