Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę.
Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
Kas lemia pensijos dydį?
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, pensijų apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė. Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis.
Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo.
Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Kai kurios pensijos gali nepadidėti
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.
- Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
- Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Pasak „Sodros“, pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį.
Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau.
Tai - orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pensijų augimas Lietuvoje
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro. Nuo šių dydžių priklauso, kokia senatvės pensija jums bus skirta baigus darbinę karjerą.
Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja du kartus per metus. Šią savaitę ji skelbia naujausius kiekvieno dirbančio gyventojo duomenis.
Būtinasis stažas ir bendroji pensijos dalis
Senatvės pensija sudedama iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Šiemet patvirtinta bazinė pensija yra 298,45 euro, o būtinasis stažas - 34,5 metų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus šiemet išeina į pensiją ir yra sukaupęs 36 metus stažo, tuomet jo bendroji pensijos dalis bus lygi 311,43 euro (36:34,5x298,45). Jeigu žmogus nėra sukaupęs būtinojo stažo, jis prilyginamas būtinajam stažui, nors iki 2022 m. buvo proporcingai mažinamas. Tad tokio žmogaus ir būtinojo stažo santykis prilyginamas 1, o jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai.
Kasmet bazinė pensija indeksuojama atsižvelgiant į 7 metų (3 ankstesnių, einamųjų ir 3 būsimų) darbo užmokesčio fondo pokytį. Paprastai tariant, kuo sparčiau auga dirbančių gyventojų skaičius ir jų algos, tuo labiau didėja darbo užmokesčio fondas, o dėl to sparčiau indeksuojama ir bazinė pensija.
Individualioji pensijos dalis ir apskaitos vienetai
Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis euro cento tikslumu yra apskaičiuojamas asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių padauginus iš galiojančios apskaitos vieneto vertės. Šiemet apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.
Pavyzdžiui, jeigu per darbinę karjerą žmogus sukaupė 36 apskaitos vienetus, tuomet jo pensijos individualioji dalis bus 257,76 euro (36x7,16). Prie šios individualios pensijos dalies pridėjus bendrąją dalį (minėtame pavyzdyje - 311,43 euro) visa senatvės pensija būtų 569,19 euro.
Apskaitos vienetų skaičius, įgytas per metus, nustatomas padalijus sumokėtų įmokų sumą iš įmokų sumos, kurią per tuos metus privalu sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Paprastai kalbant, jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą.
Kaip ir bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimo greitį. Beje, įstatymas numato, kad per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5. Taigi, jei žmogaus alga viršija 5 vidutinius atlyginimus, tai, net mokėdamas daugiau įmokų, didesnės pensijos jis „neužsidirbs“.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Dabar vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai.
Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas.
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“.
Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus- pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.
Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos.
Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Nuo 2026 m. našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija.
2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Be to, socialinio draudimo pensijas gavo ir 151 tūkst. žmonių su negalia. Taigi, bendras pensijų gavėjų skaičius šalyje siekė apie 774,5 tūkst.
tags: #kada #perskaiciuos #pensijas