Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos?
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus.
Pensijų indeksavimas ir SODROS biudžetas
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. „Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai.
Valstybės biudžetas ir papildomas didinimas 2026 m.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2026 m. valstybės biudžeto projektui. Kitų metų biudžete numatytas ir pensijų augimas. Senatvės pensijoms didinti papildomai bus skirti 388 mln. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Naujienos apie VRM pensijas
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Papildomas indeksavimas 2026 m. viduryje
Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų.
Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai.
Pensijų augimo prognozės ir indeksavimo taisyklės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę kaip tik paskelbė Finansų ministerija.
Finansų ministerija numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs 8,8 proc., o per kitus trejus metus - atitinkamai 7 proc., 5,7 proc. ir 5,6 proc. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,69 proc.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 667 eurai. Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 64,6 euro ir pasiekti 731 eurą. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Jeigu 9,69 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų 4,1 euro - nuo dabartinių 42,29 euro iki 46,39 euro.
Indexavimo formulei taikomi pakeitimai
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Tačiau šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų einančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas.
2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas - kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais.
Pensijų augimo istorija: 2021-2023 m. pavyzdžiai
2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro.
2023 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc., vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 euro.
Lyčių pensijų skirtumai ir jų priežastys
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). Nepaisant to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad ES skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų dydžių yra dar didesnis nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Kai kuriose šalyse vyrų ir moterų pensijos skiriasi daugiau nei 30 proc.
Labiausiai vyrų ir moterų pensijos skiriasi Nyderlanduose ir Austrijoje, kur vyrai gauna vidutiniškai 36 proc. daugiau nei moterys. 33 proc. didesnės nei moterų vyrų pensijos yra Liuksemburge, o 31 proc. - Belgijoje ir Airijoje. Mažiausius skirtumus tarp abiejų lyčių pensijų galima užfiksuoti Estijoje, kur skirtumas yra vos 6 proc.
Lietuvoje vyrų pensijos vidutiniškai 12 proc. didesnės nei moterų. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus.
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių atotrūkį tarp pensijų dydžių, yra motinystė. VU dėstytoja J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos. Visgi stebint ilgalaikius pokyčius galima matyti, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų ES yra reikšmingai sumažėjęs. Pavyzdžiui, vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas Europos šalyse sumažėjo nuo 28 proc. 2007 m. iki 22 proc.
| Šalis | Vyrų pensija, palyginti su moterų (%) |
|---|---|
| Nyderlandai | 36 |
| Austrija | 36 |
| Liuksemburgas | 33 |
| Belgija | 31 |
| Airija | 31 |
| Estija | 6 |
| Slovakija | 8 |
| Danija | 10 |
| Čekija | 10 |
| Slovėnija | 10 |
| Lietuva | 12 |
Pensinis amžius, būtinasis stažas ir demografinės iššūkiai
2026 metais Lietuvoje vėl ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti - nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebelieka. „Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau).
2026 metais jis tiek vyrams, tiek moterims augs pusmečiu iki 34 metų ir 6 mėnesių, o 2027 m. dar tiek pat - iki 35 metų. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2025 m. yra 298,45 Eur.
Sparčiai senstant Lietuvos visuomenei, už mažiau nei trisdešimties metų du dirbantieji turės išlaikyti vieną pensinio amžiaus gyventoją. Per pastaruosius 20 metų vyresnių nei 65 metų žmonių dalis Lietuvoje padidėjo daugiau nei 6 proc. ir dabar sudaro apie 20 proc. O iki 2070 m. „Kadangi tuo pačiu mažėja gimstamumas, dalis žmonių emigruoja, natūralu, kad ne tik auga pensininkų dalis, bet ir dirbančiųjų skaičius mažėja.
Per pastarąjį dvidešimtmetį, darbingo amžiaus gyventojų dalis susitraukė daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad palaipsniui mažėjančiam dirbančiųjų ratui tampa vis sunkiau išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui Lietuvoje tenka maždaug 3,1 dirbančio žmogaus. Žvelgiant į konkrečias valstybes, geriausia situacija kol kas Liuksemburge, Islandijoje ir Airijoje - šiose šalyse vieną pensininką išlaiko kiek daugiau nei 4,5 dirbančiojo.
„Jeigu Lietuvos demografinė padėtis išliks tokia pati, 2050 m. vieno pensinio amžiaus žmogaus išlaikymo našta kris ant maždaug 1,8 dirbančių šalies gyventojų, atskleidžia Eurostato duomenys. Tai - didžiulė problema, nes kuo toliau, tuo dirbantiems gyventojams taps sudėtingiau sumokėti tiek mokesčių, kad iš valstybės biudžeto būtų galima pensininkams užtikrinti patogią senatvę.
Kaip užtikrinti saugią senatvę: rekomendacijos kaupiant
Nenorėdami pensijoje susidurti su finansiniais sunkumais, gyventojai savo pensija turėtų kuo anksčiau pradėti rūpintis patys, - teigia L. Pasikliovimas vien valstybės suteikiama pensija potencialiai gali kelti sunkumų ir dėl kitų priežasčių. Kadangi pirmoje pakopoje yra kaupiami ne mokesčių pavidalu sumokami pinigai, o pensijos taškai ir stažas, jų konvertavimas priklauso nuo atitinkamų politinių sprendimų.
„Pavyzdžiui, 2008-2009 m. vykusios krizės metu suprastėjus ekonominei padėčiai, valstybė buvo nepajėgi surinkti pakankamai mokesčių, nemenką dalį jų reikėjo nukreipti įsiskolinimams dengti. Dėl to kuriam laikui buvo sumažintos pensijos. Nors jos vėliau buvo kompensuotos, tai iliustruoja faktą, kad valstybinė pensija yra priklausoma tiek nuo politinių, tiek nuo ekonominių faktorių. Tad siekiant užsitikrinti saugią senatvę, pasikliauti vien tik pirma pakopa nereikėtų“, - pabrėžia L.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė akcentuoja, kad norint išėjus į pensiją jaustis finansiškai saugiai ir pernelyg nekeisti savo gyvenimo ir vartojimo įpročių, rekomenduojama gauti bent 70-80 proc. Tačiau, anot ekspertės, valstybinė „Sodros“ pensija jau šiuo metu negali užtikrinti šios ribos, o atsižvelgiant į senstančią visuomenę ir mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių, ateityje ją pasiekti gali būti dar sudėtingiau.
„Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30-40 proc. dabartinio žmogaus atlygio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimą investuojant. Pavyzdžiui, investuodami į antros pakopos pensijų fondą, gyventojai pensijos dalį potencialiai gali pasididinti iki 40-50 proc. atlygio. Tikėtina, kad likusius 30-40 proc. punktų iki rekomenduojamos ribos padėtų užtikrinti investavimas trečioje pakopoje.
Nors pensijų fonduose esančių investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, šie pinigai bet kokiu atveju priklauso jums“, - teigia L. Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais (imtinai) pagal valdomą II pakopos pensijų fondų turtą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,0 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias II pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą III pakopos pensijų fondo turtą įmonė užėmė pirmą vietą rinkoje ir turėjo 37 proc. III pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Kiti teisiniai ir administraciniai aspektai
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios.
Jei Seimas šiandien, kaip prognozuojama, priims pataisas, dokumentas keliaus ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas ne kartą pasisakė už spartesnį pensijų didinimą, veto tikimybė yra minimali.
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo.
tags: #kada #pensininkams #kels #pensijas