Žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. O pats smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvejais - ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Visuomenėje žmogaus teises reikia gerbti, o valstybė turi pareigą užtikrinti jų apsaugą. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos kuria ir įgyvendina prevencijos bei apsaugos nuo smurto priemones, į kurias įtraukiami įvairūs instituciniai dariniai: policija, Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, savivaldybės institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt. Taupant ilgalaikes žmogaus teises, valstybė privalo taikyti ne tik reagavimo, bet ir prevencijos priemones, įvertinti riziką bei užtikrinti pagalbą pažeidėjams ir nukentėjusiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Teisinės priemonės ir institucijų vaidmuo
Teisinė apsauga prasideda nuo policijos įsikišimo: policija turi pareigą įsikišti ir užtikrinti aukos apsaugą nuo pavojaus. Policijos pareigūnai įprastai pirmieji atvyksta į įvykio vietą ir turi pareigą įvertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Policija kartu su teismo institucijomis turi teisę taikyti apsaugos priemones tam, kad apsaugotų auką ir jo (jos) vaikus.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Jei yra pakankama rizika, kad smurtas gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 15 dienų laikotarpiui šį orderį skiria policijos pareigūnas, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą. Kai smurto atveju taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja laikymąsi, o orderis nustoja galioti po 15 dienų arba įvykus ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir pradėtais procesiniais veiksmais.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą smurto patyrusiems asmenims ir tarpininkauja su kitomis institucijomis. Pritaikoma pagalba apima psichologinę pagalbą, laikinojo apgyvendinimo paslaugas bei informacines ir emocinę paramą teikiančias paslaugas. Policijos pareigūnai informuoja auką, kad su juo susisieks SKPC ir suteiks pagalbą, įteikia telefono numerius ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą. Kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas, įsikišimą koordinuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos įstatymo nuostatomis.
Teisiniuose dokumentuose numatytos nuostatos aiškiai reglamentuoja institucijų kompetencijas, pagalbos teikimą ir apsaugos priemonių taikymą. Savivaldybės atsakingos už prevencijos priemonių įgyvendinimą savo planais ir biudžetais, o ministerijos bei specializuotosios tarnybos - už koordinavimą bei tikslinimą. Tyrimų ir teismų praktikoje nustatomos teisinės procedūros, įskaitant teismo sprendimų skundų nagrinėjimą ir išlaidas, kurios gali būti nurodytos kartu su apsaugos nuo smurto orderio taikymu.
Statistika, iššūkiai ir tobulinimo kryptys
2024 m. lapkričio mėn. atliktos apklausos duomenimis 16% Lietuvos gyventojų (20% moterų ir 11% vyrų) patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai tai buvo fizinis (11%) ir psichologinis (10%) smurtas. Tyrimų duomenimis 58% patyrusių SAA niekur nesikreipė pagalbos, o tik 17% kreipėsi į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas. Lietuva yra tarp valstybių su aukšta tolerancija smurtui; 2024 m. Eurobarometro tyrimas rodo, kad 29% apklaustųjų Lietuvoje sutiko su teiginiu, jog moterys dažnai perdėtai kalba apie prievartą ar išžaginimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Taip pat 2024 m. duomenys apie įvykdytus apsaugos nuo SAA orderius rodo, kad iš 21 tūkst. skirtų orderių buvo apskųsta 11%, o teismai panaikino 8% orderių. Ekspertai pabrėžia būtinybę atpažinti galios ir kontrolės dinamiką, kuri dažnai slypi už prievartos smurto atvejų, bei skirti tinkamas prevencijos ir pagalbos priemones kuo anksčiau. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi atidžiai įvertinti situaciją - ar tai susiję su motinos elgesiu, ar su smurtu, ir užtikrinti, kad vaiko interesai būtų prioritetiniai. Konfliktai tarp partnerių gali būti spontani, tačiau sisteminis smurtas vyksta reguliariai ir reikalauja skirtingo požiūrio į jų sprendimą.
Prevencijos ir apsaugos priemonės planuojamos nacionalinėse plėtros programose bei valstybės biudžeto planavime. Nevyriausybinės organizacijos raginamos dalyvauti įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevencijos programas ir teikiant pagalbą. Taryba smurtui artimoje aplinkoje - tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojama patariamoji institucija, kuri nagrinėja klausimus, teikia pasiūlymus ir koordinuoja priemones. Kiekviename mieste kuriama Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kurios tikslas - koordinuoti vietos lygmens priemones ir įgyvendinti rekomendacijas.
Teisiniai pagrindai ir pagrindinės nuostatos
Smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnis nustato siauresnius ir platesnius apsaugos tikslus, įtraukiant tiek visus asmenis, tiek vaikus, įskaitant prevenciją, apsaugos priemones ir pagalbą. Įstatymo 2 straipsnyje nustatomos apsaugos nuo smurto orderio sąlygos, laikotarpiai ir sąlygos, o 3-7 straipsniai apibrėžia institucijų funkcijas, bendradarbiavimą ir informacijos teikimą. 9-12 straipsniai reglamentuoja skundų nagrinėjimą, teismo procesus ir finansinį atsakomybių pasidalijimą. 13 straipsnis įtvirtina informacijos teikimą ir bendradarbiavimą tarp policijos, SKPC ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Ansamblis teisinės apsaugos mechanizmų kartu su prevenciniais veiksmais leidžia užtikrinti, kad smurto artimoje aplinkoje aukos ir jų vaikai gautų tinkamą pagalbą, o smurtautojai būtų skatinami pokyčiams. Tačiau iššūkiai lieka - didėjanti tolerancija smurtui, keliantys klausimai dėl įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo praktikoje, bei būtinybė didinti pagalbos kreipimąsi ir ankstyvą intervenciją.
Teigiami pokyčiai atsispindi rodomose tendencijose: vis daugiau žmonių pradeda kreiptis į pagalbos sistemas, priemonės yra platinamos ir adaptuojamos įvairioms situacijoms. Tačiau dar reikia įvertinti, kaip efektyviai užtikrinti nuolatinę pagalbą, kaip atpažinti galios ir kontrolės taktikų ženklus, ir kaip užtikrinti, kad aukos jaustųsi saugios ir galinčios pasiekti teisingumą.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Visi turi teisę į gyvybę, ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Tyrimų, prevencijos ir teisingo procesų vykdymo kontekste svarbu nuolat tobulinti sistemas, kad jos būtų prieinamos visiems, ypač moterims ir vaikams, kurie dažnai yra pažeidžiami smurto artimoje aplinkoje kontekstuose. Apsaugos priemonės turi būti taikomos nedelsiant, o pagalba - prieinama visą parą, kur tik reikia.