Atsisveikinimas su artimu žmogumi visuomet yra sudėtingas laikotarpis, lydimas tiek emocinio skausmo, tiek neišvengiamų praktinių sprendimų. Vienas jų - pasiruošimas laidotuvėms ir su tuo susijusios išlaidos. Valstybės skiriama laidojimo pašalpa padeda padengti dalį finansinių atsakomybių.
Kas yra laidojimo pašalpa?
Laidojimo pašalpa - tai vienkartinė valstybės išmoka, skiriama mirus žmogui, siekiant padėti artimiesiems padengti su laidotuvėmis susijusias išlaidas. Ši išmoka nepriklauso nuo to, ar velionis buvo dirbantis, ar pensininkas - ji skiriama visais atvejais, kai miršta nuolat Lietuvoje gyvenęs asmuo. Pašalpa gali būti išmokama tam, kas faktiškai pasirūpino laidotuvėmis: šeimos nariui, artimam giminaičiui ar net kitam asmeniui. Tai reiškia, kad parama suteikiama pagal faktą, kas prisiėmė atsakomybę už atsisveikinimo organizavimą, o ne pagal giminystės ryšį.
Laidojimo pašalpos dydis ir nustatymas
Pašalpa išmokama vienkartine išmoka ir jos dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės biudžeto galimybes bei socialinės apsaugos politiką. Vienkartinė laidojimo pašalpa yra prilyginama 8 bazinių socialinių išmokų dydžiui. Nuo šių metų bazinės socialinės išmokos dydis padidėjo iki 70 eurų.
Laidojimo Pašalpos Dydis 2025 Metais: Nuo 2025 metų laidojimo pašalpa Lietuvoje siekia 560 eurus. Ši suma yra vienoda visiems gavėjams ir nepriklauso nuo mirusiojo socialinio statuso ar buvusių pajamų. Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis - 592 € (nuo 2026 m).
Pašalpa išmokama ne vėliau kaip per 24 val. nuo kreipimosi.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Kam ir kada skiriama papildoma valstybės parama
Be laidojimo pašalpos, tam tikrais atvejais gali būti skiriama ir papildoma valstybės ar savivaldybės pagalba. Pavyzdžiui, nepasiturintiems gyventojams savivaldybės gali kompensuoti dalį išlaidų, susijusių su šarvojimo salės nuoma, transportu ar kapo paruošimu. Jei žmogus miršta užsienyje, artimieji taip pat gali kreiptis dėl palaikų pargabenimo į Lietuvą išlaidų kompensacijos - parama išaugo iki 3,7 tūkst. eurų. Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų (1 BSI - 74 Eur, 54 BSI - 3996 Eur) dydžio.
Teisė į paramą palaikams parvežti iš užsienio
Teisę į paramą palaikams parvežti turi asmenys, kurie su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių. Parama palaikams parvežti skiriama jų parvežimą organizavusiam asmeniui, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (1 VRP - 233 Eur, 3 VRP - 699 Eur).
Kokie dokumentai reikalingi laidojimo pašalpai gauti?
Pašalpai gauti būtina pateikti mirusiojo mirties liudijimą bei asmens, kuris rūpinosi laidotuvėmis, tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į aplinkybes pateikiami šie dokumentai: Prašymo SP-5 forma; Pagal būtinumą prašymo E 124 forma*; Laidojančio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; Mirusio asmens medicininis mirties liudijimas; Mirusio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei arba socialinės globos paslaugas teikiančiai įstaigai; Banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris.
* Pateikiama papildomai, jeigu asmens mirtis įregistruota Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje ir siekiant nustatyti, kuri valstybė (ES/EEE/LT) bus kompetentinga mokėti laidojimo pašalpą.
Kur kreiptis dėl laidojimo pašalpos ir kaip pateikti prašymą?
Laidojimo pašalpą administruoja „Sodra“, todėl pirmiausia reikia kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių arba pateikti prašymą internetu per Sodros elektroninę sistemą. Prašymus dėl socialinių išmokų galite teikti el. būdu www.spis.lt; nuvykus į Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.); telefonu +370 700 35545. Prašymus dėl socialinių išmokų galite teikti: el. 3, LT-01314 Vilnius; nuvykus į Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.).
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Atsižvelgiant į aplinkybes pateikiami šie dokumentai: Prašymo SP-5 forma, SP-1 forma, SP-2 forma; Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; Jeigu prašymą ir dokumentus teikia įgaliotas asmuo - įgaliojimas ir įgaliotojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; Medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, - medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu mirusio asmens mirtis nėra įregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre; Dokumentas, įrodantis palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas; Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus apie vieno gyvenančio asmens gautas pajamas arba vienam asmeniui tenkančias pajamas (kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų); Banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai.
Sodros papildomos išmokos mirus artimajam
Sodra taip pat moka išmokas mirus artimajam. Jei mirusiajam buvo skirtos Sodros pašalpos ar kompensacijos, jos, jei dar nebuvo išmokėtos, bus išmokamos paveldėtojui. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiai įstaigai turi būti pateiktas laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu, o taip pat mirusiojo pasas.
Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti. Mirties faktą registruoti gali mirusiojo giminaičiai, kaimynai ar kiti fiziniai asmenys, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu.
Pensijų išmokos mirus pensijų gavėjui
Mirus pensijų gavėjui, išmokama pensija už einamąjį mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar vieno arba dviejų mėnesių pensijos dydžio išmoka. Jei pensija mokama už einamąjį mėnesį, mirus jos gavėjui, jį laidojusiems asmenims išmokama pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta ir dar vieno mėnesio paskirtos pensijos dydžio suma. Jei pensija mokama už praėjusį mėnesį, tokiu atveju, pensijos gavėjui mirus, jį laidojusiems asmenims išmokama pensija už praėjusį mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, pensija už mirties mėnesį ir dar už vieną mėnesį.
Taip yra šių valstybinio socialinio draudimo pensijų atveju: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių. Jei asmuo mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, jo artimieji gali pretenduoti į atitinkamas socialinio draudimo išmokas. Mirusiojo sutuoktinis, nepilnamečiai ar neįgalūs vaikai bei įvaikiai gali kreiptis į Sodrą dėl našlių ir našlaičių pensijos skyrimo.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Darbdavio pašalpa mirus artimajam
Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui, dar vadinama laidotuvių pašalpa ar kompensacija už netektį, yra piniginė išmoka, kuri yra išmokama siekiant padėti netektį išgyvenančio darbuotojo artimiesiems. Ši pašalpa gali būti labai svarbi, kadangi ji padeda finansuoti laidotuvių išlaidas ar suteikti tam tikrą finansinę paramą sunkiu laikotarpiu. Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui - tai viena iš socialinės atsakomybės ir darbuotojo gerovės palaikymo formų, kuri nėra privaloma pagal šalies įstatymus, tačiau praktikoje dažnai taikoma kaip žmogiškumo gestas ar dalis vidinės įmonės politikos.
Ar darbdavys privalo mokėti pašalpą? Ne. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato privalomos darbdavio pašalpos mirus artimam darbuotojo šeimos nariui. Tai yra darbdavio gera valia arba vidinės kolektyvinės sutarties, ar darbo tvarkos taisyklių nuostata.
Kada darbdavio pašalpa gali būti skiriama ir koks jos dydis?
Pašalpa gali būti skiriama jeigu kolektyvinėje sutartyje arba įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta tokia galimybė; kai įmonė turi socialinės atsakomybės praktiką ar įprastą pagalbos formą; kai darbdavys individualiai nusprendžia paskirti vienkartinę pašalpą, įvertinęs situaciją. Nėra nustatyto dydžio. Pašalpa gali būti: simbolinė (pvz., 100-300 €), dalinai padengianti laidojimo išlaidas (pvz., 500-1000 €), pagal vidinę tvarką nustatyta fiksuota suma.
Kas laikomi darbuotojo artimaisiais ir kokia papildoma pagalba gali būti suteikta?
Darbuotojo artimaisiais yra laikomi: sutuoktinis(-ė), tėvai (įskaitant įtėvius), vaikai (įskaitant įvaikius), broliai/seserys. Kai kuriose įmonėse tai gali būti ir seneliai, sugyventiniai ar kiti kartu gyvenę asmenys. Kokią papildomą pagalbą/paramą darbdavys dar gali suteikti? 1-5 dienų apmokamą ar neapmokamą atostogų laikotarpį (pagal susitarimą arba įmonės politiką). Psichologinę pagalbą, jeigu tokia paslauga teikiama darbuotojams. Palaikymo laišką ar bendradarbių paramą.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo artimajam nėra privaloma, tačiau tai - svarbus žmogiškumo gestas, stiprinantis pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo. Įmonės, kurios numato tokias paramos formas, rodo ne tik socialinę atsakomybę, bet ir rūpestį žmogumi, o ne vien atliekamu darbu. Tinkamai parengtos vidaus taisyklės, aiškūs kriterijai ir jautrus požiūris tokiose situacijose leidžia kurti šiltesnę ir stipresnę darbo kultūrą.
Medikai įspėja dėl pavojingų papildų: vartojant dideliais kiekiais gresia kepenų nepakankamumas
Praktinė pagalba ir paslaugų teikėjai
Dažniausiai, laidojimo paslaugos teikėjai, tokie kaip „Vilniaus Laidojimo Namai“, padeda artimiesiems sutvarkyti dokumentus, pataria dėl reikalingų formalumų ir pasirūpina, kad procesas vyktų sklandžiai. „Vilniaus Laidojimo Namai“ siekia palengvinti artimųjų rūpesčius, padėdami planuoti atsisveikinimo ceremoniją, suteikdami informaciją apie paramą bei tvarkydami dokumentus. Organizuojant laidotuves, svarbu turėti patikimą partnerį, kuris padėtų tiek praktiniais, tiek emociniais klausimais. „Vilniaus Laidojimo Namai“ teikia visas reikalingas laidojimo paslaugas - nuo dokumentų tvarkymo iki šarvojimo salės paruošimo ir atsisveikinimo ceremonijos organizavimo. Patyrę specialistai gali suteikti informaciją apie valstybės paramą, padėti parengti reikalingus prašymus bei pasirūpinti, kad atsisveikinimas vyktų oriai ir be papildomo streso artimiesiems.
Kaip elgtis, jei išmokos dar nebuvo išmokėtos
Jei mirusiajam buvo skirtos Sodros pašalpos ar kompensacijos, jos, jei dar nebuvo išmokėtos, bus išmokėtos paveldėtojui. Tokiu atveju paveldėtojams reikia gauti medicininę pažymą, liudijančią mirties faktą, ją išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas (jo nesant - kitas gydytojas). Su medicinine pažyma, liudijančia mirties faktą, reikia kreiptis dėl mirusiojo asmens išregistravimo ir mirties liudijimo išrašymo: mieste - į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kaime - į seniūniją, jei žmogus mirė būdamas užsienyje - LR konsulinėje įstaigoje.
Dokumentai, kuriuos gali pareikalauti interesantų aptarnavimo skyriai
Pateikiami šie dokumentai: 1. Prašymas; 2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 3. Mirties liudijimas; 4. Dokumentai, įrodantys giminystės ryšį su mirusiuoju; 5. Dokumentas, įrodantis palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas.
| Paslauga / Išmoka | Pirmykštis dydis / pastabos |
|---|---|
| Laidojimo pašalpa (2025) | 560 € |
| Laidojimo pašalpa (nuo 2026) | 592 € |
| Parama palaikams parvežti | Iki faktinių išlaidų, bet ne daugiau kaip 3996 € (54 BSI) |
| Bazinė socialinė išmoka (BSI) | 74 € (paminėta kontekste) |
211 2653 , el. p. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrių, pateikia užpildytą prašymą šiai paslaugai gauti, bei prašyme nurodomus dokumentus. Atsakymas paslaugos gavėjo pageidavimu gali būti įteikiamas jam atvykus į Interesantų aptarnavimo skyrių, išsiunčiamas paštu arba elektroniniu būdu.