Socialinė parama yra esminis žmogaus gerovės ir psichologinės sveikatos komponentas, apimantis įvairius aspektus, tokius kaip emocinė, informacinė, instrumentinė ir įvertinimo parama. Psichologiniai socialinės paramos modeliai siekia paaiškinti, kaip individai suvokia, gauna ir naudoja socialinę paramą, ir kaip tai veikia jų psichologinę būklę.
Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą svarbiausių psichologinių socialinės paramos modelių, įskaitant komunikacinį paramos šeimai modelį, ir aptarsime tyrimų, atliktų Lietuvoje, rezultatus, kurie atskleidžia socialinės paramos svarbą paauglių rizikingos elgsenos kontekste. Taip pat pristatysime NVO apklausų apie socialinės paramos teikimą kryptis, metodinius sprendimus ir gautų duomenų interpretacijas darbo rinkos, šeimos ir priklausomybių prevencijos laukuose.
Psichologinių socialinės paramos modelių rėmai NVO tyrimuose
Socialinė parama gali padėti paaugliams įveikti šiuos iššūkius ir sumažinti rizikingos elgsenos riziką. Vienas iš svarbiausių aspektų yra holistinis požiūris, apimantis fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę. Šiuolaikiniai modeliai dažnai integruoja kognityvinę elgesio terapiją, grupinį gydymą, motyvacinį intervenciją ir socialinės paramos sistemas. Socialiniai ryšiai ir parama yra esminiai elementai, padedantys asmenims atsigauti.
Visi šie aspektai rodo, kad priklausomybės įveikimo procesas yra kompleksiškas ir reikalauja integruoto požiūrio. Suvokimas, kad kiekvienas asmuo yra unikalus ir kad priklausomybės įveikimo kelias gali skirtis, pabrėžia individualizuoto gydymo svarbą. Taip pat, šiuolaikiniai modeliai akcentuoja prevenciją ir švietimą. Informacijos sklaida apie priklausomybės pavojus, sveiką gyvenimo būdą ir teigiamų pasirinkimų darymą yra svarbi, siekiant sumažinti priklausomybės atsiradimo riziką. Technologijų pažanga taip pat daro įtaką priklausomybės įveikimo modeliams. Internetinės terapijos, mobiliosios programėlės ir virtualūs palaikymo tinklai suteikia galimybę žmonėms gauti pagalbą ir informaciją bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
NVO apklausų objektas: paauglių elgsena ir socialinės paramos šaltiniai
Tyrimas Lietuvoje: Vaidmens Modelio ir Socialinės Paramos Sąsajos su Rizikinga Elgsena Paauglystėje. Tyrimo duomenys buvo renkami Moksleivių gyvensenos ir elgsenos tyrimo (HBSC) metu 2022 m. balandžio-birželio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 6557 moksleiviai iš 5-11 klasių (51 proc. Socialinių-demografinių klausimų. Suvokiamos socialinės šeimos ir draugų (Multidimensional Scale of Perceived Social Support, santr. MSPSS) bendraklasių ir mokytojų (bendraklasių ir mokytojų paramos subskalė) paramos klausimų. Rizikingos elgsenos (cigarečių, elektroninių ir vienkartinių elektroninių cigarečių rūkymo, alkoholio ir kanapių vartojimo, probleminio socialinių tinklų naudojimo) klausimų. Vaidmens modelio (vaidmens modelio lyties ir kategorijos) klausimų.
Taip pat skaitykite: Svarba visuomenei
Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma moksleivių turėjo vaidmens modelį (71,2 proc.), dažniausiai rinkdamiesi lytimi sutampančius vaidmens modelius - šeimos narius, draugus, sportininkus, TV žvaigždes, socialinių tinklų įžymybes. Tačiau 4 iš 10 moksleivių juto nepakankamą socialinę paramą iš šeimos, bendraklasių ir draugų, o nepakankamą paramą iš mokytojų juto daugiau nei pusė (54,8 proc.) visų moksleivių. Tyrimas atskleidė, kad nepakankama šeimos ir nepakankama mokytojų parama prognozavo didesnę visos rizikingos elgsenos raišką. Tik lytimi nesutampančio vaidmens modelio pasirinkimas prognozavo didesnę rizikingos elgsenos raišką: tarp berniukų - vertinant 7 rodiklius iš 8, tarp mergaičių - 1 rodiklį.
Metodiniai akcentai: skalės, rodikliai, imtis
- Suvokiamos socialinės šeimos ir draugų paramos klausimų rinkiniai (MSPSS) bei bendraklasių ir mokytojų paramos subskalė padėjo įvertinti paramos lygį skirtinguose santykių tinkluose.
- Rizikingos elgsenos blokas apėmė cigarečių, elektroninių ir vienkartinių elektroninių cigarečių rūkymą, alkoholio ir kanapių vartojimą, probleminį socialinių tinklų naudojimą.
- Vaidmens modelio lyties ir kategorijos klausimai leido susieti identifikacijos objektus su elgesio rodikliais.
NVO apklausos apie socialinės paramos gavėjus: įsidarbinimo kliūtys ir aktyvinimo politika
Straipsnyje analizuojami piniginiai ir nepiniginiai veiksniai, ribojantys darbingo amžiaus socialinę pašalpą gaunančių asmenų įsidarbinimą. Apžvelgiami minimalių pajamų apsaugos ir aktyvinimo sistemų derinimo aspektai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Pristatomi 2022 m. atliktos nedirbančių socialinės pašalpos gavėjų anketinės apklausos rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausios neįsidarbinimo priežastys yra už paties bedarbio kontrolės ribų. Aktualiausia priežastis - darbo vietų stoka asmens gyvenamojoje vietovėje kartu su susisiekimo problema. Nepasitvirtino nuostata, kad piniginės socialinės paramos gavėjų santykinai geros materialinės sąlygos sulaiko juos nuo įsidarbinimo.
Lietuvoje socialinė parama bedarbiams teikiama tik su sąlyga, kad pretendentas registruosis Užimtumo tarnyboje (toliau - UT), ieškosis darbo, dalyvaus aktyviose darbo rinkos priemonėse. Socialinės pašalpos dydis palaikomas santykinai labai žemas, palyginti su minimalia alga, o gaunant pašalpą ilgesnį laiką, ji yra mažinama. Tuo pačiu neįskaičiuojama darbo pajamų dalis pretendentams į socialinę pašalpą bei tęsiamas pašalpos mokėjimas įsidarbinus po ilgesnio bedarbystės laikotarpio.
Aktyvinimo priemonės ir administraciniai pokyčiai
- Europos šalyse diegiami ir administraciniai pakeitimai. Konsoliduojamas paslaugų administravimas sujungiant institucijas bei decentralizuojamas sprendimų priėmimas.
- Lietuvoje dar 2015 m. buvo įvykdyta socialinės paramos administravimo reforma - sprendimai tapo labiau decentralizuoti. Savivaldybėms suteikta teisė lanksčiau taikyti teisės į socialinę pašalpą sąlygas ir iš valstybės biudžeto savivaldybėms socialinei pašalpai skirtas, bet neišleistas lėšas, palikti savivaldybei. Fiskalinė ir administravimo decentralizacija labai sumažino pašalpos gavėjų skaičių.
- Taip pat 2022 m. Lietuvoje įsigaliojo Užimtumo įstatymo pataisa, kuria reformuota UT veikla administruojant bedarbius. Pakeista tinkamo darbo samprata. Prasidėjus bedarbio 10-am mėnesiui, tinkamu laikomas darbas net ir neatitinkantis asmens kvalifikacijos, kompetencijos, turimos darbo patirties, siūlomas atlyginimas gali būti labai mažas. Matoma, kad pakeitimu siekiama, jog bedarbiai imtųsi nepatrauklių darbų.
- Savivaldybėse UT bedarbių administravimo reforma derinama su Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modeliu. Šiuo modeliu siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas ir socialinės paramos teikimą, suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius.
- Be to, 2024 m. įvestas pokytis dėl skolų išieškojimo bedarbiams, skatinant asmenis dirbti legaliai. Skolų turintys bedarbiai gali pasinaudoti „skolų atostogomis“, laikinai sustabdyti skolų išskaitas iš atlyginimo. Taip pat sumažinta išskaitų dalis iš atlyginimo.
Įsidarbinimo kliūčių klasifikacijos NVO apklausose
Aktyvinimo politikai yra reikšminga identifikuoti veiksnius, kurie riboja įsidarbinimą, dėl tinkamų priemonių parinkimo ir taikymo. Tirdami ilgalaikio nedarbo tendencijas ir politiką Europos Sąjungoje, Duell su kolegomis išskiria veiksnius, kurie daro įtaką ilgalaikiam nedarbui. Nėra darbo jėgos paklausos. Asmeninės kliūtys. Institucinės paskatos ieškoti darbo pasiūlymų ir priimti juos. Asmens ir reikalingų darbo vietoje įgūdžių neatitiktis.
Kitas tyrėjas - Lindsay - tirdamas įsidarbinimo kliūtis Jungtinėje Karalystėje, skiria tris veiksnių grupes. Individualūs veiksniai. Asmeninės aplinkybės daugiausiai apima namų ūkio lygmenį. Išoriniai veiksniai. Lindsay pateiktame grupavime nedarbo priežastys struktūruotos, įvardytos skirtingai, bet dauguma jų savo turiniu sutampa su Duell ir kt. išskirtais veiksniais. Abiejuose šaltiniuose išskiriama asmens kvalifikacija, įgūdžiai, darbo patirtis, sveikata, šeimos priežiūros įsipareigojimai, makroekonominė situacija darbo rinkoje, socialinės išmokos ir aktyvinimo reikalavimai.
Taip pat skaitykite: tyrimo rezultatai vaikų globos įstaigose
Lietuvės tyrėjos, Beržinskienė ir Būdvytytė-Gudienė, ilgalaikio nedarbo priežastis išskiria į objektyvias ir subjektyvias. Tyrėjos prie subjektyvių priežasčių priskiria: žemą išsimokslinimą ir kvalifikaciją, nepakankamą darbo patirtį, užsienio kalbų nemokėjimą, pasyvų gyvenimo būdą ir žalingus įpročius, žemą mobilumą, būtinybę padėti kitiems šeimos nariams, negatyvų darbdavių požiūrį, informacijos trūkumą apie padėtį darbo rinkoje. Objektyviomis priežastimis įvardija: užimtumo sumažėjimą, struktūrinius darbo rinkos pokyčius (teritorinius, profesinius), nedidelius darbo užmokesčius, dideles mobilumo sąnaudas, sąlyginai aukštas socialines garantijas bedarbiams, nepakankamai efektyvias darbo rinkos politikos priemonės.
| Kategorija | Trumpas apibūdinimas | NVO apklausų duomenų akcentas |
|---|---|---|
| Išorinės galimybės | Nėra darbo jėgos paklausos, vietovės veiksniai | Darbo vietų stoka ir susisiekimo problema |
| Individualios aplinkybės | Sveikata, priežiūros pareigos, socialinis kapitalas | Vaikų priežiūros ir transporto prieinamumas |
| Subjektyvi perspektyva | Motyvacija, lūkesčiai, informuotumas | Informacijos trūkumas apie darbo rinką |
NVO paslaugų integracija: šeima, globos sistema ir intensyvios pagalbos modeliai
Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai jau dvidešimt metų dirba ir teikia psichologinę, psichoterapinę pagalbą šeimoms ir skirtingų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Matėme su kokiais sunkumais susidūria tiek patys asmenys, tiek bandantys jiems padėti specialistai. Kartu su norvegais bei australais šeimos terapeutais vykdydami projektus Lietuvoje mokinomės naujų konsultacinio darbo būdų: adaptavome, išbandėme bei išleidome praktines-mokslines metodikas apie Naratyvinę terapiją, jos atskiras praktines priemones, „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos praktiką, kognityvinę ir elgesio terapiją, intensyvią pagalbą krizės metu.
Šiuos paslaugų teikimo modelius bei savo turimas žinias bei patirtį integravome į visumą ir sukūrėme naują konsultacinį pagalbos modelį, kurį pavadinome “Intensyvios pagalbos modeliu”, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Intensyvios integracijos modelis paremtas terapiniu darbu su vaiku, jo šeima bei aplinka: išplėstine šeima, mokymo įstaiga, vaiko socialiniu ratu bei vietos bendruomene. Šių paslaugų teikimas paremtas terapiniu darbu, kuriame integruoti naratyvinės terapijos, sisteminio šeimos konsultavimo bei kognityvinės ir elgesio terapijos metodai. Visų pirma apliekamas šeimos situacijos įvertinimas ir pagal jį atrenkami tinkamiausi terapiniai metodai, įrankiai.
Projektiniai etapai ir mokymai
- Pirmas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2011- 2013 metais įgyvendino Europos struktūrinių fondų finansuojamą projektą ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programos ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“. Jo apimtyse intensyviai dirbome - teikėme konsultacinę psichloginę, socialinę pagalbą 100 vaikų ir jaunuolių, turinčių elgesio sunkumų globos sistemoje.
- Antras etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2014- 2015 metais įgyvendino tarptautinį projektą „Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų rizikos vaikams ir šeimoms plėtra, pasinaudojat norvegų patirtimi“. Norvegų šeimos konsultantai - terapeutai jau dešimt metų taiko „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos modelį. Modelis skirtas ieškoti paramos šaltinių socialinių santykių lygmenyje, todel nėra sudėtingas ir lengvai pritaikomas tiek socialinių darbuotojų, tiek psichologų darbe.
- Trečias etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2015- 2017 metais įgyvendino tarptautinį projektą “Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi”. Projekto metu Lietuvoje adaptuotas bei pristatytas naratyvinės praktikos modelis.
- Ketvirtas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2018-2019 m. įgyvendino Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą “Konsultacinę pagalbą teikiančių specialistų gebėjimų stiprinimas”. Jo metu parengė ir išleido tris metodikas.
- Penktas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavio centro specialistai - praktikai, teikdami paslaugas susiduriame su itin sudėtinga klientų grupė - elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų turinčiais vaikais/paauglias ir jų šeimomis. Todėl nusprendėme parengti specializuotą, būtent šitai tikslinei grupei skirtą modelį, jį pavadinome “Intensyvios integracijos modeliu”.
GIMK programa kaip NVO apklausų ir intervencijų kontekstas
GIMK programa - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą. Mokymų programa, pervadinta GIMK, tai - globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas. yra žinių ir pagalbos šaltinis.
Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Trauma, gijimas. Savivertė. Pasiruošimas pokyčiams. Lytinio ugdymo klausimai. GIMK padeda įgyti tų pačių žinių globėjams ir įtėviams - žmonėms, kuriems keliamas toks pats uždavinys - atstoti tėvus vaikams, kuriuos pagimdė kiti.
Taip pat skaitykite: socialinių tyrimų įtaka visuomenės procesams
Pagrindinė GIMK programa (10 dalių)
- Įvadas į mokymų programą
- GIMK Bendradarbiavimas
- Vaiko globos sistema
- Atviras kalbėjimas su įvaikintu ar globojamu vaiku
- Prieraišumas
- Trauma, gijimas. Psichologinis atsparumas
- Netektis. Sielvartas
- Savivertė. Pastovių ryšių stiprinimas
- Pozityvus auklėjimas
- Pasiruošimas pokyčiams
Mokymo proceso metu bus norima kuo geriau pažinti Jus ir sužinoti Jūsų požiūrį į įvaikinimą ar globą. Tuomet kartu su specialistais nuspręsite, kas Jums tinka labiau: tapti globėjais ar įtėviais. Atminkite, jog gali atsitikti taip, kad Jūs nuspręsite nesiimti nei globos, nei įvaikinimo. Galbūt Jūs nesate tikri, kad norite tapti vaiko globėjais ar įtėviais? Nieko bloga, jei dar tvirtai neapsisprendėte.
NVO apklausų duomenų sąveika: paauglių rizika, šeimos parama ir darbo rinkos įtrauktis
Naujausios bedarbiams aktyvinti taikomos priemonės Europos šalyse labai įvairios. Jos apima būtiną darbo paieškos sąlygą įgyjant teisę į išmoką, kitas griežtesnes teisės į išmokas pradines sąlygas, trumpesnį išmokų mokėjimo periodą, išmokų mažinimą nustatytais laiko intervalais ar tam tikroms gavėjų grupėms. Taip pat priemonės pasižymi ir skatinamuoju pobūdžiu: darbo užmokesčio dalis neįskaičiuojama nustatant atitiktį gauti išmokas arba skaičiuojant išmokos dydį; išmokos mokėjimas tęsiamas įsidarbinus; mokymų suteikimas; kuponai paslaugoms; atvejo vadyba.
Apžvelgtos bedarbių aktyvinimo politikos kryptys, priemonės ir jų derinimas su socialine parama tarptautiniu mastu ir Lietuvoje, rodo tyrimų aktualumą šioje srityje. Straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, kurie tiesiogiai susiję su apžvelgtomis nedirbančių socialinės pašalpos gavėjų aktyvinimo priemonėmis. Siekiame plėsti supratimą, kokios šios tikslinės grupės užimtumo kliūtys bei aptarti, ar vykdoma aktyvinimo politika yra į jas orientuota. Straipsnio tikslas - išanalizuoti veiksnius, ribojančius darbingo amžiaus socialinės pašalpos gavėjų Lietuvoje įsidarbinimą.
NVO apklausų išvados ir praktiniai taškai intervencijoms
- Tyrimas atskleidė, kad dažniausios neįsidarbinimo priežastys yra už paties bedarbio kontrolės ribų.
- Aktualiausia priežastis - darbo vietų stoka asmens gyvenamojoje vietovėje kartu su susisiekimo problema.
- Nepasitvirtino nuostata, kad piniginės socialinės paramos gavėjų santykinai geros materialinės sąlygos sulaiko juos nuo įsidarbinimo.
- Įsidarbinimo kliūtys apima kvalifikacijos, sveikatos ir šeimos priežiūros įsipareigojimų dimensijas, kurios jungiasi su transporto ir paslaugų prieinamumu.
Paauglių rizikingos elgsenos ir socialinės paramos duomenys NVO apklausose
Paauglystė yra kritinis raidos etapas, kai jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tapatybės formavimas, santykių kūrimas ir sprendimų priėmimas. Tyrimas atskleidė, kad nepakankama šeimos ir nepakankama mokytojų parama prognozavo didesnę visos rizikingos elgsenos raišką. Tik lytimi nesutampančio vaidmens modelio pasirinkimas prognozavo didesnę rizikingos elgsenos raišką: tarp berniukų - vertinant 7 rodiklius iš 8, tarp mergaičių - 1 rodiklį.
Dauguma moksleivių turėjo vaidmens modelį (71,2 proc.), dažniausiai rinkdamiesi lytimi sutampančius vaidmens modelius - šeimos narius, draugus, sportininkus, TV žvaigždes, socialinių tinklų įžymybes. Tačiau 4 iš 10 moksleivių juto nepakankamą socialinę paramą iš šeimos, bendraklasių ir draugų, o nepakankamą paramą iš mokytojų juto daugiau nei pusė (54,8 proc.) visų moksleivių.
NVO rekomendacijų kryptys pagal apklausų duomenis
- Stiprinti šeimos ryšius ir mokytojų įsitraukimą, nes nepakankama šeimos ir mokytojų parama siejasi su didesne rizikingos elgsenos raiška.
- Integruoti naratyvinės, sisteminės ir kognityvinės-elgesio terapijos metodus mokyklų ir bendruomenės lygmenyse.
- Vystyti transporto prieinamumo ir vietos užimtumo sprendimus, nes darbo rinkos kliūtys dažniausiai susijusios su teritoriniais veiksniais.
NVO apklausų metodikos santrauka
- Imtys: moksleivių (HBSC) ir nedirbančių socialinės pašalpos gavėjų apklausos, leidusios derinti paauglių gerovės ir suaugusiųjų užimtumo analizę.
- Instrumentai: MSPSS ir mokyklinės paramos subskalės, rizikingos elgsenos klausimynai, įsidarbinimo kliūčių klasifikacijos.
- Analizės kryptys: šeimos ir mokytojų paramos lygmens sąsajos su elgsena; darbo rinkos kliūčių grupavimas į išorines galimybes, individualias aplinkybes ir subjektyvią perspektyvą.
tags: #nvo #apklausos #socialines #paramos #teikimas