Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.
Slaugos rūšys Lietuvoje
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje). Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Taikoma asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansavimo šaltinis - Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) arba privatūs.)
Dienos stacionaro slauga. Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka po sunkių ligų ar operacijų, su negalia, kai reikia kineziterapijos, masažų, injekcijų. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Finansavimas - PSDF arba privatūs. Kur kreiptis? - Į šeimos gydytoją išduodant siuntimą.
Slauga namuose. Medicininės slaugos paslaugos teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali vykti į gydymo įstaigas, bet reikalinga specialisto priežiūra. Apima slaugytojo vizitus, vaistų skyrimą, perrišimus, pragulų priežiūrą, kineziterapiją ir pan. Gali būti apmokama valstybės lėšomis, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Taip pat skaitykite: Pranciškonų gimnazijos istorija
Paliatyvioji slauga. Teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Gali būti namuose ar paliatyvios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Kreiptis galima pas šeimos gydytoją ar paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga. Ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba senjorams, neįgaliesiems ar žmonėms, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Pagalba į namus (tvarkymas buityje, higienos priežiūra, apsipirkimas), dienos centrai (veiklos, maitinimas, užimtumas) ir trumpalaikė globa. Kreiptis - į savivaldybę ar socialinius darbuotojus.
Finansavimas ir įkainiai
Slaugos paslaugų teikimą Lietuvoje reguliuoja Valstybės institucijos, todėl kainos daugiausia priklauso nuo paslaugos rūšies, teikimo vietos, pobūdžio ir asmens pajamų. Stacionarinė slauga ir dienos stacionaro slauga dažnai apmokama iš PSDF fondo ar privataus draudimo, o socialinė slauga - savivaldybių lėšomis arba individualiai apmokama. Slaugos išlaidos gali būti kompensuojamos per valstybės paramą, įskaitant tikslines kompensacijas, kurios taikomos per savivaldybes. Slaugos paslaugos namuose, integrali pagalba namuose, dienos socialinė globa ar laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamos su daline arba visiška kompensacija, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir teisės aktų.
Slaugos namuose mokėjimas skaičiuojamas taip: asmuo moka 80% gaunamų pajamų už paslaugas, o likusi dalis dengia savivaldybė iki nustatytos ribos. Tačiau teikiant tikslines kompensacijas galima sumažinti išlaidas. Jei globos įstaiga teikia paslaugas, o savivaldybė sutinka pirkti jas iš tos įstaigos, gali būtiperkamos paslaugos. Laukimo laikai priklauso nuo savivaldybės, didžiuosiuose miestuose gali būti keli mėnesiai ar net metai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai ir galimybės: socialinės pilietinės valandos
Tiesioginio įstaigų pasirinkimo atveju svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir aplinką, personalo kiekį, užimtumo veiklas ir bendrą atmosferą.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį. Slaugant ar prižiūrint šeimos narį, yra mokama ligos išmoka, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs tinkamą stažą. Išmoka sudaro apie 65,94% darbo užmokesčio (ant popieriaus). Nedarbio išmoka slaugant negalią turinčius asmenis yra skiriama tiems, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje ir turi tam tikrą stažą. Išmokos dydžiai priklauso nuo stažo ir buvusių pajamų.
Socialinės paslaugos teikiamos su savivaldybės sprendimu: dalis mokama gavėjo, dalis - savivaldybės. Jei kreipiamasi į privataus sektoriaus įstaigą be savivaldybės tvarkos, gali tekti mokėti visą kainą. Taip pat gali būti teikiama emocinė ir psichologinė pagalba besirūpinantiems artimiesiems.
Procedūros ir dokumentai
Norint gauti valstybės kompensuojamą vietą globos įstaigoje, reikia atlikti šiuos žingsnius:
Taip pat skaitykite: 30% darbingumas: kas svarbu žinoti?
- Gauti šeimos gydytojo siuntimą (forma Nr. 027/a) su paciente sveikatos būkle.
- Kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių su gydytojo pažyma ir asmens dokumentais.
- Socialiniai darbuotojai įvertina senjoro savarankiškumą (dažnai naudojama Bartelio indeksas ir kiti klausimynai).
- Savivaldybės komisija priima sprendimą; jei reikia institucinės globos - įrašoma į eilę.
Jei įmanoma - galima rinktis integralią pagalbą į namus, kuri apima medicininę priežiūrą, higienos veiklą, namų ruošą ir kt. Integrali pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis namuose ir teikiama mobiliomis komandomis. Laikino atokvėpio paslauga suteikiama tam tikram laikotarpiui ir gali būti teikiama iki 90 dienų krizinėms situacijoms. Prašymai laikino atokvėpio gali būti teikiami vaikams su negalia iki 18 metų ir suaugusiems su negalia iki 55 proc. dalyvavimo lygio, kai reikia papildomos pagalbos.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų, turinčiose licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Nuo praėjusių metų ergoterapeutai įtraukti į slaugos paslaugų namuose komandas, o nuo šių metų liepos 1 d. kineziterapeutai, ergoterapeutai prisijungia prie visų komandų.
Pratarmė: svarbūs patarimai prisidedant prie sprendimų dėl slaugos namuose
Prieš pradedant skaičiuoti finansus, svarbu suprasti esminį skirtumą tarp dviejų dažniausiai painiojamų įstaigų tipų: stacionarinės slaugos ligoninės ir socialinės globos namai. Slaugos ligoninės yra gydymo įstaigos, kuriose pacientai patenka su gydytojo siuntimu dėl nuolatinės medicininės priežiūros. Socialinės globos namai orientuoti į ilgalaikį gyvenimą ir teikia ne tik medicinines, bet ir socialines paslaugas - apgyvendinimą, maitinimą, užimtumą. Laikantis teisės aktų, gydymo paslaugos kompensuojamos PSD fondo lėšomis, bet jų trukmė ribota (dažnai iki 120 dienų per kalendorinius metus).
Taip pat svarbu suprasti, kad laukimo laikai savivaldybėse gali svyruoti. Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose jie gali būti keli mėnesiai ar net metai. Pasirenkant globos namus, svarbu ne tik kainos, bet ir aplinkos, personalo ir užimtumo galimybių įvertinimas. Rekomenduojama atvykti į vietą ir įvertinti atmosferą bei personalo prieinamumą, užimtumo programas, psichologinę ir socialinę aplinką.
Santrauka: Lietuvoje slaugos paslaugos namuose ir socialinės paslaugos gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis, o savivaldybės atlieka finansinį reguliavimą ir paslaugų priežiūrą. Slaugos išmokos ir nedarbo išmokos teikiamos atsižvelgiant į asmens stažą ir pajamas, o dokumentų tvarkymas - per gydytojus, savivaldybes ir socialines paslaugas.
tags: #valandos #ikainis #atliekant #socialiniu #poreeikiu #turinti