Nors nuo 2000-ųjų metų savižudybių rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos šalių, kuriose savižudybių skaičius yra aukščiausias. „Higienos instituto“ skaičiavimais, 2024 m. nusižudė 19,6 iš 100 tūkst. gyventojų, panašiai, kaip ir ankstesniais, 2023 metais.
Platformos „Visipsichologai.lt“ sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nepaisant augančios ekonomikos, didėjančių atlyginimų, žmonės patiria daug psichinių iššūkių, todėl turime gebėti atpažinti situaciją ir mokėti padėti vienas kitam.
Psichologė Monika Abrutienė primena, kad savižudybių tema Lietuvoje vis dar labai jautri, bet gyvybiškai svarbi. „Reikia kalbėti šia tema, nes tylėjimas uždaro kelią pagalbai.
„Pastaraisiais metais matome didesnį Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės dėmesį psichikos sveikatai. Plečiasi emocinės paramos prieinamumas, daugėja prevencinių iniciatyvų, mažėja stigma.
5 Rizikos Ženklai, Į Kuriuos Būtina Atkreipti Dėmesį
Pasak specialistės, yra specialistų išskirti 5 rizikos ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
Taip pat skaitykite: Nauji Švietimo Įstatymo pakeitimai
- Užsisklendimas, vengimas bendrauti, izoliacija nuo draugų, artimųjų, kolegų darbe.
- Beviltiškumo ar kaltės jausmo išsakymas aplinkiniams.
- Vis pasikartojančios kalbos apie mirtį, nebuvimą ar „išėjimą“.
- Akivaizdžiai matomi dideli miego ar valgymo pokyčiai.
Specialistai sako, kad prevencija nėra sudėtinga, atvirkščiai - ji prasideda nuo paprastų dalykų. Tai - žmogiškas dėmesys, nuoširdus klausimas, palaikymas asmeniniuose ar darbiniuose dalykuose.
„Tokie klausimai kaip ‘Kaip tu jautiesi? Ar galvoji apie savižudybę?’ - nepakiša minčių į galvą, o gali atverti kelią pagalbai. Kartais pakanka nuoširdaus pokalbio, apkabinimo ar priminimo, kad žmogus nėra vienas“, - pabrėžia M.
„Pagalbos ieškoti nėra gėda. Visi turime teisę jaustis geriau, o gyvybė - neįkainojama. Prevencija - mūsų visų rankose“, - teigia psichologė Monika Abrutienė.
Kaip išvengti savižudybės: atpažinti požymius ir pasiūlyti paramą | GoodRx
Socialinių Tinklų Įtaka
Socialinių tinklų naudojimas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Kokią įtaką socialiniai tinklai daro vaikams, paaugliams ir suaugusiems?
Nerimas - tai viena iš labiausiai varginančių emocijų, apie kurią kalbėjome su psichologe Vaiva Klimaite. Daugelis žmonių siekdami tobulų rezultatų darbe net nesusimąsto, kad staiga pamiršta laiko nuovoką į poilsį ir asmeninį gyvenimą. Kaip iš tikrųjų atskirti darbą ir laisvalaikį?
Taip pat skaitykite: Komisijos pirmininko funkcijos
Kreipimasis Į Psichologą
Gyventojų apklausos rodo, kad daugėja gyventojų, kurie mano, jog tikslinga kreiptis į psichologą pagalbos, kai susiduriama su iššūkiais. „Spinter tyrimai“ pernai spalį atliktos apklausos duomenimis, 38 proc.
„Nors Lietuvoje vis dar juntama psichologo profesijos stigma, ypač vyresnių žmonių tarpe, jaunoji karta į tai žvelgia vis atviriau. Vis daugiau jaunų žmonių drąsiai kreipiasi į psichologus ne tik tada, kai problema jau tampa nepakeliama, bet ir prevenciškai - siekdami geriau pažinti save, užbėgti sunkumams už akių, drąsiai susitikti su neišspręstais klausimais.
Darbo Aplinkos Svarba
Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, ypač svarbu atkreipti dėmesį į darbo aplinką. „Vadovų gebėjimas pastebėti elgesio pokyčius ir laiku reaguoti - itin svarbus. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai stiprina apsaugą nuo mobingo bei smurto darbe, įpareigoja darbdavius įdiegti prevencines priemones, rengti mokymus, užtikrinti skundų nagrinėjimą.
Taip pat skaitykite: Smurto prevencija mokykloje
tags: #del #smurto #prevencijos