Smurtas artimoje aplinkoje yra visuomeninė problema, reikalaujanti neatidėliotinų valstybės institucijų veiksmų ir pagalbos aukoms. Lietuvos įstatymų leidėjas ilgą laiką vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, tačiau 2011 metais situacija iš esmės pasikeitė.
Reaguojant į skaudžias pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus.
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą.
Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, jos 38 str. 1 d. nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
2020 m. priimtus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, kuriais buvo išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas, neabejotinai lėmė čia paminėta Konstitucinio Teismo praktika, prioritetą teikianti asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai.
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.
Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų (tarp jų ir nuo smurto artimoje aplinkoje) teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Pasisakymas UŽ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą 2022.01.18
Pagrindiniai Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Įstatymo Aspektai
Įstatymo Paskirtis
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos Nuo Smurto Orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo.
Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau - sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų.
Institucijų Funkcijos
Institucijų ir įstaigų funkcijos bei bendradarbiavimas yra svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą aukoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.
Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis, mokymų šiomis temomis veiklą.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Savivaldybių Lygmuo
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai turi būti numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane.
Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (toliau - Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį.
Pagalbos Suteikimas
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą R...
Istorinis Kontekstas ir Pokyčiai
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą.
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Įstatymo Chronologija
Ši lentelė atspindi Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo chronologiją ir pakeitimus:
| Galioja | Chronologija | Pakeista |
|---|---|---|
| 2025-12-23 | XV-730 | |
| 2023-03-28 | XIV-1856 | |
| 2023-03-28 | XIV-1857 | |
| 2022-03-15 | XIV-934 | |
| 2020-06-25 | XIII-3106 | |
| 2018-06-26 | XIII-1295 | |
| 2016-10-12 | XII-2680 | |
| 2016-05-12 | XII-2339 | |
| 2015-05-14 | XII-1717 | |
| 2015-05-07 | XII-1678 | |
| 2014-04-10 | XII-815 | |
| 2013-07-02 | XII-474 | |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) | |
| 15 straipsnis įsigalioja 2011 m. | ||
| Įsigalioja 2011-12-15 | (15 straipsnis įsigalioja 2011 m. birželio 14 d.) |
tags: #kada #priimtas #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymas