Lietuvos banko (LB) ekonomistai aiškina, kad Vokietijoje įgyvendinama iniciatyva skatina pensinį amžių pasiekusius gyventojus likti darbo rinkoje ir prisidėti prie švietimo bei gerovės kūrimo, taip pat mažina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. LB atstovai prisimena, kad panašios priemonės kelia svarbius klausimus Lietuvoje: ar jos būtų tinkamos ir ar paremtų užimtumą bei biudeto stabilumą.
Kam svarbios mokestinės lengvatos ir kokios jos daromos įtakos?
LB ekonomistai siūlo svarstyti hypotetinę galimybę nemokėti dalies socialinio draudimo įmokų (Lietuvoje - nedarbo, motinystės, ilgalaikio darbo ir pan.) dirbantiems pensininkams. Palyginti su lengvatomis ar išimtimis nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), socialinės įmokos lengvatos dažnai yra mažiau regresyvios ir mažiau skatina pajamų perkėlimą ar dirbtiną pasitraukimą iš darbo. Tačiau lengvatinis apmokestinimas, kurio taikymas susietas su pensinio amžiaus įsigalėjimu, gali skatinti piktnaudžiavimą, kai žmonės formaliai išeina į pensiją dėl lengvatų ir vėliau grįžta į darbą.
LB taip pat vertina, kad valdžios sektorius per metus netektų apie 8-17 mln. eurų dėl mažesnių socialinių įmokų sumų. Dėl to, nors lengvatos gali paskatinti kai kuriuos dirbančius pensininkus likti aktyviosios rinkos dalyvius, jų poveikis bendram darbo pasiūlos kiekiui Lietuvoje gali būti ribotas dėl išsivysčiusios dirbančių pensininkų reformos situacijos Lietuvoje.
Kaip Lietuvoje šiuo metu veikia pensijų perskaičiavimo tvarka?
Lietuvoje pensijų dydį lemia keturi pagrindiniai rodikliai: sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos taškai, bazinės pensijos dydis ir apskaitos taško vertė. Skiriant pensiją žmogui su negalia, taikomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis. Jei žmogus turi senatvės ar negalios pensiją, tačiau toliau dirba ir moka įmokas, jo stažas ir taškai auga, todėl pensija dažnai didėja metai iš metų.
Dirbantiems pensininkams pensija perskaičiuojama kartą per metus, iki liepos 1 d., atsižvelgiant į naujai sukauptą darbo patirtį bei papildomus taškus. Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jie gauna senatvės pensiją, o pensijų apskaitos vienetai ir stažas didėja pagal pajamas. Jei žmogus dirba pagal darbo sutartį ir tuo pat metu turi savarankišką veiklą (pvz., individualią veiklą), dažnai įmokos į socialinį draudimą skaičiuojamos tik pagal darbo sutartį; nepriklausomai nuo to, ar gaunama pensija, papildomas stažas ir taškai gali didėti.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Konkrečios situacijos Lietuvoje: įtaka dirbantiems pensininkams
Sodros duomenimis, dirbančių pensininkų skaičius nuosekliai augo: 74 tūkst. pernai ir 79 tūkst. šiemet. Pensijų perskaičiavimas priklauso nuo to, kiek per praėjusius metus buvo sumokėta pensijų socialinio draudimo įmokų; tai gali lemti nedidelį ar didesnį pensijos dydžio pokytį. Jeigu dirbančiam pensininkui iki senatvės liko mažiau nei 5 metai ir jis turi mažiausiai 20 metų stažo, nedarbo išmokos gali būti mokamos pailgintai iki 15 mėnesių, nors įprastai jos trukmė - 9 mėnesiai.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. papildomai ilginama nedarbo išmokų mokėjimo trukmė iki 15 mėnesių asmenims, kuriems iki pensijos liko 5 ar mažiau metų ir turi 20 metų stažą. Taip siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus gyventojus išlaikyti darbo rinką ir išvengti ankstyvos senatvės pensijos pasirinkimo. Tačiau LB ir Sodra pabrėžia, kad didelis vyresnio amžiaus gyventojų užimtumas Lietuvoje jau dabar yra pakankamai aukštas, todėl šios priemonės poveikis darbo rinkai gali būti ribotas.
Kokios yra realios praktinės išvados?
LB ekonomistų nuomone, didesnės mokestinės lengvatos pensininkams gali būti prasmingos tik tuo atveju, jei jos reikšmingai paskatintų toliau dirbti tuos, kurie be priemonių būtų pasitraukę. Šiuo metu Lietuvoje reikia ne tik paskatų dirbti, bet ir didinti pensijas bei gerinti sveikatos rodiklius, o darbo rinką stiprinti galima kitomis visuomenės grupėmis. Lietuvos pensijų sistema yra susieta su gaunamomis pajamomis ir deklaracijomis, todėl pokyčiai turi būti apgalvoti ir įvertinti viso biudeto kontekste.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai paaiškino, kad pensininkai apmokestinami skirtingai priklausomai nuo veiklos pobūdžio: verslo liudijimas (paprastesnė forma) dažnai taikomas epizodinei prekybai ar paslaugoms, o individuali veikla reikalauja pajamų ir išlaidų apskaitos. PSD ir VSD įmokos priklauso nuo veiklos pobūdžio, o pensinininkai, gaudantys senatvės pensiją, gali dirbti su tam tikrais mokesčių režimais ar be jų priklausomai nuo statuso.
Be to, Lietuvoje vyksta pensijų naujinimas ir indeksavimas. Indeksavimas taikomas visiems pensijų gavėjams ir padidina bendrąją bei individualią pensijų dalis pagal formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio pokyčius ir infliaciją. Nuo to laiko, kai dirbantys pensininkai tampa aktualūs, pensijų naujinimas pritaikomas tik tiems, kurie toliau moka įmokas, ir yra vykdomas iki liepos 1 d., teikiant individualų perskaičiavimą.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kaip veikia realiai perskaičiuota pensija? Pavyzdžiui, net jeigu dirbantis pensininkas uždirba MMA (minimalią algą), jo pensija gali pasikeisti po naujinimo: gali padidėti taškai bei stažas, o gal ir nedidelis pensijos dydžio pokytis. Jei pensija yra perskaičiuojama, tačiau gavėjas netenka būsimo dalyko - taikoma nemažinimo taisyklė, kuri užtikrina, kad kai kurios pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai.
Teorinė išvada
LB ekonomistai pabrėžia, kad esant dideliam vyresnio amžiaus gyventojų užimtumui, mokestinių lengvatų poveikis darbo pasiūlai būtų ribotas, o biudžeto netektys - realios. Tačiau tam tikros priemonės galėtų būti naudotos, jei jos būtų orientuotos į didesnį pensijų fondo stabilumą ir sveikatos rodiklių gerinimą, o ne tik į papildomas pajamas dirbantiems pensininkams.
Dirbančių pensininkų patirtis Lietuvoje: ką sako gyventojai?
Nors kai kurie pensininkai nusprendžia tęsti darbą, kiti pasakoja apie dažnai menką įtaką išėjus į pensiją: kai kurie dalinasi nuomone, kad darbas suteikia papildomų pajamų, leidžia sutaupyti ar remontuoti būstą, o kiti, kaip Jolanta, tęsia darbą tiesiog dėl kasdienio įprasto užimtumo ir negalvoja apie išėjimą iš darbo. Sodra aiškina, kad dirbančių pensininkų skaičius auga, o pensijų perskaičiavimas yra individualus procesas, priklausantis nuo kiekvieno gyventojo stažo ir įmokų.
Pastebėtina, kad kai kuriais atvejais dirbantys pensininkai gali būti atleisti nuo kai kurių mokesčių, pavyzdžiui PSD, kai dirbama pagal tam tikrą formą (pvz., verslo liudijimą). Tačiau įprastomis sąlygomis PSD įmokos gali būti taikomos ar netaikomos atsižvelgiant į veiklą ir pajamas. Tokie niuansai reikalauja nuolatinio dėmesio iš gyventojų ir atsakingos mokesčių administravimo politikos.
Prijaučiantys į naują realybę: ką svarbu žinoti?
Dirbantys pensininkai turi žinoti apie tai, kad perskaičiuotos pensijos gali būti išmokamos automatically, o kai kurios situacijos gali lemti trumpalaikį nežymų padidėjimą ar sumažėjimą. Taip pat, kai kurios situacijos gali įtraukti papildomus metus ar taškus, kurie lemia stažo didėjimą ir galutinį pensijos dydį. Visos apskaičiavimo detalės yra pateikiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Sodros“ pranešimuose.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
🚨 Pensijos Paslaptys: 25 m. ar 35 m. — skirtumas yra 577,000 EUR (Lietuvos skaičiavimai 2026) 💰
tags: #kada #mokama #pensija #dirbantiems #pensininkams