Neįgalumo nustatymas yra svarbus procesas, leidžiantis asmenims gauti reikiamą socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Lietuvoje, nuo 2025 metų, neįgalumo nustatymas remiasi medicininiais kriterijais ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kaip liga ar sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą savarankiškai gyventi ir dirbti. Šiame straipsnyje aptarsime neįgalumo nustatymo kriterijus, procesą ir svarbius aspektus, susijusius su šia tema.
Neįgalumo Nustatymo Kriterijai ir Tvarka
Bendrieji principai
Neįgalumo nustatymo procesas Lietuvoje yra reglamentuotas teisės aktais ir grindžiamas visapusišku asmens sveikatos būklės įvertinimu. Svarbu pabrėžti, kad neįgalumas nustatomas įvertinus ne tik medicininius faktorius, bet ir socialinius, psichologinius bei funkcinius aspektus. Pagrindinis tikslas - nustatyti, kiek liga ar sutrikimas apriboja asmens galimybes dalyvauti kasdienėje, socialinėje ir profesinėje veikloje.
Neįgalumo lygio nustatymas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja neįgalumo vertinimo sistema. Suaugusiems asmenims nustatomas dalyvumo lygis procentais (0-100%), o vaikams - neįgalumo lygis. Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas.
Pensininkų dalyvumo lygis
Nuo 2024 m. sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, taip pat gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Specifiniai Medicininiai Kriterijai
Neįgalumo nustatymo procese atsižvelgiama į įvairias ligas ir sutrikimus, kurie gali turėti įtakos asmens funkcionavimui.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
Psichikos ir elgesio sutrikimai
- Demencija (F00-F03): Neįgalumo lygis svyruoja nuo 35% iki 90%, atsižvelgiant į ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių, gydymo efektyvumą, remisijos buvimą ar nebuvimą, liekamuosius simptomus ir vaistų šalutinį poveikį.
- Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78): Neįgalumo lygis priklauso nuo intelekto koeficiento (IQ). Pavyzdžiui, esant F72 (IQ 20-34) arba F73 (IQ >20), neįgalumo lygis yra 25%, atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją. Esant F71 (IQ 35-49), neįgalumo lygis yra 45%.
- Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84): Neįgalumo lygis yra 20-45%, diagnozę nustato specialistas, atsižvelgiama į klausos pablogėjimą.
Nervų sistemos ligos
- Lengvas funkcijos sutrikimas: Vyrauja asteninis sindromas (90%).
- Vidutinis funkcijos sutrikimas: Žymi astenija, charakterio pakitimai, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%).
- Didelis funkcijos sutrikimas: Asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškumas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%).
- Sunkus funkcijos sutrikimas: Po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%).
- Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų: Įvertinami apraksija, afazija, agnozija ir kt. Sutrikimų sunkumas varijuoja nuo lengvų (60%) iki sunkių (25%).
- Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų: Įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus. Sutrikimų sunkumas varijuoja nuo lengvų (90%) iki visiško priklausomumo (25%).
- Cerebrinis paralyžius (CP): Vertinamas spastinis vienpusis/dvipusis, ataksinis, diskinezinis CP. Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo nedidelių (80%) iki sunkių (20%).
- Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai: Simptomai varijuoja nuo vienpusių (90%) iki visiško priklausomumo (0%).
- Epilepsija: Vertinama pagal priepuolių dažnumą ir pažintinių ar asmenybės pokyčių buvimą. Neįgalumo lygis svyruoja nuo 90% (reti priepuoliai be pažintinių ar asmenybės pokyčių) iki 25% (labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas).
- Narkolepsija: Vertinama pagal simptomus: mieguistumą, miego paralyžių, haliucinacijas, katapleksiją. Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo lengvo (55%) iki sunkaus (25%).
- Nugaros smegenų pažeidimai: Sunkumas varijuoja nuo lengvo (90%) iki tetraplegijos ir visiško dubens funkcijų praradimo (0%).
- Išsėtinė sklerozė: Vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę. Neįgalumo lygis svyruoja nuo 80% (EDSS 1-1.5, nėra negalios) iki 10% (EDSS 9-9.5, visiškai priklausomas).
- Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos: Funkcijos sutrikimai varijuoja nuo lengvo (80%) iki labai sunkaus (15%).
- Miastenija: Pagal Tarptautinę klasifikaciją (2000 m.). Sunkumas varijuoja nuo lengvos formos (55%) iki terminalinės formos (0%).
Virškinimo sistemos ligos
- Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcionuojančios gastroanastomozės ir mitybos sutrikimų. Visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo (70%). Visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas, priklausomai nuo mitybos nepakankamumo laipsnio (20-60%).
- Išmatų nelaikymas: Neįgalumo lygis priklauso nuo sunkumo, nuo lengvo pobūdžio (70%) iki visiško (40%).
- Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė (50%).
- Dirbtinė išangė (40%).
- Trumpos žarnos sindromas: Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcinio sutrikimo sunkumo ir mitybos nepakankamumo (20-80%).
- Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): Neįgalumo lygis priklauso nuo funkcinio sutrikimo sunkumo ir mitybos nepakankamumo (20-80%).
- Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) (90%).
- Transplantuotos kepenys/kasa: Pirmieji metai po transplantacijos (20%). Daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas (40%). Transplantuotų kepenų/kasos funkcijos sutrikimas (20%).
Endokrininės sistemos ligos
Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90): Po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Neįgalumo lygis nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų (10-100%).
- Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40 (80%).
- Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64): Neįgalumo lygis priklauso nuo mitybos nepakankamumo (20-60%).
Odos ligos
- Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos/dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) (90%).
- Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, nes būklė blogėja) (70%).
- Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) (50%).
Inkstų ligos
Lėtinės inkstų funkcijos nepakankamumas: Neįgalumo lygis priklauso nuo ligos sunkumo ir organų pažeidimų. Lengvas funkcijos sutrikimas (90%), vidutinis funkcijos sutrikimas (70-55%), sunkus funkcijos sutrikimas (20-30%).
Dalyvumo Vertinimas
Dalyvumo apibrėžimas
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Dalyvumo lygio nustatymo procesas
- Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia gauti gydytojo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (Agentūrą). Svarbu, kad gydytojas tinkamai ir detaliai užpildytų siuntimą.
- Dokumentų pateikimas Agentūrai: Reikia pateikti prašymą nustatyti dalyvumo lygį, gydytojo siuntimą (jei jis ne elektroninis) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu, per kurjerį arba atvykus į Agentūros teritorinį skyrių.
- Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną, išsiaiškina individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlo sudaryti pagalbos planą ir įvertina gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiamasi ir su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriama.
- Sprendimo priėmimas: Agentūra pasirūpina, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų.
- Kreipimasis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą, reikia kreiptis į SODRĄ dėl išmokų.
Klausimynas
Klausimynas yra pagrindinis instrumentas nustatant pagalbos koordinavimo poreikį ir sudarant pagalbos planą asmeniui. Klausimyną pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai (darbingo amžiaus asmenims) arba savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai (pensinio amžiaus asmenims). Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones.
Pagalbos Koordinavimas ir Planas
Asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, dažnai trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą jie gali gauti. Todėl Agentūra siūlo pagalbos koordinavimą, kurio metu sudaromas pagalbos planas.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Pagalbos plano sudarymas
Pagalbos planas padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Pagalbos plano nauda
Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Apeliacijos
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacija
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems
| Anksčiau nustatytas lygis | Dalyvumo lygis |
|---|---|
| Didelių specialiųjų poreikių lygis | 15 proc. |
| 40 proc. | Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. |
tags: #kai #kuriems #neigaliesiems