Nedarbingumo Lapelis Atostogų Metu: Tvarka, Teisės Ir Pareigos

Ką daryti, jei susirgote atostogų metu? Ar verta kreiptis į gydytoją ir prašyti nedarbingumo pažymėjimo? Ar tokiu atveju atostogos "atsišauks", ar vis tiek susinaudos? Ir ar galėsite pasiėmę biuletenį vis tiek įgyvendinti savo atostogų planus? Nes, kiek žinote, biuletenio metu atostogauti negalima, bet kaip yra, jei jau esate atostogose? Ir ar sergant apskritai kaupiasi atostogos?

Atostogos ir nedarbingumas

Nedarbingumo Pažymėjimas Ir Atostogos

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis. Pvz., jeigu atostogos buvo numatytos nuo lapkričio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki lapkričio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma lapkričio 8 d. d. O dėl likusių neišnaudotų 4 d. d. darbuotojas ir darbdavys jau turi tartis iš naujo.

Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Kaip Ligos Laikotarpis Skaičiuojamas Darbo Grafike?

Nors nacionaliniai teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, ar nedarbingumo laikotarpis įtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbuotojo darbo valandų. Todėl darbuotojo darbo norma proporcingai mažinama, o valandos neturi būti perkeliamos į kitus mėnesius.

Darbdavio Ir Darbuotojo Pareigos Sergant

Svarbu ir tai, kad darbdavys negali versti darbuotojo dirbti ligos metu ar atsisakyti nedarbingumo - tai būtų teisės aktų pažeidimas. VDI akcentuoja, kad darbdavių pareiga - tinkamai užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir laikytis įstatymų reikalavimų. „Tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio atsakomybė, kuri lemia pasitikėjimą ir darbo santykių stabilumą“, - sako Š.Orlavičius.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

Atleisti Dėl Ligos - Draudžiama

Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui“, - pabrėžia Š.Orlavičius.

Nedarbingumo Metu - Jokių Darbų

Asmuo, turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privalo laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti. Pažeidęs šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos.

Nesigydant biuletenio metu ligos išmoką teks grąžinti „Sodrai“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad nedarbingumo metu asmeniui yra draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Taigi nesvarbu, ar tuo metu turėjo būti darbuotojo atostogos - jei jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo suteiktas nedarbingumas, atostogos nusikelia, o žmogus turi likti namuose ir sveikti.

M. Kozič įspėja, kad „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti“, - aiškino patarėja.

Ligos Išmokos

Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.

Kiek Gali Siekti Ligos Išmoka?

Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkrečią sumą nustato pats darbdavys, tačiau ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu.

Nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“, tačiau tokiu atveju reikia būti apdraustam - turėti darbo ar tarnybos santykius: „Taip pat pirmajai ligos dienai reikia būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėn. (arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėn.) ligos socialinio draudimo stažą.“

Jei žmogus suserga dar nepradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, išmoka jam nepriklauso.

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Ar Priklauso Ligos Išmoka, Jeigu Asmuo Gauna Valstybinę Socialinio Draudimo Netekto Darbingumo (Invalidumo) Pensiją?

Informacijos apie tai, ar priklauso ligos išmoka, jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, pateikta nebuvo.

Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.

Ką Daryti, Kai Išnaudojami Nustatyti Maksimalūs Laikinojo Nedarbingumo Terminai, O Gydymas Dar Tęsiamas?

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra

Ar Išduotas Nedarbingumo Pažymėjimas Gali Būti Panaikintas Anksčiau Laiko?

Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.

Kokie Galimi Maksimalūs Laikino Nedarbingumo Suteikimo Terminai Slaugai?

Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.

Kitos Darbuotojo Teisės

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vis dėlto atostogos neprasitęsia automatiškai - sprendimas priimamas tik šalių susitarimu.

Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Nuotolinis Darbas

Svarbu akcentuoti, kad jei darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu - tačiau tik susitaręs su darbdaviu. „Tokiu atveju būtina įvertinti, ar darbas iš namų nekelia pavojaus sveikatai ir yra realiai įmanomas pagal darbo funkcijas“, - atkreipia dėmesį VDI kancleris.

Darbuotojas, kurio darbo pobūdis leidžia jam atlikti darbo funkcijas iš namų (ar kitos vietos) gali teikti prašymą darbdaviui dirbti tokia forma. Taigi, darbuotojas, kuris nori ir turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, galėtų pasinaudoti šia teise.

Lietuvoje visi darbuotojai turi teisę teikti prašymus dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau darbdavys sutikti privalo tik tam tikrais atvejais.

„Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Kitų darbuotojų prašymų darbdavys tenkinti neprivalo, tačiau tai nereiškia, jog darbdavys nesutiks ir neleis darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu“, - sakė portalo pašnekovė.

Tiesa, darbdavys galėtų atsisakyti tenkinti prašymą bet kurio darbuotojo, jeigu įrodytų, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas.

Nuotolinis darbas

Piktnaudžiavimas Nedarbingumu

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė visų pirma pabrėžė, kad darbuotojui nuolat sergant darbdavys pirmiausia turėtų su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl tai vyksta - galbūt asmuo tikrai turi rimtų sveikatos problemų. Vis tik ji pridūrė - jei atrodo, kad darbuotojas biuleteniais piktnaudžiauja, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“.

„Aš tikiuosi, kad tokie atvejai, kai žmogus paskambina gydytojui ir paprašo išduoti biuletenį, Lietuvoje nyksta ir arba jų visai nėra, arba jų yra labai nedaug. Juk darbas nėra baudžiava. Tai kodėl žmogus ateina įsidarbinti, jei ieško būdų, kaip nedirbti? Tuomet darbdaviui reikia ieškoti, kas jį pavaduoja, kolegoms tenka didesnis krūvis, o darbuotojas, kuris simuliuoja, nepagrįstai naudojasi ligos išmoka. Taip yra vagiami ne verslo, o mūsų visų pinigai iš biudžeto“, - akcentavo A. Maldutytė.

M. Kozič aiškinimu, nustačius pažeidimus, asmuo yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.

Atstovė atskleidė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Dar 400 žmonių buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams.

„Ši kontrolė yra itin efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, beveik 70 proc. jų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Taip pat buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos“, - vardijo „Sodros“ atstovė.

Ir pridūrė, kad dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.

Atostogų Kaupimasis Sergant

VDI aiškino, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos ir tos darbo dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikino nedarbingumo ar sergančių šeimos narių slaugymo.

Inspekcijos atstovai išskyrė, kad atostogos kaupiasi ne tik dirbant ar sergant - į darbo dienų skaičių įskaitoma:

  • faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas;
  • darbo dienos komandiruotėje;
  • darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;
  • darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu suteiktos nemokamos iki 10 d. d. trukmės per metus atostogos;
  • kūrybinės atostogos šalių susitarimu arba, jei tai numatyta darbo teisės normose;
  • teisėto streiko laikas;
  • priverstinės pravaikštos laikas;
  • laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
  • papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus;
  • laikas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymui, laikas jų mokymui ir švietimui;
  • kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

O, pvz., darbuotojo pravaikštos ar nemokamos atostogos, viršijančios 10 d. d., kasmetinių atostogų nekaupia.

Apibendrinant, susirgus atostogų metu, svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Kreipkitės į gydytoją, gaukite nedarbingumo pažymėjimą ir informuokite darbdavį. Atminkite, kad nedarbingumo metu turite laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti. Jei turite klausimų dėl ligos išmokų ar kitų darbo teisės klausimų, kreipkitės į VDI arba „Sodrą“.

Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus: +370 606 07257 arba parašius el. paštu [email protected]. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.

tags: #nedarbingumo #lapelis #atostogu #metu