Socialinis darbas yra profesija, kurios tikslas - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms įveikti socialines problemas ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame darbe labai svarbu taikyti konstruktyvaus elgesio metodus, kurie padeda užmegzti efektyvų ryšį su klientais, skatina jų motyvaciją keistis ir leidžia pasiekti teigiamų rezultatų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius konstruktyvaus elgesio metodus, taikomus socialiniame darbe, remiantis turima informacija.
Lietuvoje stokojama darbų, tiriančių ar aprašančių abipusės pagalbos modelį ar jo principų taikymą socialiniame darbe su grupėmis. O kitose šalyse abipusė pagalba pripažįstama kaip socialinio darbo su grupe pagrindas. Kadangi bendraamžių grupė jaunuoliams tampa paramos šaltiniu, itin svarbu šio amžiaus grupėje pastebėti ir išnaudoti jaunų žmonių stiprybes bei gebėjimą ir norą padėti vienas kitam.
Abipusės pagalbos modelis socialiniame darbe su grupėmis
Šio tyrimo tikslas - atskleisti grupės narių abipusės pagalbos ypatumus socialiniame darbe su jaunimo grupėmis, jaunimo grupių vadovų ir dalyvių požiūriu. The goal of the article is to reveal mutual aid model in social work with groups of young people from the viewpoint of the group workers and participants. The semi-structured interview was used during which the participants could express their experience with the regard to researched phenomenon. Two groups of participants were selected: the first group of the participants - 6 social workers working with groups of young people, the second group - 4 adolescents (15-17 years old) attending groups. The research was held in two cities of Lithuania in four organizations. The research shows that all nine principals of mutual were observed in 5 groups. Mutual aid helps young people recognize their strengths, gain more self-esteem, help one another in various ways: share relevant information, encourage and support each other, motivate group members to solve individual problems.
Taikant individualius ir grupinius darbo metodus, siekiama integruoti dvi žmogaus egzistencines dimensijas: individualiąją ir socialinę. Tik esant abiem dimensijoms, žmogus gali visapusiškai įgyvendinti savo būtį socialinėje grupėje kaip socialinio veiksmo dalyvis arba kaip individuali asmenybė, turinti gilų individualų santykį.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Socialinio darbo modeliai ir metodai
Individualus socialinis darbas
Individualus socialinis darbas yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo modelių, taikomų dirbant su šeimomis. Šis metodas leidžia socialiniam darbuotojui atidžiai išnagrinėti šeimos situaciją, nustatyti problemas ir numatyti individualią paramos eigą. Individualus darbas apima pagalbą individams ir šeimoms sprendžiant psichologines ir socialines problemas, taip pat palaikant ryšius su jais.
Socialinis grupinis darbas
Socialinis grupinis darbas yra metodas, kuris naudoja bendros veiklos galimybes, siekiant spręsti problemas ir išvengti psichosocialinio funkcionavimo sutrikimų. Grupės nariai, turintys bendrus tikslus ar problemas, reguliariai susitinka ir dalyvauja veikloje, nukreiptoje į vieną tikslą. Grupinio darbo tikslas yra ne tik emocinis problemų gydymas, bet ir keitimasis informacija, socialinių ir profesinių įgūdžių plėtojimas, vertybių hierarchijos peržiūrėjimas ir antisocialinių poelgių nukreipimas konstruktyvia linkme.
Socialinio darbo metodų konspektas apima teorinius modelius: struktūrinį funkcionalizmą, bihevioristinį socialinio darbo modelį, kognityvinę teoriją, krizės intervencijos teorinį modelį, sisteminį socialinio darbo modelį. Taip pat klasikiniai socialinio darbo metodai, socialinis darbas bendruomenėje, bendruomenės plėtra, Lietuvos kaimo bendruomenių plėtros tendencijos, bendruomeniškumo ugdymo būdai ir priemonės, socialinio darbo su grupe metodo istorinė raida, grupių modeliai ir klasifikacija, grupės proceso dinamika, savitarpio pagalbos grupės, savigalbos grupių savybės, savitarpio pagalbos grupių organizavimas, socialinio darbo intervencijos pagrindai, konsultavimo metodas, atvejo vadybos metodas, žaidimo terapija dirbant socialinį darbą su vaikais, psichodrama, saviraiškos terapija, dramos terapija, Sokrato dialogas. Toliau aptariamos socialinio darbo kryptys, socialinio darbo kokybė, supervizija socialiniame darbe, socialinės mentorystės įsidarbinimo srityje modelis, socialiniai partneriai, socialinio darbo etiniai aspektai, asmenybės savybių reikšmė socialinio darbuotojo veikloje, socialinio darbuotojo kaip organizacijos nario vertybės, komandinio darbo strategija.
Komandinis darbas socialiniame darbe
Kaip teigia A. Giddens (2005) iš funkcionalizmo požiūrio visuomenė matoma kaip visuma socialinių institucijų, kurios atlieka specifines funkcijas, kad užtikrintų tęstinumą ir darną. Pagal šį požiūrį, šeima atlieka reikšmingas užduotis, kurios atliepia svarbiausius visuomenės poreikius ir padeda amžiams išsaugoti socialinę tvarką.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Anot Leonavičiaus V. (2003) struktūrinio funkcionalizmo teorija pabrėžia socialinės sistemos ir atskirų jos dalių tarpusavio priklausomybės aspektą. Atskiros sistemos dalys atlieka tam tikras funkcijas, kurios užtikrina visos sistemos funkcionavimą ir socialinę tvarką. Makrosocialinės struktūros pokyčiai daro įtaką šeimyninio gyvenimo formų kitimui. Makrosocialinėje perspektyvoje šeima yra analizuojama kaip bendrosios sistemos dalis, o egzistuojanti šeimos struktūra palaiko tos sistemos funkcionavimą. Mikrosocialinės analizės lygmenyje šeima yra maža visuomenė, kurios dalys gali būti analizuojamos santykyje su šeimos sistemos funkcionavimu.
Parsonsas teigė, kad bet kuri sistema, siekdama išlaikyti ir sustiprinti savo struktūrines ribas, privalo atliepti keturis funkcinius poreikius. Visoms sistemoms būdingi keturi funkciniai imperatyvai: adaptacija, tikslų siekimas, integracija ir latencija.
- Adaptacija. Sistema turi reaguoti į išorinės aplinkos suvaržymus, prisitaikydama prie aplinkos ir bandydama pritaikyti aplinką prie savo poreikių;
- Tikslų siekimas. Sistema privalo apibrėžti savo esminius tikslus ir siekti jų;
- Integracija. Sistema privalo reguliuoti savo sudedamųjų dalių tarpusavio santykius ir prižiūrėti santykius tarp kitų trijų funkcijų imperatyvų.
- Latencija (pavyzdžių įtvirtinimas). Tai - sistemos poreikis pagrįsti ir atnaujinti pamatinius kultūros pavyzdžius kaip esminį individų motyvacijos šaltinį.
Parsonsas išplėtoja socialinės sistemos koncepciją. Tai - sudėtinga statuso vaidmenų visuma, kurią kontroliuoja normos ir vertybės. Sudėtinė statuso-vaidmens sąvoka yra pagrindinis socialinės sistemos vienetas. Tai struktūrinis socialinės sistemos komponentas. Statusas nusako struktūrinę padėtį socialinėje sistemoje, o vaidmuo įvardija tai, ką veikėjas daro, užimdamas tokią padėtį.
Viduriniosios klasės šeima aprūpinama vyrui tėvui dalyvaujant darbo rinkoje, tuo metu žmona-motina lieka namuose tenkinti šeimos narių emocinius poreikius. Parsonsas manė, kad tokia lyčių diferenciacija būtina, nes sutuoktinių varžybos dėl profesinio statuso ardytų santuokinių ryšių solidarumą. Vaikai ilgai gyvena šeimoje, nuo jos yra priklausomi, mažai padeda motinai, nes pagrindinė jų užduotis - įgyti formalų išsilavinimą. Esant tokiam vaidmenų šeimoje pasiskirstymui šeima kaip socialinė institucija glaudžiai sąveikauja su ekonomine (darbo rinka potencialiai užpildyta) ir švietimo (vaikams suteikiama galimybė mokytis, kad taptų produktyviais darbo rinkos nariais) sistemomis.
Etikos principų laikymasis
Atliekant socialinį darbą, labai svarbu laikytis etikos principų.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
- Geranoriškumo principas: Tyrėja užtikrino, kad tyrimo dalyviams negresia joks pavojus, apgalvojo jautrius klausimus ir pasiruošė jiems. Dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į klausimus.
- Pagarbos asmens orumui principas: Tyrėja informavo dalyvius apie tyrimo tikslą, savo funkcijas ir dalyvių indėlį į tyrimą. Kiekvienam dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidžianti priimti sprendimus dėl diktofono naudojimo ar atsakymų į klausimus.
- Teisingumo principas: Su kiekvienu dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą ir konfidencialumą.
- Teisės gauti tikslią informaciją principas: Dalyviams buvo teikiama tiksli ir patikima informacija apie tyrimą ir jo rezultatus.
Kliento motyvacijos skatinimas
Motyvacija yra labai svarbi socialiniame darbe. Jos paskirtis - stiprinti žmonių veiklą. Norint padėti žmogui išspręsti problemą ar pasinaudoti paslauga, pirmiausia jis pats to turi norėti. Todėl labai svarbu suvokti, kokie motyvai gali stimuliuoti klientą.
Tėvai, dalyvavę tyrime, nurodė, kad juos skatina ateiti į dienos centrą problemos su vaikais, noras pabendrauti su žmonėmis ir noras ką nors naujo sužinoti ar nuveikti. Taip pat svarbu, kad dienos centre dirbtų geras kolektyvas, kuriame klientai jaustųsi laukiami ir galėtų išsipasakoti.
Vis dėlto, tyrimo dalyvių atsakymai parodė, kad daugumai trūksta vidinės motyvacijos arba yra veiksnių, kurie trukdo susiformuoti funkcionaliai darbuotojo ir kliento sistemai. Tai gali būti kliento baimė, socialinio darbuotojo kaip biurokratinės organizacijos atstovo suvokimas arba prasta komunikacija.
Įtakos metodai socialiniame darbe
Socialiniame darbe svarbu taikyti įtakos metodus, kurie padeda efektyviau bendrauti su paslaugų gavėjais ir skatinti teigiamus jų elgesio pokyčius.
- Motyvacija keistis
- Teigiami elgesio pokyčiai
- Pasitikėjimo stiprinimas
- Didesnė atsakomybė už savo veiksmus
Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis gali turėti ir neigiamų aspektų, tokių kaip priklausomybės nuo socialinio darbo specialisto rizika, savarankiškumo praradimas, etinių normų pažeidimas, pernelyg didelė darbuotojo įtaka ir klaidingi tikslai. Todėl būtina laikytis aiškių profesinių ribų ir taisyklių.
Atsparumas manipuliacijoms
Socialiniame darbe svarbu būti atspariems manipuliacijoms, siekiant užtikrinti darbuotojų savarankiškumą ir jų veiklos efektyvumą. Reikia mokėti atpažinti bandymus manipuliuoti ir paveikti (emocinis spaudimas, kaltės jausmo sužadinimas, autoriteto menkinimas ir pan.). Taip pat svarbu remtis faktais ir objektyvia informacija priimant sprendimus.
Pagalbos sistemos
Paprastai aplinkoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kurią gali teikti šeima, draugai, kaimynai, bendruomenės ir valstybė. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą.
Dienos centro veikla kaip pagalbos forma
Dienos centrai yra svarbi pagalbos forma šeimoms, ypač toms, kurios patiria socialinę riziką. Nuo šių metų įgyvendiname iniciatyvą - rubriką “Iš arčiau”, kurioje pristatome Centre vykdomus užimtumus ir veiklas, kurios neša skirtingą vertę bei naudą mūsų lankytojams. Šįkart pristatome Gyvosios gamtos užimtumą, kurį veda socialinė darbuotoja Edita ir jos komanda.
Darbinėje praktikoje teko dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kiekvienos socialinės grupės atstovai turi skirtingas gyvenimo galimybes, savitą gyvenimo stilių. Dirbant su negalią turinčiais asmenimis norisi didinti jų savarankiškumą, skatinti socialinį aktyvumą. Socialinį darbą su negalią turinčiais asmenimis dirbu nuo 2017 metų. Atsiradus galimybei nedvejojant pasirinkau gyvosios gamtos temą. Džiaugiuosiu ėmusis iniciatyvos ir atradus gyvūnų naudą socialiniame darbe. Gyvūnų priežiūra - rūpestis ir kasdieninis darbas. Dabar gyvosios gamtos užimtumas turi degučius, banguotasias papūgas, gyvalazdes, afrikines sraiges, žuvytes, triušę Tobę ir sausumos vėžliuką (šis atsirado dėka lankytojo, pradėjusio lankyti Centrą ir suradusio naują prieglobstį augintiniui).
Savo praktikoje pastebiu, kad gyvūnai gali padėti kurti santykį tarp socialinio darbuotojo ir lankytojo. Atsiradus pasitikėjimui galima taikyti įvairias praktikas. Atsiranda motyvacija veikti, siekti tikslų, mokytis būti atsakingu, turėti pareigą. Išlaikyti patenkintumą padeda išvykos, edukacijos, stovyklos. Didžiulė nauda ir noras pasirodyti išoriniui pasauliui, pasijusti jo dalimi, išmokti įveikti sunkumus. Stebint pokytį lankytojo kasdienybėje svarbią vietą užima artimieji. Jų įsitraukimas į naujus iššūkius yra svarbi lankytojo įgalinimo proceso dalis. Ilgas ir nuoseklus darbas duoda savo rezultatus. Lankytojas pasitiki savimi, išsako savo nuomonę, kuria savo autonomiją - teisę pačiam apsispręsti.
Komunikuojame apie gamtos svarbą, joje vykstančius reiškinius, kurie yra tiesiogiai susiję su gamtos flora ir fauna. Tai, kas tampa nenaudojama dažnai prikeliama antram gyvenimui. Gamtoje randame daugybe naudingų žaliavų: kankorėžiai, samanos, pumpurai ir kitos gamtos gėrybės, kurias apdorojus, išdžiovinus, perdažius panaudojame gamindami dekoracijas. Sėjame džiovinamas vienmetes gėles - sausiukus, kermėkus. Renkame šieną Nemuno nušienautose pakrantėse. Kuriant, gaminant atsiskleidžia kiekvieno potencialas, atsiranda kelias savirealizacijai.
Mokomės prie nesėkmių. Ne kiekvienam pavyksta pasiekti norimo rezultato, nusivylimus gydome bendravimu su gyvūnais. Jų palaikymas rankose priverčia šypsotis net ir labai užsidariusius, baikščius, nepasitinkinčius savimi. Dirbant su skirtingą negalią turinčiais kiekvienas turi savitą priėjimą. Sunkumai su kuriais susiduriama yra ne tik fizinė ar kompleksinė negalia, bet ir emocinė būsena kurią lankytojas atsineša iš namų. Tai neretai iššūkis ir išbandymas socialiniam darbuotojui. Tenka būti empatišku, išmokti klausyti ir priimti sprendimus kartu. Neatsiejama viso šio darbo dalis yra asmeninės savybės, kurios padeda kurti santykį. Parinkti tinkamą bendravimo būdą ir taip išvengti nemalonių situacijų su netinkamu elgesiu pasižyminčiais asmenimis.
Dienos centras Vilniuje
Štai keletas punktų, kuriuos reikėtų prisiminti:
- Svarbu laikytis etikos principų.
- Svarbu skatinti kliento motyvaciją.
- Svarbu taikyti įtakos metodus.
- Svarbu būti atspariems manipuliacijoms.
- Svarbu išnagrinėti situaciją.
tags: #grupe #metodai #socialinis #darbas