Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. - dėl nesaugumo. „Greičiausiai tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. Mūsų smegenys tuomet automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi, mažiau svarstoma, smalsaujama ir turime neigiamos nuostatos rezultatą, kai trūksta žinių iš įvairių šaltinių.“
Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti - juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti - tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, - komentuoja Rugilė Ladauskienė, Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė.
Nuomonės apie ramybės drumstimą ir saugumą
Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai. „Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos. Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais“, - teigia Globos centrų atstovė.
Vaikų globos namų gyventojų demografija ir kasdienybė
Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena 6-8 vaikai, su kuriais dirba 2-3 socialiniai darbuotojai. „Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus - jie lanko monetą, mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius ir būna pasirengę savarankiškam gyvenimui“, - teigia V. Demidenko.
Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams. „Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas - jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Tačiau netinkamai pasielgti gali visi vaikai, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones“, - sako R. Ladauskienė.
Taip pat skaitykite: Svarba visuomenei
Bendruomenės įtrauktis ir informavimo būdai
Siekiant keisti visuomenės nuomonę apie bendruomeninius vaikų globos namus, organizuojami įvairūs susitikimai su bendruomene, atvių durų dienos: „Tikros vaikų istorijos visada labiau paliečia ir sujaudina, žmonės tampa mažiau abejingi.“
Lietuvos kontekstas ir veikiančios institucijos
Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos, Panevėžio, Kauno, Alytaus, Vilniaus, Šilutės, Zarasų, Utenos ir kitose savivaldybėse. Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimo metodai ir imtis
Apklausos tikslams įgyvendinti naudota kiekybinė metodika: apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Duomenys buvo renkami ir analizuojami pagal CPVA užsakymą atliktą tyrimą.
Teorinė ir praktinė dalis: globos namų darbuotojų ir vaikų ugdymas
Globos namuose dirbančių pedagogų profesinės kompetencijos didinimas ir su, pvz., seksualinio smurto prevencija, laikomi svarbiais. Taip pat analizuojama vaikų globos namų auklėtinių socialinė-kognityvinė patirtis, emocinės ir elgesio problemos bei jų sprendimai.
Duomenų įvairovė ir papildomi tyrimai
Taip pat pateikiami tyrimų fragmentai apie sensorinę integraciją, smulkiosios motorikos raidą kūdikių globos namuose, bei paauglių socialinių vaidmenų supratimą. Apžvelgiami tyrimai Kauno Vaikų Raidos Klinikoje „Lopšelis“ ir kt., kuriuose nagrinėjamos vaiko savarankiškumo, motorikos ir sensorinės integracijos pokyčiai, susiję su gyvenimo sąlygomis globos namuose.
Taip pat skaitykite: NVO teikiamos socialinės paramos tyrimas
Paauglių socialiniai vaidmenys ir jų priėmimas globos namuose
Taikytas tyrimas rodo, kad paaugliai iš globos namų gana gerai suvokia šeimos vaidmenis, supranta, kad abu tėvai turi rūpintis ir auklėti vaiką; bet trūksta žinių apie šeimos planavimą bei kitaip pažinti būsimo partnerio. Paaugliai neretai neramia ir baiminasi savarankiško gyvenimo bei ateities.
- Tyrimo metodai: literatūros analizė, anketinė apklausa.
- Rezultatų interpretacija: globočių paaugliai iš globos namų gerai supranta šeimos vaidmenis, tačiau reikia daugiau edukacijos apie ateities planavimą.
- Iššūkiai: savarankiškumo ir emocinės brandos vystymosi pradmens trūkumai, glaudi informavimo apie pasiekimus būtinybė.
Visuomenės nuomonės keitimo keliai apima ne tik žiniasklaidos kampanijas, bet ir atvirų durų dienas, kontaktą su bendruomene bei teigiamų asmeninių patirčių dalinimą. Tai padeda keisti stereotipus ir skatina šeimas priimti globojamus vaikus į savo aplinką.
Apibendrinant, apklausa rodo, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bendruomeniniai vaikų globos namai veikia kaip integruota socialinė institucija: teikiama globa, ugdymas ir socializacijos skatinimas, kurių tikslas - parengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir įtraukti juos į visuomenę.
| Renginiai | Veiklos kryptys | Rezultatas |
|---|---|---|
| Atvirosios durys | Susitikimai su bendruomene | Mažėja abejingumas |
| Integruotos veiklos | Išvykos, savarankiško gyvenimo įgūdžiai | Pagerėję socialiniai įgūdžiai |
Taip pat skaitykite: socialinių tyrimų įtaka visuomenės procesams