Būtinoji gintis - tai asmens fizinė gynyba nuo pavojingo kėsinimosi į jo teisėtus interesus (pirmiausia į kūno neliečiamybę), padarant besikėsinančiajam tam tikrą žalą - sveikatai ar net gyvybei. Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
Būtinoji gintis - viena iš priemonių, įtraukiant visuomenę į kovą su nusikalstamumu, teisės gintis pačiam ir ginti visuomenei svarbius interesus įtvirtinimas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai gynybai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami.
Esminės būtinajai gynybai keliamų sąlygų charakteristikos
- Kėsinimosi realumas: kėsinimasis turi būti tikras - užpuolimas ar grėsmė turi objektyviai egzistuoti realybėje, o ne būti besiginančiojo vaizduotės rezultatas.
- Kėsinimosi akivaizdumas: pavojus turi būti matomas ir suprantamas kaip neišvengiamas; kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės arba visuomenės interesams.
- Žalos nukreiptis: žala turi būti padaryta tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims.
- Atitiktis kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui: gynyba turi atremti pavojingą kėsinimąsi ir neperžengti būtinosios ginties ribų.
Momentas: kada galima gintis
Būtinoji gintis atsiranda ne tik pavojingo užpuolimo momentu, bet ir esant realiai užpuolimo grėsmei (pvz., išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų). Ji negali būti teisėta, jeigu kėsinimasis nebuvo prasidėjęs. Taigi veiksmų, kuriuos imatės norėdami apsaugoti savo turtą įtaisant pavojingus įrenginius (pvz., elektros grandinė aplink namą), būtinąja gintimi pripažinti nebus galima.
Subjektas ir objektas
Būtinoji gintis gali būti naudojama ginant save, kitus asmenis, jų nuosavybę bei teises. Gynami tik Baudžiamojo kodekso nustatyti gėriai: žmogaus gyvybė, sveikata, lytinė laisvė ir t. t. Asmuo, kuris kėsinosi atlikti pavojingus veiksmus, neprivalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - besikėsinantysis gali būti nebaudžiamas dėl nepakaltinamumo, nepilnametystės ar kitais pagrindais. Būtinoji gintis galima ir nuo tokių veikų, kurias daro mažametis, nepakaltinamas ar suklaidintas asmuo, tačiau tais atvejais būtina pirmiausiai panaudoti visus būdus užkirsti kelią pavojingiems jų veiksmams.
Sąlygos ir ribos
Pagrindinė būtinosios ginties sąlyga yra kėsinimosi realumas ir akivaizdumas. Reikšminga atkreipti dėmesį į tariamąją būtinąją gintį - kai besiginantysis padaro žalą manydamas, kad yra pavojus, nors realaus pavojingo kėsinimosi nebuvo. Jeigu besiginantysis nesuvokė ir negalėjo suvokti savo klaidos dėl pavojaus, tariamos gynybos metu padaryta žala laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kita sąlyga - adekvatumas: išvengtos žalos dydis turi būti pakankamai proporcingas padarytai žalai. Baudžiamasis kodeksas nenumato, kad žala padaryta besikėsinančiajam turi būti mažesnė ar didesnė už žalą, kuri grėsė - tačiau tik tada, kai padaryta žala yra nepalyginamai didesnė už išvengtąją, galima kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
Būtinosios ginties ribų peržengimas
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalis nustato: „Būtinosios ginties peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.“ Taigi siekiant nustatyti peržengimą, būtinos dvi sąlygos kartu:
- atsakomųjų veiksmų neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui (aiškus disbalansas, panaudotos priemonės nebuvo būtinos);
- tiesioginė tyčia nužudyti ar sukėlti sunkius sveikatos sutrikdymus.
Vis dėlto, yra svarbios išimtys: būtinąja gintimi nelaikoma žala, padaryta dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; taip pat ginantis nuo įsibrovimo į būstą būtinosios ginties ribos nėra laikomos peržengtomis nepaisant kitų aplinkybių.
Teismai vertina kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia saugoma vertybė (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o pavojingumą - kėsinimosi intensyvumas, asmenų skaičius, jėgų santykis, naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį; neribojamos priemonės gynybai - ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Jeigu reaguodamas į užpuolimą asmuo suduoda užpuolikui, o užpuolikas krisdamas susižaloja ir miršta - tai nebūtinai reiškia, jog būta būtinosios ginties ribų peržengimo, jei mirtys nebuvo tiesiogiai tyčinės ir jų padarinių negalėjo numatyti besiginantysis.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Būtinosios ginties provokacija
Būtinosios ginties provokacija - tai žalos padarymas besikėsinančiajam po to, kai užpuolimas buvo sąmoningai išprovokuotas besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Tokiu atveju gintis negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes sudaromas vieningas tyčinio nusikaltimo planas.
Didelis sumišimas ir išgąstis
Būtinosios ginties ribų peržengimu taip pat nebus laikoma veika, padaryta dėl didelio sumišimo ar išgąsčio - ypatingos emocinės būklės, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti ir valdyti veiksmus. Ši aplinkybė nustatoma konkrečioje situacijoje; ją gali kelti užpuoliko smurtas ar žodžiai. Tačiau, jei užpuolikas provokuoja kitaip (pvz., žodžiais) ir taip išprovokuoja gynybą, besiginantysis neturėtų virsti kaltinamuoju už provokaciją - teismas vertina, ar atsakas buvo verčiamas gynyba.
Teisėsaugos ir apsaugos darbuotojų statusas
Kai kurių kategorijų darbuotojams - policijos pareigūnams, apsaugos darbuotojams, sargams - būtinosios ginties panaudojimas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, dėl kurios nevykdymo gali kilti drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė. Apsaugos darbuotojo veiksmams būtinosios ginties atveju keliami griežtesni realumo, akivaizdumo bei adekvatumo reikalavimai. Iš apsaugos darbuotojo tikimasi kritiško situacijos įvertinimo bei atsakingo jėgos ir atsakomųjų priemonių panaudojimo.
Teisinės pasekmės ir praktika
Asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už veiką, formaliai atitinkančią nusikaltimo ar nusižengimo požymius, jei ji padaryta ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau, peržengus ribas, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą; teismas tokiais atvejais gali taikyti švelnesnę bausmę, jeigu tai motyvuota aplinkybėmis.
Naujasis Baudžiamasis kodeksas praplėtė būtinosios ginties ribas lyginant su ankstesniais įstatymais ir suteikė daugiau galimybių ginti save ar kitus asmenis nuo užpuolimo. Praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys, ginantis nuo įsibrovimo į būstą ar nuo gyvybei pavojingo kėsinimosi, mirtinai sužalojo užpuoliką ir dėl to nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Ginklų naudojimas gynyboje
Asmuo, gindamas save ar kitus, gali panaudoti tiek šaunamąjį, tiek nešaunamąjį ginklą. Jeigu asmuo panaudojo iki užpuolimo neteisėtai įgytą ginklą, jis atsakytų už neteisėtą ginklo įgijimą ir laikymą, bet ne už žalą, padarytą užpuolikui dėl gynybos. Tačiau jei, siekiant atremti užpuolimą, besiginantysis panaudoja kito asmens nelegaliai laikomą ginklą, besiginantysis neatsako nei už užpuolikui padarytą žalą, nei už nelegalaus ginklo panaudojimą.
| Aspekto pavadinimas | Reikalavimas / pasekmė |
|---|---|
| Kėsinimosi realumas | Kėsinimasis turi objektyviai egzistuoti (ginklas, peilis, fizinis užpuolimas) |
| Kėsinimosi akivaizdumas | Pavojus turi būti matomas ir suprantamas kaip neišvengiamas |
| Žalos nukreiptis | Žala turi būti padaryta tik besikėsinančiajam |
| Adekvatiškumas | Gynyba turi atremti pavojų, neperžengiant ribų; peržengimas - tyčinis nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas su aiškiu neatitikimu |
| Išimtys | Gynyba nuo įsibrovimo į būstą; žala dėl didelio sumišimo ar išgąsčio |
Praktiniai aspektai ir teisinės gynybos niuansai
Vertinant konkretų įvykį, didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų įvertinimas. Kasacinės teismų nutartys rodo, kad sprendimai gali varijuoti - nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo - priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių: užpuolimo pobūdžio, naudojamų priemonių, asmenų santykio, galimų alternatyvų ir kt.
Jeigu nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios aplinkybės pateisinamai leido manyti, kad jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis negalėjo žinoti, jog įvykis suvoktas klaidingai, tada tariamos ginties metu padaryta žala laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje. Priešingai, jeigu besiginantysis galėjo ir turėjo numatyti klaidą, žala bus kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo.
Speciali sritis: pataisos įstaigos ir jėgos naudojimas
Pataisos įstaigos pareigūnai gali naudoti fizinę jėgą tik tuo atveju, jei tai leidžiama pagal įstatymą ir yra būtina situacijai. Jėga gali būti naudojama kaip saugumo priemonė užtikrinti įstaigos, kalinių ir darbuotojų saugumą bei užkirsti kelią pažeidimams. Bet koks jėgos panaudojimas, kuris nėra būtinas, gali būti laikomas neteisėtu elgesiu ir net pažeidimu prieš draudimą taikyti nežmonišką ar žeminantį elgesį.
Jeigu jėgos panaudojimas neatitinka nustatytų taisyklių, tai gali pažeisti žmogaus teisę į gyvybę ir sveikatą; tokiais atvejais, ypač jei dėl netinkamo jėgos panaudojimo kalinys mirė, gali būti konstatuotas teisės pažeidimas ir vykdomi tyrimai. Jeigu manote, kad jūsų teisės pataisos įstaigoje buvo pažeistos, turėtumėte skųstis kalėjimo administracijai arba prokurorui.
Kaip praktiškai įvertinti situaciją prieš imantis veiksmų
- Atsiplėškite nuo emocijų ir nustatykite, ar kėsinimasis yra realus ir akivaizdus (ar yra ginklas, ar agresija tęsiama, ar jus supa užpuolikų grupė ir kt.).
- Jei kėsinimasis realus, stenkitės rinktis priemones, kurios atremia pavojų, žalą darydamos tik užpuolikui ir neperžengdamos būtinosios ginties ribų.
- Jeigu turima galimybė - pabėgti, slėptis arba kreiptis pagalbos - tai nepraranda teisės ginti, bet gali būti alternatyvus sprendimas; vis dėlto įstatymas leidžia gintis neatsižvelgiant į galimybę išvengti kėsinimosi. 4
- Jeigu įmanoma - fiksuokite aplinkybes, liudytojus, vaizdo įrašus po įvykio - tai padės vėliau įrodyti, ar kėsinimasis buvo realus ir ar gynyba buvo adekvati.
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio nuostatos pabrėžia, jog teisė gintis yra ne tik subjektyvi kiekvieno žmogaus teisė, bet ir moralinė pareiga kaip priemonė reaguoti į nusikalstamą kėsinimąsi. Tačiau būtina prisiminti, kad tai yra žmogaus teisė, o ne privaloma pareiga - nepasinaudojus ja teisinių padarinių nekyla.