Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Pagrindiniai 2025 m. siūlomi rodikliai
- pensijų indeksavimo koeficientas - 1,1063;
- bazinės pensijos dydis - 298,45 euro;
- našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro;
- papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014;
- pensijų apskaitos vieneto vertės dydis - 7,16 euro.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Kaip skaičiuojamas pensijos dydis ir indeksavimas
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas pensijai, jo įgyti apskaitos vienetai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui: žmogaus turimas stažas dalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo, jo bendroji dalis prilygsta bazinei pensijai.
Pavyzdžiai, iliustruojantys pokyčius
Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur; Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur; Visa pensija: 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur; Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur; Visa pensija: 775,93 Eur.
Indeksavimo koeficientai ir prognozės 2026 metams
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
Ministerija pažymi: „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai.“
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
2026 m. planai: kiek ir kada pensijos didės
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos. Nuo 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) ir bazinės pensijos artinimas
Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti per mėnesį. Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus. Numatyta, kad 2027 m. MVPD sieks 488 eurus.
Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91). Tačiau „Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Pensijų atidėjimas, pavėlavimas kreiptis ir siūlomos pataisos
Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei žmogus kreipiasi po 13 mėnesių, jis praranda 1 mėnesio pensiją; po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t. Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami.
Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti, bet ir nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti. Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus, bet atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams (max 40 proc.). Naujos pataisos siekia panaikinti šį 5 metų ribojimą.
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi, pensija galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d., kas, ministerijos nuomone, sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“.
Tarptautinis kontekstas: atidėto pensijos didėjimo procentai ES šalyse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo procentas yra vienas didesnių visoje ES. Pateikiami kiti pavyzdžiai:
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Socialinė situacija: skurdo rizika ir prioritetai vyresnio amžiaus žmonėms
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, bet itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
NSMOT įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba“, - sako A. Adomavičienė.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei: „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą.“
Kitos socialinės išmokos ir biudžeto poveikis
Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro). Bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 74 eurus vietoj 70 eurų. Šalpos pensijų bazė sieks 261 eurą vietoj 248 eurų. Tikslinių kompensacijų bazė išaugs iki 219 eurų vietoj 208 eurų. Valstybės remiamų pajamų dydis bus 233 eurai vietoj 221 euro.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. didės nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 d. - iki 1036 eurų), vaiko pinigai - iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,7 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams - nuo 5250 eurų iki 5550 eurų.
Biudžeto kontekstas ir išlaidos
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2026 m. valstybės biudžeto projektui. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės iki 810 eurų, gynybai žadama skirti 5,38 proc. BVP. Biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc., o valstybės skolos lygis pakils iki 45,3 proc. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos 2026 m. sieks 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) - 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos - 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. Visų biudžetų išlaidos sieks 35,4 mlrd. ir jos bus 5,3 mlrd. eurų didesnės nei 2025 m. Didžiausią išlaidų dalį sudarys socialinės apsaugos išlaidos - 35 proc. (12,6 mlrd. eurų).
Pagrindiniai klausimai, kuriuos verta stebėti
- galutinis 2025 m. „Sodros“ biudžeto patvirtinimas ir indeksavimo koeficiento patikslinimai pagal rugsėjo ERS;
- ar bus priimtos Seimo svarstomos pataisos dėl pavėluoto kreipimosi pensijai skirti ir ar bus palikta 40 proc. riba atidėto pensijos didėjimui;
- kaip ir kada bazinė pensija bus artinama prie MVPD;
- kokią papildomą parametrų korekciją Vyriausybė dar skirs individualios pensijos dalies indeksavimui.
Apibendrinant: įvairūs siūlymai, biudžeto projektai ir indeksavimo skaičiavimai rodo, kad pensijos Lietuvoje artimiausiais metais turėtų didėti reikšmingai, tačiau galutinis padidėjimo dydis priklausys nuo priimamų sprendimų, ekonominių rodiklių ir Seimo balsavimų.